Kauno apygardos teismo nutartis

2007-10-03 · Civilinė byla Nr. 2A-811-173/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-03
Bylos Nr.
2A-811-173/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius, Gražina Davidonienė
Ieškovas
Petro P
Atsakovas
L. G.
Trečiasis asmuo
V. A., A. P. Krasnickienei, Alytaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Vilius Putkis, Algis Krušna
Civilinė byla Nr. 2A-811-173/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja V. ŠiaulienėProcesinio dokumento kategorija 121.21;32.1 (S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Gražinos Davidonienės,

sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,dalyvaujant ieškovo Petro P. K. atstovams G. Č. , advokatui Viliui Putkiui,atsakovės L. G. atstovui advokatui Algiui Krušnai,

trečiajam asmeniui V. A.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Petro P. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Petro P. K. ieškinį atsakovei L. G. , tretiesiems asmenims V. A. , A. P. Krasnickienei, Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių atstatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui, tretiesiems asmenims A. P. Krasnickienei bei Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas P. P. K. , sutikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė atstatyti jo pažeistas teises, uždrausti atsakovei ir kitiems asmenims naudotis ieškovui priklausančiu žemės sklypu, esančiu Kolonistų kaime, Simno seniūnijoje, Alytaus rajone, įpareigoti atsakovę atstatyti 1024 m² žemės sklypą į pirmykštę padėtį, nuvežti smėlį, žvyrą, išlyginti žemės paviršių, užvežti 40 tonų juodžemio ar grunto (t. l b.l. 4, 60, 92-93). Ieškovas nurodė, kad 1996 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 33-5420 jam atkurtos nuosavybės teisės į tėvų valdytą 3,5 ha žemės sklypą, esantį Kolonistų kaime, Simno seniūnijoje, Alytaus rajone, tačiau atsakovė be jo sutikimo minimame sklype įsiruošė 1024 m² kelią. 1992 m. spalio 4 d. sklypo paženklinimo akte buvo nurodytas 4 m. pločio keliukas, tačiau pastarasis nebuvo suprojektuotas. Šią aplinkybę patvirtina žemės sklypo Nr.45 ribų nustatymo abrisas bei šio sklypo ploto skaičiavimo žiniaraštis.

Atsakovė L. G. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti kelio servitutą ieškovui priklausančiam žemės sklypui, esančiam Kolonistų kaime, Simno seniūnijoje, Alytaus rajone 9tl. b.l. 153-154). Atsakovė nurodė, kad ieškovo sklype jos šeimai būtinas keliukas buvo visada, kurį jos tėvas pagerino, neprieštaraujant ieškovui. Atsakovė nurodė, kad uždraudus naudotis kaimyniniame sklype esančiu keliu, privažiuoti prie gyvenamojo namo, kuriame gyvena su šeima, negalėtų.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Nustatė ieškovui priklausančiame sklype Nr.45, esančiame Kolonistų kaime, Simno seniūnijoje, Alytaus rajone, Verebiejų kadastrinėje vietovėje, kelio servitutą pagal atsakovės L. G. pateiktą projektą. Priteisė iš ieškovo ir atsakovės po 61, 85 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Alytaus apskrities viršininko 1996 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr.33-5420 ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į 3,5 ha žemės Kolonistų kaime Simno seniūnijoje, Alytaus rajone (sklypas Nr. 45). Į gretimą sklypą Nr.44 nuosavybės teisės atkurtos ieškovo broliui A. K. (lt. b.l. 13). Kadangi laikinajame žemės sklypo plane (lt. b.l.88), kuris galioja iki sklypo geodezinių matavimų, ir visuose pateiktuose planuose (lt. b.l. 65; 66; 124) keliukas per ieškovo plotą buvo pažymėtas, o ŽŪB „Atžalynas", kuri 1996-1997 m. nuomojo ieškovo žemę, pažymoje nurodyta, kad kelias ėjo pagal elektros stulpus, teismas sprendė, kad ginčo kelias suformuotas dar esant gyvam ieškovo broliui, atsakovės tėvui A. K. , suderinus su ieškovu. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės šeimai minimas kelias yra būtinas, nes sodyboje ji nuolat gyvena, vaikai lanko mokyklą, vyras invalidas, motina A.P. K. ligota, o kito kelio į sodybą nėra, nes ieškovo nurodytas bendro naudojimo kelias yra pravažiuojamas tik vasarą (t.2. b.l. 28-29). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas nustatė servitutą pagal atsakovės pateiktą projektą ( b. l. 4, t. 2). Atmesdamas ieškinį, teismas atsižvelgė ir tai, kad byloje buvo pateikti du skirtingi, tačiau suderinti su kaimynais ginčo žemės sklypo planai, o šioje teritorijoje tikslūs kadastriniai matavimai neatlikti ( b.l. 149; 171, t. 2).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir, priėmus naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Skunde nurodoma, kad pagal CK 4.126 str. servitutą galima nustatyti tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be jo nustatymo, tai ši daiktinė teisė reiškia kito savininko nuosavybės teisių ribojimą. Aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė turėjo ir turi galimybę patekti į savo namų valdą kitu keliu. 1996 metais ruoštame žemėlapyje yra nurodytas vienas kelias, kuriuo galima patekti į atsakovės namus, o ankstesniuose žemėlapiuose buvo nurodytas pravažiavimas per ieškovui priklausantį žemės sklypą, todėl nagrinėjant bylą, teismas neatsižvelgė į protingą abiejų savininkų interesų pusiausvyrą.

1996-08-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 33-5420 ieškovui buvo suteiktas vientisas 3,5 ha ploto žemės sklypas. Žemės kadastro duomenų registro pažymėjimo 10 punkte pažymėta, kad servitutų nėra. 1992 metų spalio mėn. 4 dienos žemės ribų nustatymo akto grafoje - kiti pastebėjimai, nenurodyti išvažiuojami vieškeliai, kuriais būtų galima patekti į pagrindinius kelius. Atsakovės patektame plane nurodyta, kad išėmus iš bendro naudojimo savavališkai įrengtą kelią ieškovui liktų 35556 m², o pagal apelianto pateiktą sklypo planą, išėmus keliuko plotą- 32737 m², todėl ieškovui paskirto žemės sklypo plotas yra mažesnis nei jam priklauso. Registrų centras nustatė, kad apelianto pateiktas planas atitinka kadastrinius vietovės duomenis. Be to, žemėtvarkos skyriaus inžinierė I.Marcinkevičienė paaiškinime nurodė, kad sudarydama planą klaidingai įterpė bendro naudojimo kelią.

Nepagrįstai spręsta, kad apeliantas leido savo velioniui broliui įsirengti kelią.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovė ir tretysis asmuo A. K. prašo sprendimo nekeisti. Atsiliepimuose nurodoma, kad teismas teisingai nustatė, kad nurodytas bendro naudojimo kelias yra blogos būklės ir pravažiuojamas tik vasarą. Kitais metų laikotarpiais (žiemą, pavasarį, rudenį) atsakovė prie savo sodybos (gyvenamųjų patalpų) privažiuoti negalėtų. Apelianto nurodomas teiginys, kad žemės kadastro registro pažymėjimo 10 p. nėra nurodytų servitutų, nepaneigia šios daiktinės teisės nustatymo būtinybės.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas-tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, todėl klausimas spręstinas teismo tvarka. Pagal CK 4. 126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, tačiau servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas. Išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam tai yra naudingiau ar patogiau.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo P. P. K. apeliacinio skundo motyvu, kad atsakovė L. G. turi galimybę, ir nenustačius servituto, patekti į savo namų valdą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo P. P. K. nurodomas bendro naudojimo kelias yra blogos būklės, pravažiuojamas tik vasarą, jis nyksta, kadangi juo niekas nesinaudoja. Ieškovas šios aplinkybės nepaneigė, tik nurodė, kad atsakovė L. G. šį kelią gali tinkamai susitvarkyti ir juo naudotis.

Laikinajame žemės sklypo plane, kuris sudarytas 1996 m. kovo 14 d., pažymėtas kelias į A. K. sodybą, einantis per ieškovo P. P. K. sklypą (b. l. 88, t. 1). Atsakovės tėvas A. K. , kuris mirė 1999 m. rugsėjo 16 d., ginčo kelią sutvarkė sutaręs su ieškovu P. P. K. . Tai parodė liudytojai M. Č. , I. K. (b. l. 52, 53, t. 1). Liudytojas V. Č. parodęs, kad kelias sutvarkytas 1999 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais (b. l. 70, t.1). Ir ieškovas P. P. K. neneigia, kad kelias buvo sutvarkytas iki brolio A. K. mirties.

Ginčo kelias atsakovei L. G. yra objektyviai būtinas, kadangi tik šiuo keliu ji galinti patekti į savo sodybą, t. y. tik apribojus ieškovo teises ir interesus, ieškovė gali įgyvendinti savo nuosavybės teises. Nenustačius šio servituto, atsakovei L. G. neįmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kitos galimybės nėra, kadangi tenkinus ieškinį, atsakovei tektų siekti kito žemės sklypo servituto, o tai būtų susiję su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis(panaikinti dabartinį ir įrengti naują kelią).

Kelio servituto nustatymui neturi reikšmės aplinkybė, kad dėl įrengto kelio sumažėja žemės sklypas. Pati servituto sąvoka reiškia, kad tarnaujančiojo daikto savininko teisė naudotis daiktu apribojama (CK 4. 111 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pasiekta protinga abiejų savininkų interesų pusiausvyra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Gražina DavidonienėNijolia Indreikienė