Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. skundą dėl antstolės M. G. veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. L., nesutikdamas su antstolės M. G. 2017-05-11 patvarkymu Nr. S17-9968 dėl išskaitytų sumų aprašymo ir arešto, prašo panaikinti areštą jo darbo užmokesčiui.

Antstolė M. G. 2017-05-18 patvarkyme Nr. S17-10608 atsisakyti tenkinti skundą nurodė, kad jos kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0007/16/01772 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-08-10 vykdomąjį raštą Nr. e2-1017-925/2016 dėl 506,48 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. L. išieškotojui UAB „Gelvora“. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkė nuo (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su J. L., kuris dirba (duomenys neskelbtini). Pagal 2017-05-10 Vedybų sutarčių registro duomenis, vedybų sutartis tarp J. L. ir D. L. nėra sudaryta, santuoka nėra nutraukta. Nurodė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 str., prieš pasiūlydama D. L. išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, 2017-05-11 priėmė patvarkymą Nr. S17-9968 dėl išskaitytų sumų aprašymo ir arešto bei patvarkymą Nr. S17-10077 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Nurodė, kad antstolis neturi teisės, neaprašęs ir neareštavęs bendro turto, siūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės M. G. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0007/16/01772 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-08-10 vykdomąjį raštą Nr. e2-1017-925/2016 dėl 506,48 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. L. išieškotojui UAB „Gelvora“.

Iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0007/16/01772 matyti, kad priverstinio išieškojimo metu vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkės D. L. vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra registruota, piniginių lėšų bankų sąskaitose nėra, o VSDFV duomenimis, skolininkė nedirba. Taip pat nustatyta, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. L.. 2017-05-10 Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkė D. L. ir pareiškėjas J. L. vedybų sutarties nėra sudarę. Pareiškėjas J. L. dirba (duomenys neskelbtini).

Antstolė 2017-05-11 priėmė patvarkymą Nr. S17-9968 dėl išskaitytų sumų aprašymo ir arešto, kuriuo (duomenys neskelbtini) pareikalavo iš skolininkės D. L. sutuoktinio J. L. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti. Taip pat antstolė 2017-05-11 priėmė patvarkymą Nr. S17-10077 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, kuriuo skolininkės D. L. išieškotojui UAB „Gelvora“ pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo iš sutuoktinio gaunamų pajamų.

Pareiškėjas savo skundą grindžia aplinkybe, kad jis su skolininke D. L. faktiškai negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2006 metų, todėl, jo manymu, antstolė nepagrįstai areštavo jo darbo užmokestį.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkė D. L. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po santuokos sudarymo skolininkės D. L. ir pareiškėjo J. L. teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101 str. – 3.108 str. nuostatas, taip pat nėra duomenų apie jų santuokos nutraukimą ar bylos dėl santuokos nutraukimo iniciavimą teisme, gyvenimą skyrium (separaciją). Be to, byloje nėra duomenų apie sutuoktinių turtui taikytino bendrosios junginės nuosavybės teisinio režimo pabaigą, vedybų ar povedybinės, o taip pat turto pasidalinimo sutarties sudarymą įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nuostatas, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, bei į CPK 667 str. 1 d., kur nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo, nėra pagrindo išvadai, jog antstolės veiksmai yra neteisėti.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos teismuose iki šios nutarties priėmimo dienos nėra užvestos bylos dėl pareiškėjo ir D. L. santuokos nutraukimo. CPK 178 str. įpareigoja pareiškėją įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau J. L. neįrodė aplinkybių, kad jis su žmona negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2006 metų bei apie jos skolas jis nieko nežino.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510, 512, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo J. L. skundo dėl antstolės M. G. veiksmų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.