Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-120-885/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-20
Bylos Nr.
1S-120-885/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Nuteistasis
Š. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-120-885/2022
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Š. B. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 58-31 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Š. B.“ (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Š. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį ir Š. B. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. balandžio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. balandžio 20 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus pusę laisvės atėmimo bausmės – 2022 m. sausio 20 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. vasario 11 d. – 2 metai 2 mėnesiai ir 9 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 58-31 nutarė taikyti nuteistojo Š. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodyta, kad Š. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vertinimo metu nustatyti teigiami pokyčiai lėšų tvarkymo ir pajamų bei mąstymo ir elgesio srityse, o jo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesio priežiūrą galima vykdyti neizoliuojant jo nuo visuomenės.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. kovo 17 d. nutartimi nutarė nepatvirtinti Komisijos nutarimo. Teismas nurodė, kad nustatytos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dar nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad jam paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti.

II. Skundo prašymai ir argumentai

5. Skunde nuteistasis Š. B. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo išvados nėra visiškai teisingos, kadangi apylinkės teismo teiginiai dėl aplinkybių, vertintinų sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 306 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Nuteistasis teigia, kad vietoj to, kad teismas motyvuotai patvirtintų arba nepatvirtintų Komisijos nutarimą, teismas šiuo atveju ėmėsi iš naujo nagrinėti paleidimo sąlygas, kas, nuteistojo nuomone, paverčia visą Komisijos darbą niekiniu ir rodo teismo nepasitikėjimą Komisija.

5.2. Nuteistasis pažymi, kad tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę ir neturėtų būti lemiamos kuomet sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistojo vertinimu, teismas iš esmės nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals.

5.3. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas padarė kardinaliai priešingą išvadą Komisijos nutarime esančiai, nors Komisija, nagrinėdama jai pateiktą medžiagą apie nuteistąjį, visus duomenis vertino pagal įstatymą. Skundžiamoje nutartyje teismas visur koncentruojasi ties nuteistojo praeitimi bei geba net ir palankiausius nuteistajam jo gyvenimo faktus paversti trūkumais, kurie trukdytų jam gyventi visur, išskyrus pataisos įstaigą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis skatintas tris kartus ir tai visiškai paneigia apylinkės teismo tvirtinimą, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo toks, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, kadangi paskatinimai skiriami už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

5.4. Skunde teigiama, jog Komisijos nutarimas ir skundžiama teismo nutartis iš esmės skiriasi ne tik priimtų sprendimų priešingybe, tačiau ir savo esme. Nuteistasis pažymi, kad išmoko daryti išvadas iš savo klaidų ir tai pastebėjo pataisos įstaigų pareigūnai – už savo elgesį jis buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus. Taip pat jis yra pateikęs visus reikalingus dokumentus, kad po galimo lygtinio paleidimo turės kur gyventi ir kur dirbti.

5.5. Nuteistasis mano, kad apylinkės teismo atliktas jo neatliktos bausmės dydžio vertinimas yra viso labo teismo subjektyvi nuomonė, kadangi ji iš esmės prieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų nuostatoms. Įstatymas nuteistajam suteikia teisę tikėtis nuo kada jam gali būti pakeista jo priežiūros tvarka ir kalinimo režimas gali būti keičiamas į švelnesnį, tačiau apylinkės teismas visiškai į tai neatsižvelgė.

5.6. Nuteistojo vertinimu, teismas visiškai nevertino to, kad lygtinio paleidimo taikymas realiai neatleidžia nuteistojo nuo likusios bausmės ir nesutrumpina teismo skirtos bausmės, bet tik palengvina bausmės atlikimo sąlygas. Skunde pažymima, kad vertinamasis objektas tokiais atvejais yra ne likusios neatliktos bausmės dydis, o nustatytų reikalavimų įgyvendinimas, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, jis jau įrodė, kad ateityje gerbs visuotinai priimtinas vertybes ir nenusikals.

5.7. Skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas visiškai neanalizavo jo elgesio pakitimų po nuteistajam taikytų reabilitacijos priemonių, nukrypo nuo progresyvumo principo ir realiai neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo elgesys per trumpą laikotarpį pakito tik teigiama prasme. Nuteistasis taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pateikta atskiroji Komisijos nario nuomonė grindžiama klaidinga informacija, kadangi jis dalyvavo socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse ir tai yra patvirtinta RS psichologo V. A.. Iš nuteistajam sudaryto individualios socialinės reabilitacijos plano įrašų matyti, kad minimas Komisijos narys pareiškė atskirąją nuomonę neturėdamas visos informacijos apie Š. B..

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo Š. B. skundas tenkinamas

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai bei nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai yra svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals.

