Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-30 · Administracinė byla Nr. AS-146-493-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-823-422/2011Nutartis · 2011-04-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-30
Bylos Nr.
AS-146-493-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00302-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
T. K.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos
Advokatai
Rimgaudas Černius
Kategorijos
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146-493/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00302-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. balandžio 11 d. (pagal pašto spaudą ant laiško voko, b. l. 39) padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2-6), kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) direktoriaus 2011 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-21 „Dėl T. K. atstovaujančio advokato Rimgaudo Černiaus skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2011 m. vasario 21 d. sprendimas) 1 ir 2 dalis, kuriose pareiškėjui atstovaujančio advokato 2010 m. gruodžio 21 d. skunde iškelti reikalavimai ir 2011 m. sausio 21 d. skundas buvo atmesti kaip nepagrįsti, bei patenkinti šiuos pareiškėjo skundus, t. y.:

uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui (toliau – ir atsakovas) tvirtinti asmenų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemės sklypus Marijampolės savivaldybės Gavaltuvos ir Želsvos kadastro vietovėse, sąrašus, taip pat šios vietovės žemėtvarkos projektą;panaikinti atsakovo 2010 m. lapkričio 25 d. raštą – juo įformintą sprendimą netenkinti pareiškėjo 2010 m. kovo 20 d. prašymo įsigyti valstybinės žemės iš laisvo valstybinio fondo Marijampolės savivaldybės Gavaltuvos ir Želsvos kadastro vietovėse ir įpareigoti atsakovą svarstyti įstatymų nustatyta tvarka minėtą pareiškėjo prašymą;panaikinti atsakovo sprendimą, pateiktą 2010 m. gruodžio 29 d. raštu, netenkinti pareiškėjo 2010 m. kovo 20 d. prašymo įsigyti valstybinės žemės iš laisvo valstybinio fondo Kalvarijos savivaldybės Kalvarijos seniūnijos Jusevičių kadastro vietovėje bei įpareigoti atsakovą svarstyti įstatymų nustatyta tvarka minėtą pareiškėjo prašymą;panaikinti atsakovo 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. Ž2-20-790 „Dėl asmenų, pageidaujančių įsigyti Kalvarijos savivaldybės Kalvarijos seniūnijos Jusevičių kadastro vietovėje žemės, miško ir vandens telkinių sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, sąrašo patvirtinimo“;uždrausti atsakovui tvirtinti Kalvarijos savivaldybės Kalvarijos seniūnijos Jusevičių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą ir sustabdyti visus atsakovo veiksmus dėl valstybinės žemės Kalvarijos savivaldybės Kalvarijos seniūnijos Jusevičių kadastro vietovėje perleidimo;įpareigoti atsakovą peržiūrėti pretendentų sąrašą Marijampolės savivaldybės Daugirdų ir Gudelių kadastro vietovėje bei patenkinti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės žemės įsigijimo šioje vietovėje;pripažinti nepagrįstą atsakovo atsisakymą 2010 m. gruodžio 29 d. raštu vertinti pareiškėjo prašymą įsigyti valstybinės žemės Kalvarijos savivaldybės Kalvarijos seniūnijos Liubavo kadastro vietovėje ir įpareigoti atsakovą atlikti tai teisės aktuose nustatytais terminais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, paaiškindamas, kad dėl ginčijamų sprendimų jis 2011 m. kovo 22 d. skundu nustatytais terminais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau šis teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti jo skundą kaip neteismingą šiam teismui, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujai suformuotą teisės aktų taikymo praktiką. Minėtoje nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl nurodytų aplinkybių jis formaliai praleido nustatytus terminus kreiptis į tinkamą teismą, tačiau savo valią kreiptis į teismą apskritai išreiškė nepažeisdamas šių terminų. Be to, Tarnyba pradėjo nagrinėti skundus dėl žemės įsigijimo teisės aktų nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka tik nuo 2010 m. liepos 1 d., todėl teismų praktika dėl teismingumo, kai nurodytais atvejais ginčijamas ir centrinio administravimo subjekto sprendimas, dar nebuvo plačiai taikoma. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jis kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kai tik atsirado tokia galimybė, t. y. įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarčiai ir grąžinus jam su ginču susijusius dokumentus. Pareiškėjo manymu, išvardytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ir terminas skundui paduoti atnaujintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio pagrindu.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi (b. l. 40-43) atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą, taip pat nutarė grąžinti pareiškėjui sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad iš skundo turinio ir jo priedų matyti, jog pareiškėjas prieš paduodamas skundą teismui pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl šiuo atveju taikytinos ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios dvidešimties dienų terminą kreiptis skundu į administracinį teismą.

