Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. rugpjūčio 16 d. paduotu atsakovo H. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK 350 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atrankos kolegijos nutartis atsisakyti priimti kasacinį skundą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tokia nutartis pati savaime nedraudžia šį skundą padavusiam asmeniui, ištaisius atrankos kolegijos nutartyje konstatuotus skundo trūkumus ir skundo padavimo tvarkos pažeidimus, iš naujo paduoti kasacinį skundą, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 340 straipsnio 3 dalis, 350 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas, nepraleisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino, iš naujo padavė kasacinį skundą. Jis grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Teisėjų kolegija nurodo, kad dalis antrą kartą pateikto kasacinio skundo argumentų sutampa su anksčiau teikto kasacinio skundo argumentais, kuriuos teisėjų atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo.

Kasacinis skundas papildytas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismai, tenkindami ieškovių ieškinį, atidalindami atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias buto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais, atmesdami atsakovo priešieškinį dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, pažeidė materialines teisės normas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnį, įtvirtinantį savininko teisių apsaugos garantijas;

2. Teismai, spręsdami šioje byloje kilusį bendraturčių ginčą, iš esmės pažeidė CPK 176 – 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes išvadas padarė neištyrę bei neįvertinę įrodymų visumos ir nenustatę visų ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių, o tai turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimui.

3. Teismai pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes: teismų teiginiai apie tai, kad šalių nesieja emociniai santykiai, yra visiškai nepagrįsti; tarp šalių konfliktų dėl naudojimosi butu tvarka niekada nekilo; pertvaros niekaip netrukdo šalims naudotis butu, priešingai užtikrina visų bendrasavininkų interesų pusiausvyrą ir galimybę kaip bendraturčiams naudotis butu (atsakovas reiškė reikalavimą panaikinti tik pertvaras, esančias virtuvėje); teismai neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl kurių naujų buto kadastrinių duomenų teisingas nustatymas yra negalimas; teismai netyrė ir nevertino, kad atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus;

4. Teismai nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje išaiškintomis naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrosiomis taisyklėmis bei kriterijais, nevertino ar atsakovo siūloma naudojimosi tvarka atitinka šias taisykles ir kriterijus (teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2023 m. liepos 25 d. nutartimi Nr. DOK-3458, todėl pakartotinai nesprendžiamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 345 straipsniu, 350 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.