- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- T-XX-29-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- K. M., E. R. V., S. A. A.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų K. M., E. R. V. ir S. A. A. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarei Genei Pietarienei, dėl įpareigojimo priimti sprendimą rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti atsakovą kuo skubiau priimti sprendimą dėl P. M. po mirties paliktos 2 ha asmeninio ūkio žemės, esančios Jokulių kaime, Vėžaičių seniūnijoje, Klaipėdos rajone, perleidimo pareiškėjams, kaip P. M. įpėdiniams.
Pareiškėjai nurodė, kad jie yra 2001 m. vasario 15 d. mirusios P. M. įpėdiniai. Pagal 2008 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pareiškėjai paveldėjo turtinę teisę, atsiradusią Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 20 d. sprendimo Nr.1 ir 1994 m. birželio 23 d. sprendimo Nr.38, kuriais P. M. buvo paskirta 2 ha asmeninio ūkio žemė Jokulių kaime, Klaipėdos rajone, pagrindu, bei teisę pirkti šią asmeninio ūkio žemę iš valstybės. Pareiškėjai kreipėsi dėl minėtos P. M. asmeniniam ūkiui suteiktos žemės įsigijimo nuosavybėn, tačiau atsakovas neatlieka šios žemės perleidimo pareiškėjams įforminimo veiksmų. Atsakovas savo poziciją motyvuoja tuo, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai gyveno kartu su mirusiąja P. M., kuriai buvo suteikta žemė asmeniniam ūkiui, ir kad jie vedė bendrą ūkį. Tačiau atsakovo pozicija yra nepagrįsta, nes, esant pareiškėjams išduotam ir nenuginčytam minėtam paveldėjimo teisės liudijimui, atsakovas negali riboti pareiškėjų paveldėjimo teisės.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad P. M. mirties metu (2001 m. vasario 15 d.) galiojusios redakcijos Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatos numatė, kad, mirus asmeninio ūkio žemės naudotojui, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti asmeninio ūkio žemės sklypą turi teisę tik mirusiojo šeimos nariai. Pareiškėjai šiuo atveju nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie P. M. palikimo atsiradimo metu buvo jos šeimos nariai pagal 1964 m. Civilinio kodekso 329 straipsnyje pateiktą apibrėžimą, todėl jų reikalavimai negali būti tenkinami. Notaras, išduodamas pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo patikrinti, ar pareiškėjai buvo palikėjos šeimos nariai (kartu su ja gyveno ir tvarkė bendrą ūkį) pagal palikimo atsiradimo metu galiojusius teisės aktus. Nenustačius šių aplinkybių, pareiškėjams negalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsigaliojo nauja Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies redakcija, kuri numatė, kad jeigu asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tačiau ši nauja įstatymo redakcija pareiškėjų paveldėto palikimo atsiradimo metu negaliojo ir pareiškėjams negali būti taikoma.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad keliamas ginčas nėra grynai administracinis ir yra susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais. Dėl tokio ginčo pobūdžio kyla abejonių, kuris teismas, administracinis ar bendrosios kompetencijos, turėtų jį nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Šiuo atveju keliamas ginčas yra susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos. Pareiškėjai, kaip asmens, kuriam asmeniniam ūkiui buvo suteiktas atitinkamas žemės sklypas, įpėdiniai, siekia realizuoti, jų nuomone, paveldėtas atitinkamas teises ir paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įsigyti nuosavybėn palikėjui suteiktą asmeninio ūkio žemę. Tuo tarpu atsakovas nepripažįsta pareiškėjų teisės įsigyti palikėjui asmeniniam ūkiui suteiktą žemę, teigdamas, jog palikimo atsiradimo metu įstatymai buvo numatę specialų asmenų, galinčių įsigyti palikėjui asmeniniam ūkiui suteiktą žemę, ratą, o pareiškėjai neįrodė, kad jie patenka į šį specialų asmenų ratą.
Taigi aptariamas ginčas iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjų K. M., E. R. V. ir S. A. A. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarei Genei Pietarienei, dėl įpareigojimo priimti sprendimą perduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo