Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje teisėjas Saulius Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti (nepriimti) nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo pagal pareiškėjo A. K., atstovaujančio nepilnamečių vaikų R. K. ir M. K. interesus, pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje yra A. K., L. K., valstybinė įmonė Turto bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas A. K. (toliau - Pareiškėjas), atstovaujantis nepilnamečių vaikų R. K. ir M. K. interesus, prašo atnaujinti R. K. ir M. K. įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po palikėjos J. K. mirties (duomenys neskelbtini), tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

3. Įstatyminių ar testamentinių įpėdinių, išskyrus nurodytus pareiškime palikėjos pilnamečius vaikus A. K. ir L. K., daugiau nėra. Pareiškėjas mano, kad terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo šį terminą atnaujinti ir leisti priimti palikimą R. K. ir M. K. vardu po jų motinos J. K. mirties. J. K. jokių skolų neturėjo, išieškojimų iš jos nebuvo vykdoma.

4. Institucija, teikianti išvadą byloje, išvadoje nurodė, jog A. K. augina nepilnametę dukrą R. K., kuri mokosi (duomenys neskelbtini), ir sūnų M. K., kuris mokosi (duomenys neskelbtini). Skyriaus turimais duomenimis, nepilnamečiai vaikai gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo gimimo. Buvo išklausytos nepilnamečių vaikų M. ir R. K. nuomonės bei jų tėvo A. K. paaiškinimai. Nepilnamečiai vaikai nurodė, jog jie sutinka, kad tėtis priimtų mamos palikimą jų vardu ir jis tvarkytų visus reikiamus dokumentus. Bendraujant su A. K. jis informuotas apie Skyriuje gautą pranešimą, kuris susiję su jo nepilnamečiais vaikais. Įstatyminis vaiko atstovas pasakojo, kad po vaikų motinos mirties jis kreipėsi susitvarkyti tik dėl našlaičių išmokų, tačiau apie motinos paliktą palikimą jis nieko nežinojo ir reikiamų dokumentų nesitvarkė. Skyriaus nuomone, terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo/atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu turėtų būti atnaujintas, nes tik tokiu būdu būtų galima tinkamai atstovauti ar apginti nepilnamečių vaikų interesus. Kadangi nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas ir nesvarbu kokio jis yra amžiaus, bet jis gali būti turto savininkas. Neatnaujinus termino, nepilnamečių vaikų interesai būtų pažeisti siekiant turėti (paveldėti) turtą, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais tikslinga būtų pripažinti, kad įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

7. Pareiškimas tenkinamas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Motyvuojamoji dalis

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. K., kuri buvo R. K. ir M. K. mama. Po J. K. mirties liko palikimas esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 kitų inžinerinių statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). R. K. ir M. K. palikimą paveldi pagal įstatymą. Pareiškėjas kaip R. K. ir M. K. įstatyminis atstovas į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, nes nemanė, kad yra reikalinga ir nežinojo, kad privalo kreiptis. Įstatyminių ar testamentinių įpėdinių, išskyrus nurodytus pareiškime palikėjos pilnamečius vaikus A. K. ir L. K., daugiau nėra. Vaikai yra nepilnamečiai, neturintys specialių žinių ir nesuprato, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, o Pareiškėjas, kaip jų įstatyminis atstovas, namą buvo pirkęs kartu su sutuoktine, vaikų mama J. K., todėl nemanė, kad reikia kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas, atstovaudamas nepilnamečių vaikų interesus, pateikė pareiškimą dėl termino atnaujinimo. Šiuo veiksmu jis siekia užtikrinti ne savo, bet ir vaikų interesus. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, jog neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas netinkamai atstovautų globotinių interesus.

10. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytus argumentus, daroma išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių Pareiškėjas nustatytu terminu nerealizavo savo nepilnamečių vaikų teisės laiku priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atnaujinamas praleistas terminas Pareiškėjo nepilnamečiams vaikams po palikėjos mirties priimti palikimą, pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo laikomas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 443, 577, 578 ir 582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti pilnai.

Atnaujinti nepilnamečiams vaikams R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminio atstovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus Kupiškyje.