Remdamasis prie skundo pridėtais dokumentais, teismas nustatė, jog ginčijamas Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimas pareiškėjo atstovui advokatui R. Černiui paštu išsiųstas 2011 m. vasario 22 d., įteiktas – 2011 m. vasario 23 d. Atsižvelgęs į tai, kad skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2011 m. kovo 15 d., o Kauno apygardos administraciniame teisme pareiškėjo skundas gautas 2011 m. balandžio 14 d. (paštui įteiktas 2011 m. balandžio 11 d.), teismas padarė išvadą, jog skundas paduotas praleidus terminą.

Vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Pažymėjo, kad tai, ar įstatymu nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos.

Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog jis praleido terminą dėl to, kad padavė skundą ne tam teismui. Šiuo aspektu pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų klaidingas suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas laikoma ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo atnaujinti praleistą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008, 2007 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA8-35/2007, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-615/2008, 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010). Tačiau išvadai, jog pareiškėjas terminą praleido ne dėl objektyvių priežasčių, nepakanka vien tos aplinkybės, kad jis dėl suklydimo bei klaidingo Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų aiškinimo kreipėsi ne į tą teismą, kuriam byla teisminga. Vertinant, ar terminas buvo praleistas dėl objektyvių kliūčių, reikšminga visų su šiuo klausimu susijusių aplinkybių visuma.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog administracinių teismų praktikoje reikšminga aplinkybe sprendžiant termino atnaujinimo klausimą laikoma ir tai, kiek, net ir laikant, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, pareiškėjas buvo aktyvus siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010).

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį, kurioje jam išaiškinta, jog skundas teiktinas Kauno apygardos administraciniam teismui, į šį kreipėsi 2011 m. balandžio 11 d., pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog buvo delsiama. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas jau turėjo parengtą skundo tekstą (kurį teikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui), todėl vertino, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis laukė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties įsiteisėjimo, yra nepagrįsta. Teismo vertinimu, pareiškėjas šį skundą turėjo galimybę teikti Kauno apygardos administraciniam teismui iškart, kai tik sužinojo apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog nenustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių pareiškėjui kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą iš karto, nelaukiant Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo. Be to, nustatė, kad ginčijamas Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimas pareiškėjo atstovui advokatui R. Černiui įteiktas 2011 m. vasario 23 d., o skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas 2011 m. kovo 22 d. (įteiktas paštui), t. y. praleidus ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nuo 2010 m. gegužės 24 d. naudojasi kvalifikuoto teisininko – advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, jog gindamas savo pažeistas teises pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, delsė pateikti procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimo dalies panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti skundą dėl šio reikalavimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (praleistas skundo padavimo terminas).

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas patenkinti jo 2011 m. sausio 20 d. ir 2010 m. gruodžio 21 d. skundus yra išvestinio pobūdžio iš reikalavimo panaikinti Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimo 1 ir 2 dalis, todėl atsisakė priimti skundą ir dėl šio reikalavimo.

III.