8. Nuteistasis Š. B. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

9. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį ir Komisijos nutarimą, įvertinęs pateikto skundo motyvus ir susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, jog Komisija 2022 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 58-31 pagrįstai bei teisėtai nusprendė nuteistojo Š. B. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi, netinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes bei nuteistąjį Š. B. charakterizuojančią medžiagą, priėmė neteisingą sprendimą nepatvirtinti Komisijos 2022 m. vasario 17 d. nutarimo ir netaikyti Š. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

10. Šiame kontekste pabrėžtina tai, jog pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atlikto 2020 m. lapkričio 23 d. Marijampolės pataisos namuose, taikant „OASys“ metodiką Š. B. buvo nustatyta žema – 20 balų nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. birželio 21 d. Marijampolės pataisos namuose atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu fiksuota žema rizika (13 balų), kuri nepasikeitė vėliau atliktų vertinimų metu bei išliko žema. Taigi yra nustatytas nusikalstamo elgesio pakartotinumo rizikos mažėjimas. Kaip yra matyti iš socialinių išvadų turinio, Š. B. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo pačio nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis pats turi dėti visas maksimalias pastangas tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstama elgesio rizika yra priskiriama ne žemai grupei, yra būtent reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad Š. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau stebima aiški pažanga ją mažinant. Dėl šių priežasčių nepritartina apylinkės teismo vertinimui, jog nustatytos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad jam paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti.

11. Akcentuotina, kad Š. B. atveju nustatyti penki apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (past. – galimybių gyventi pasirinktu adresu ir įsidarbinimo laisvėje patvirtinimas, artimų ryšių su šeimos nariais palaikymas, neigiamas savo ankstesnio elgesio vertinimas ir atsakomybės už nusikaltimą prisiėmimas, palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje ir pačio nuteistojo emocinis stabilumas), kurie, teismo vertinimu, atsveria vieną statinį bei du dinaminius kriminogeninius veiksnius. Nors nuteistojo Š. B. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su jo gebėjimu tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes bei kintančia finansine padėtimi, tiesiogiai susijusia su nusikalstamumu, tačiau nagrinėjamu atveju vien šių veiksnių nustatymas neleidžia daryti visapusiškos išvados, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad Š. B., būdamas laisvėje, ateityje pakartotinai nenusikals.

12. Teismo vertinimu, nuteistojo Š. B. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu rodo jo siekį keistis teigiama linkme – per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis skatintas 3 kartus, šiuo laikotarpiu nebuvo baustas už pataisos įstaigos taisyklių pažeidimą, laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvavo pataisos įstaigoje vykstančiuose renginiuose ir reabilitacinėse programose. Kaip matyti iš 2022 m. vasario 4 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-31, nuteistasis įsitraukė į savęs realizavimą darbinėje veikloje bei vykdė pozityvaus užimtumo priemones, kas sudaro palankias prielaidas tolesniam aktualių kriminogeninių poreikių vykdymui. Visos minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrįstą ir realų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu Š. B. iš tiesų padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nekelia abejonių, kad jis nebus ateityje pavojingas visuomenei.

13. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti ir tai, kad Komisija sprendimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo Š. B. atžvilgiu priima jau ne pirmą kartą. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. LK-100 taikė nuteistajam Š. B. lygtinį paleidimą kartu su intensyvia priežiūra, tačiau Marijampolės apylinkės teismas minėto nutarimo nepatvirtino. Apygardos teismas pažymi, kad kaip matyti iš 2022 m. vasario 4 d. socialinio tyrimo išvados, nuteistojo motyvacija įsidarbinti ir dirbti laisvėje yra reali ir argumentuota, šiuo metu sulaukia artimųjų palaikymo bei pagalbos, savo elgesiu bei veiksmais rodo, kad keičia savo ankstesnį netinkamą gyvenimo būdą, nepasiduoda kitų neigiamai įtakai, nuteistasis yra savikritiškas savo netinkamam elgesiui bei turi pilnavertiškus socialinius santykius, nori spręsti problemines elgesio sritis, apgalvoja pasekmes, nėra realių impulsyvaus ar agresyvaus elgesio apraiškų, turi teigiamas nuostatas teisėsaugos atžvilgiu. Teismo nuomone, visos aukščiau išvardintos aplinkybės, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, kaip tik yra pakankamas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis Š. B. yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas ir taip žemą savo nusikalstamo elgesio riziką.

14. Pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę būtų pastebėta, jog nuteistasis laikytųsi nuteistųjų kriminalinės subkultūros tradicijų arba dalyvautų kriminalinėse situacijose. Nors ir sutinkama su apylinkės teismo pastebėjimais, kad nuteistojo praeityje padarytų nusikaltimų pobūdis ir mastas rodo jo pavojingumą, tačiau toks pavojingumas šiai dienai nebėra išlikęs, ką aiškiai pagrindžia paties nuteistojo Š. B. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistasis šiuo metu iš esmės yra minimaliai pavojingas visuomenei. Kita vertus, akcentuotina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis yra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, o priešingai – jis bus itin preciziškai prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis naikintina ir priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2022 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 58-31 Š. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

tenkinti nuteistojo Š. B. skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 58-31 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Š. B.“.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Bartkus