Pareiškėjas T. K. atskiruoju skundu (b. l. 45-47) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimti skundą.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytas dvidešimties dienų apskundimo terminas taikomas, kai ginčas nagrinėjamas išankstine ne teismo tvarka atitinkamos specialiai tokiam ginčų nagrinėjimui sukurtos institucijos. Nagrinėjamu atveju iki teismo skundą nagrinėjo ne kokia nors speciali institucija, bet to paties administracinio subjekto, kurio teritorinis padalinys padarė atitinkamą veiksmą, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, administracijos vadovas (direktorius).Nagrinėjamu atveju jokie skundai Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui nebuvo paduoti ir nebuvo jokios ginčų nagrinėjimo iki teismo procedūros. Pareiškėjo teigimu, jis administracine tvarka kreipėsi į Tarnybos vadovą, kad būtų užtikrintos įstatymų numatytos procedūros, o teritorinis padalinys būtų įpareigotas laikytis teisės aktų reikalavimų, sprendžiant klausimus dėl valstybinės žemės pardavimo pareiškėjui. Faktas, kad Tarnybos vadovas priėmė sprendimą vadovaudamasis ne ta tvarka, pareiškėjo nuomone, nekeičia nagrinėjamo klausimo esmės. Tokiu būdu mano, jog šioje situacijoje skundui teismui paduoti taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas. Be to, mano, kad, jeigu terminas būtų praleistas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartimi jo skundą būtų atsisakyta priimti dėl praleisto termino, o ne dėl to, jog jis teismingas kitam teismui. Pareiškėjas nesutinka su teismo motyvu, kad jis nesiėmė priemonių realizuoti savo teisės kreiptis į teismą per trumpiausią terminą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį pareiškėjo atstovas advokatas R. Černius gavo tik 2011 m. balandžio 4 d. Gautai nutarčiai įvertinti ir priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų reikėjo kelių dienų, be to, skundo Kauno apygardos administraciniam teismui nebuvo galimybės paduoti tiek dėl faktinių, tiek dėl teisinių kliūčių. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalie 5 punkte nurodyta, kad skundas nepriimamas teismo, jeigu teismo (to paties ar kito) žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl, kol neįsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis, nebuvo teisinių prielaidų teikti tokį patį skundą kitam teismui. To nebuvo galima padaryti ir dėl to, kad visi dokumentai buvo atiduoti su skundu Vilniaus apygardos administracinio teismui, kuris juos grąžino tik įsiteisėjus minėtai nutarčiai, 2011 m. balandžio 11 d. lydraščiu. Tą pačią dieną buvo pateiktas skundas Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas mano, jog, esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis delsė pateikti procesinius dokumentus.Pareiškėjo manymu, skundo padavimo termino praleidimą sąlygojo taip pat ir tai, jog ABTĮ aiškiai nenustato bylų, susijusių su valstybine žeme, teismingumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-715/2010 pažymėjo, kad tai, ar teismingumas priklauso pagal centrinio valstybinio administravimo subjekto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buveinę, ABTĮ numatytų taisyklių taikymas iš esmės priklauso nuo faktinių aplinkybių – skundžiamų administracinių aktų sukeliamų pasekmių vertinimo. Pareiškėjo teigimu, minėti klausimai yra sudėtingi vertinimo prasme ir iš dalies priklauso nuo faktinių aplinkybių vertinimo. Mano, jog asmens teisė kreiptis į teismą negali būti ribojama vien dėl painios ir sudėtingos skundų padavimo tvarkos. Klausimo sudėtingumą patvirtina ir tai, kad net ginčijamus administracinius aktus priėmusios institucijos, pažeisdamos Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio reikalavimus, juose tiesiogiai nenurodo apskundimo termino ir institucijos (teismo), kuriai turi būti pateikiamas skundas dėl priimto administracinio akto. Taigi, pareiškėjo teigimu, skundas Kauno apygardos administraciniam teismui buvo paduotas praleidus įstatymuose numatytus terminus dėl konkretaus ginčo kitokio teisinio kvalifikavimo konkrečiu teismo sprendimu (nutartimi), o tai nėra ir negali priklausyti nei privataus asmens, nei jo atstovo kompetencijai, nepriklausomai nuo jų nuomonės ar kvalifikacijos. Todėl mano, kad aplinkybės, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti, pripažintinos svarbiomis ir terminas atnaujintinas, o skundas priimtinas nagrinėti teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Ištyrusi ir įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos administracinis teismas, 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetęs pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą bei šiuo pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.) atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis skundu į Kauno apygardos administracinį teismą. Todėl šio termino praleidimo priežastys turi būti vertinamos taikant ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas aiškina, kad jis praleido skundo padavimo Kauno apygardos administraciniam teismui terminą iš esmės vien dėl tos priežasties, jog pirma kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2011 m. kovo 29 d. nutartimi jo skundą atsisakė priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Nurodo, kad minėtą teismo nutartį pareiškėjo atstovas advokatas R. Černius gavo 2011 m. balandžio 4 d., o visus skundo priedus teismas grąžino tik 2011 m. balandžio 11 d. Tą pačią dieną paštu buvo išsiųstas skundas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pastebėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog skundo padavimas nesilaikant Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos tvarkos (ne pagal teismingumą), pats savaime nėra laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe. Tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinama visuma faktinių aplinkybių, sąlygojusių skundo padavimo termino praleidimą, taip pat kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nereglamentuoja bylų teismingumo klausimo, kai ginčas yra kilęs dėl valstybinės žemės. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas naudojasi kvalifikuoto teisininko – advokato teisine pagalba (b. l. 38), todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo termino praleidimas negali būti pateisinamas klaidingu įstatymų nuostatų suvokimu. Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-715/2010, kurioje labai aiškiai pažymėta, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis nenumato bylų dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtų sprendimų išimtinio priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taip pat kad, sprendžiant bylų dėl žemės reformos vykdytojų priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimo pareiškėjo skundo nepatenkina ar patenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai, kurie atitinka teritorinių valstybinio administravimo subjektų sampratą (ABTĮ 2 str. 8 d.), o šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinių priskyrimą teismams (ABTĮ 35 str.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukelia Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus veiksmai ir sprendimai, kuriuos pareiškėjas skundė Tarnybai 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2011 m. sausio 20 d. skundais (gautais Tarnyboje atitinkamai 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2011 m. sausio 21 d.), o ne Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimo 1 ir 2 dalys, kuriose išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nuspręsta dėl minėtų pareiškėjo skundų pagrįstumo. ABTĮ 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Taigi atsakovas šiuo atveju turėtų būti Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrius, kurio buveinė yra Vytauto g. 28, Marijampolėje, todėl byla dėl pareiškėjo keliamo ginčo yra teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 35 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 str. 7 d.).

Kaip minėta, pareiškėjo skundžiamas Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimas priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus Tarnyboje 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2011 m. sausio 21 d. gautus pareiškėjo skundus dėl atsakovo veiksmų ir priimtų sprendimų. Tai matyti tiek iš pareiškėjo skundų (b. l. 21-29), tiek iš Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-21 „Dėl T. K. atstovaujančio advokato Rimgaudo Černiaus skundų išnagrinėjimo“ (b. l. 9-18) turinio. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje aiškia nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pagal to paties straipsnio 4 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, gali būti skundžiamas administraciniam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo atstovas gavo Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimą 2011 m. vasario 23 d. (b. l. 8), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2011 m. kovo 15 d.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2011 m. kovo 22 d., t. y. praleidęs įstatymų nustatytą terminą tokiam skundui paduoti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė nei Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nei Kauno apygardos administraciniam teismui jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jam laiku, t. y. iki 2011 m. kovo 15 d., paduoti skundą administraciniam teismui.

Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad Kauno apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimo dėl priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis, todėl, vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas patenkinti jo 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2011 m. sausio 20 d. skundus, pateiktus Nacionalinei žemės tarnybai, yra išvestinio pobūdžio iš reikalavimo panaikinti Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimą, taip pat darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir dalyje dėl šio reikalavimo.

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, konstatuotina, jog teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius