Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. (A. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), K. T. k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., vidurinio išsilavinimo, nedirba, registruotas darbo biržoje, teistas 2013-10-14 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir uždrausta jam lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, ir įgyti, turėti, laikyti ir vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas. Vadovaujantis BK 64(1) str., skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams. 2014-07-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriuje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015-11-10 apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus r., Pagirių sen., K. T. k., Vytauto g. 13, prie parduotuvės-baro, pavėsinėje, konflikto metu, paimdamas abiem rankom O. B. už striukės rankovės, galva sudavė du kartus nukentėjusiajam į veidą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to, stumdamas pargriovė O. B. ant žemės ir, sėdėdamas, ant gulinčio O. B., sudavė ne mažiau nei 15 smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o kai O. B. išsilaisvinęs atsistojo, dešinės rankos kumščiu sudavė, ne mažiau nei vieną smūgį, O. B. į veidą, padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas veido dešinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės priekinio ir akiduobinio paviršių fragmentinius lūžius su įspaudimu į viršutinio žandikaulio sinusą, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, t.y. tyčia padarydamas O. B. sužalojimus, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusysis ilgai sirgo - dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog buvo vakaras, atvažiavo iš darbo, buvo šiek tiek išgėręs. Išlipęs iš autobuso užėjo į barą. Priėjo O. B. su draugais. O. B. pasiūlė išgerti. Išgėrė, po to atsirado dar vienas butelis. Pradėjo moralizuoti jo dukterį. Todėl jis kaip tėvas supykęs dėl dukters, įsiaudrino ir sudavė O. B. smūgį į veidą. Jiedu apsistumdė. Buvo apsistumdymas. Viskas vyko vienu akimirksniu. Pripažįsta, kad sudavė vieną labai stiprų smūgį. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio visko gerai neprisimena. Tokioje buvusioje būsenoje visko negali prisiminti, tiesiog mušėsi. Muštynių metu buvo ir rankų mojavimai. Mojuojant galėjo suduoti 15 smūgių. Jį supykdė O. B. žodžiai. Viską padarė alkoholis. Iš vienos pusės mano, kad reikėjo pamokyti, iš kitos pusės mano, jog nereikėjo rankos kelti prieš nepilnametį. Mano, kad ir nukentėjusiojo elgesys buvo netinkamas. Todėl civilinį ieškinį reiktų dalinti per pusę.

N. O. B. parodė, kad tą dieną atėjo su draugais prie parduotuvės. A. S. buvo išgėręs, buvo vienas, turėjo alaus. Jis su draugais prijungė prie jo. Jie sėdėjo, išgėrinėjo, kalbėjo apie viską. A. S. pradėjo klausinėti, kodėl neatėjo pas jį, kodėl nepasikalbėjo. Po to draugas pasiūlė atnešti degtinės butelį. Jis paklausė A. S. ar gers. Jis sutiko. Draugas atsinešė butelį degtinės, gėrė už vieno stalo, sėdėjo. Po to pradėjo kalbėti, kodėl neatėjo pas jį pasikalbėti. Tada jis kaltinamajam pradėjo pasakoti kaip buvo. Kaltinamasis jam keiksmažodžiais pradėjo sakyti nemeluoti. Tada jis A. S. 2 kartus pasiuntė sakydamas, kad „nenori neklausyk“, liepė atvažiuoti į teismą ir paklausyti. A. S. atsikėlė ir sudavė jam į galvą. Po to pradėjo kumščiais muštis. Jis pats taip pat buvo neblaivus, buvo išgėręs butelį degtinės ir išgėręs 2 l. alaus. Buvo stiprus smūgis ir po to buvo pasikumščiavimas. Jis kaltinamajam pradėjo pasakoti kaip buvo su jo dukra. Nepamena gal sakė, gal nesakė, kaltinamojo dukra prostitutė. Kaltinamajam nėra atleidęs. Pareiškė ieškinį, nes pasitarė su šeimos dalyviais ir nusprendė ne dėl to, kad buvo sumuštas, o dėl jo dukros. 500 eurų moralinė žala. Dėl kaltinamojo sugadino sveikatą, gulėjo ligoninėje dėl žandikaulio. Buvo apsunkintas maitinimas, skaudžiai buvo valgyti. Gydymas dėl žandikaulio užtruko daugiau nei 2 savaites. Pripažįsta, jog savo žodžiais gal ir galėjo supykdyti kaltinamąjį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo O. B. parodymų matyti, kad 2015-11-23 apklaustas kaip nukentėjusysis O. B. parodė, kad 2015-11-10, antradienį, apie 20.00 val., jis kartu su D. R. ir E. R. buvo Vilniaus r., K. T. kaime, Vytauto g., šalia parduotuvės–baro, kieme. Sėdėjo, gėrė alų. Prie to paties stalo, tik iš kitos pusės, sėdėjo A. S., su nepažįstamu asmeniu ir gėrė degtinę. Maždaug po valandos prie A. S. su draugu priėjo A. S. sūnus Ričardas. Po kiek laiko prie jų priėjo E. V., kuris pasiūlė atnešti degtinės. K. E. atnešė degtinės ir jie ją pradėjo gerti, D. R. pasiūlė A. S. su jais kartu išgerti degtinės. A. S. sutiko ir išgėrė. Visi pradėjo bendrauti. Po kiek laiko D. R. ir E. R. išėjo. Kur ir kada išėjo E. V., jis nepastebėjo. Prie staliuko liko jis, A. S., R. S. ir jam nepažįstamas asmuo. Kai jie pradėjo kalbėtis kilo žodinis konfliktas tarp jo ir A., konfliktas kilo dėl to, kad jis (nukentėjusysis) yra įtariamasis ikiteisminiame tyrime dėl išžaginimo, kur nukentėjo A. S. dukra. Kai kilo konfliktas, jie atsistojo vienas priešais kitą. Konflikto metu A. S. paėmė rankomis už jo striukės. Paėmė už rankovės ir du kartus savo galva sudavė jam į veidą. Po to pradėjo stumdytis. Paskui nugriuvo ant žemės. A. S. sugebėjo atsisėsti ant jo ir pradėjo kumščiais smūgiuoti į veidą bei į kitas kūno vietas, jis pradėjo išsisukinėti. A. S. sudavė jam gulinčiam ne mažiau nei 15 smūgių. Jis išsilaisvino ir atsistojo. Atsistojo ir A. S., kuris stovėjo apie 3 m. atstumu nuo jo. Jis (O. B.) suprato, kad konfliktas baigėsi, ir tuo metu prie jo priėjo A. S. ir dešinės, ar kairės rankos, tiksliai neatsimena, kumščiu sudavė jam į veido dešinės akies sritį. Sudavė vieną smūgį ir daugiau nemušė. Jis sąmonės neprarado. Pasitraukė ir nuėjo už parduotuvės, nes pajuto, kad svaigsta galva. Jis paskambino Nr. 112 ir paprašė pagalbos. Už parduotuvės prie jo priėjo D. R. ir pradėjo klausinėti, kas čia įvyko. Visą konfliktą matė R. S., A. pažįstamas ir, dalinai, D. R., kuris grįžo prie parduotuvės. Kai atvyko policija A. S. išvažiavo su jais, o jį išvežė GMP ekipažas ir nuvežė į Santariškių vaikų ligoninę. ( b.l. 25-26 ). 2016-05-05 papildomai apklaustas kaip nukentėjusysis O. B. parodė, kad patvirtina anksčiau duotus parodymus ir gali parodyti, kad, kai 2015-11-10, antradienį, apie 20.00 val. kilo konfliktas su A. S., jie atsistojo vienas priešais kitą. Konflikto metu A. S. paėmė rankomis už jo striukės rankovės ir pirmas jam sudavė galva du smūgius į veidą. Dėl smūgių jis pajuto fizinį skausmą. K. A. sudavė jam gulinčiam ne mažiau nei 15 smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas, jis jautė fizinį skausmą. Kai išsilaisvino, atsistojo. Atsistojo ir A. S., kuris stovėjo apie 3 m. atstumu nuo jo. Jis suprato, t.y. tik pagalvojo, kad konfliktas baigėsi, ir tuo metu, t.y, kai galimai, praėjo kelios sekundės, prie jo priėjo A. S. ir dešinės, ar kairės rankos, tiksliai neatsimena, kumščiu jam sudavė į veido dešinės akies sritį. Sudavė vieną smūgį ir daugiau nemušė. R. S. jis matė tą dieną, kai įvyko muštynės su A., bet ar R. buvo tuo metu, kai jį sumušė A., pasakyti negali. Kai jį išrašė iš Santariškių vaikų ligoninės, motina pirko jam vaistų, duodavo pinigų važiuoti į polikliniką. Dėl patirto sužalojimo jis, kai jam sukako 18 metų, dar negalėjo įsidarbinti, todėl prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu, nes jam yra padaryta moralinė žala. ( b.l. 34-35 ).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2015-12-14 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis O. B. įvykio vietoje parodė aplinkybes kaip buvo sumuštas ir patvirtino savo parodymus ( b.l. 38-46 ).

Iš ikiteisminio tyrimo duotų liudytojos M. B. parodymų matyti, kad 2015-11-16 apklausta kaip liudytoja M. B. parodė, kad 2015-11-11 apie 8.00 val. ryte sužinojo, kad jos sūnus O. B., gim. 1997-12-12, yra sumuštas ir guli ligoninėje. Vėliau sužinojo, kad tarp sūnaus ir kaimyno A. S. įvyko konfliktas, kurio metu sūnui buvo sumuštas veidas, ligoninėje sužinojo, kad sūnui yra lūžęs kaulas veido srityje ( b.l. 48 ).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo E. R. parodymų matyti, kad 2015-12-02 apklaustas kaip liudytojas E. R. parodė, kad 2015-11-10, antradienį, apie 20.00 val., jis kartu su D. R. ir O. B. buvo Vilniaus r., K. T. kaime, Vytauto g. šalia parduotuvės–baro, kieme. Jis klausėsi muzikos, o D. ir O. gėrė alų. Prie to paties stalo tik iš kitos pusės sėdėjo A. S. ir taip pat gėrė alų. Kaip sėdėjo, tai D. ir O. bendravo su A. S.. Apie ką jie kalbėjo, jis negirdėjo, nes klausėsi muzikos. Maždaug apie 20.30 val. prie A. S. prisijungė jam nepažįstamas vyras, maždaug apie 40 m. amžiaus. Jis atsisėdo šalia S., ir jie tarpusavyje kalbėjosi. Maždaug dar po 10 min., kai atvažiavo jam nepažįstamas vyras, prie jų priėjo E. V., kuris pasiūlė atnešti degtinės. K. E. atnešė degtinės, tai pastatė ant stalo ir pasiūlė išgerti. Gerti degtinę pradėjo O., A. S. ir jam nepažįstamas vyras. Visi pradėjo bendrauti. Viskas buvo ramu, jokių konfliktų nebuvo, niekas niekam jokių priekaištų nesakė. Kur ir kada išėjo E. V., jis nepastebėjo. E.degtinės negėrė ir buvo su jais tik apie 10 minučių. Liudytojui reikėjo eiti namo, todėl apie 21.00 val. jis atsisveikino su visais, ir kartu su D. nuėjo namo. D., palydėjęs jį iki namų, atsisveikino ir grįžo prie baro, nes O. paprašė D. grįžti. ( b.l. 64-65 )

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo D. R. parodymų matyti, kad 2015-12-02 D. R. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2015-11-10, antradienį, apie 20.00 val., jis kartu su E. R. ir O. B. buvo Vilniaus r., K. T. kaime, Vytauto g. šalia parduotuvės–baro, kieme. E. R. klausėsi muzikos per telefoną, o jis ir O. gėrė alų. Prie to paties stalo, tik iš kitos pusės, sėdėjo A. S. ir taip pat gėrė alų. Kai sėdėjo, tai bendravo su A. S.. Apie ką jie kalbėjo, jis jau neatsimena. Maždaug apie 20.30 val. prie A. S. prisijungė jam nepažįstamas vyras, maždaug apie 40 m. amžiaus. Vyrą, kuris atėjo prie stalo, atvežė automobiliu. Koks tai buvo automobilis, nežino. Vyras atsisėdo šalia S., ir jie tarpusavyje kalbėjosi. Kaip jis suprato, jie buvo seni draugai. Maždaug po 10 min., kai atvažiavo jam nepažįstamas vyras, prie jų priėjo E. V., kuris pasiūlė atnešti degtinės. K. E. atnešė degtinės, pastatė ant stalo ir pasiūlė išgerti. Degtinę pradėjo gerti O., A. S. ir jam nepažįstamas vyras. Visi pradėjo bendrauti. Viskas buvo ramu, jokių konfliktų nebuvo, niekas niekam jokių priekaištų nesakė. E. V. pabuvo apie 5 minutės ir dingo, t.y. išėjo neatsisveikinęs. Kur ir kada išėjo, jis nepastebėjo. E. degtinės negėrė. E. R. reikėjo eiti namo, todėl apie 21.00 val., jis atsisveikino su visais ir kartu su juo nuėjo pas Edvardą. Jis palydėjo E. R. namo ir grįžo atgal. Jau buvo tamsu. Kai priėjo prie parduotuvės – baro pamatė, kad O. B. mušasi su S.. Jie dviese buvo ant žemės ir vienas kitą mušė. Minėta vietovė buvo apšviesta. Šviesa sklido iš parduotuvės lango. Jam nepažįstamas vyras stovėjo maždaug 5 m. atstumu nuo muštynių ir nesivėlė į muštynes. Jis priėjo prie Olego ir A. S., 2 metrų atstumu stovėjo ir žiūrėjo, kada jie baigs muštis. O., gulėdamas, mušė A. ir A. mušė Olegą. Mušėsi kumščiais. Kas, kam ir kur sudavė, jis nepastebėjo. Po to A. atsistojo, atsistojo ir O.. A. O. A. pasakė, kad iškvies policiją. S. atsakė, kad tegul kviečia. O. pradėjo skambinti telefonu ir kviestis pagalbą. N. S., nei O. B. vienas kitam negrasino. Pradėjęs skambinti, O. nuėjo už parduotuvės. Po to jis nuėjo jo ieškoti. Užėjo už parduotuvės ir pamatė O., kuris sėdėjo pritūpęs prie sienos. Gali pasakyti, kad A. S. sūnus atėjo jau po muštynių, prieš tai jis jo nematė. Kai atvažiavo policija, buvo iškviesta GMP ir išvežė A. S.. Po to atvažiavo GMP ekipažas ir išvežė O. B.. ( b.l. 67-68 )

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo E. V. parodymų matyti, kad 2016-01-11 E. V. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad, antradienį, apie 20.00 val., jis kartu su D. R., E. R. ir O. B. buvo Vilniaus r., K. T. kaime, Vytauto g., šalia parduotuvės–baro, kieme. Jis paprasčiausiai stovėjo, o D. ir O. gėrė alų. Prie to paties stalo tik iš kitos pusės sėdėjo A. S. ir taip pat gėrė alų. Kai sėdėjo, tai visi bendravo, jokių konflikto nebuvo. Apie ką bendravo, jis neatsimena. Po to O. B. paprašė jo atnešti degtinės, nes žinojo, kad jis turi paslėpęs butelį. Jis nuėjo į slėptuvę, kurią įrengė netoli savo namo, paėmė butelį ir atnešė O., t.y. pastatė ant stalo. O. paėmė butelį ir atidarė, ir visi ten sėdėję pradėjo gerti degtinę. Kas konkrečiai gėrė, jis nežiūrėjo ir neatsimena. Pastovėjęs apie 5 min., jis nieko niekam nesakydamas, tyliai apsisuko ir nuėjo namo. Jis alkoholio nevartojo. Kas įvyko po to, sužinojo iš O. pasakojimų. ( b.l. 70-71 )

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo N. C. parodymų matyti, kad 2016-01-22 N. C. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2015-11-10, antradienį, apie 21.00 val. jis atvažiavo iš miesto ir nuo mečetės, kuri yra 40-Totorių k., ėjo namo. Eidamas, šalia parduotuvės-baro, pamatė šalia parduotuvės-baro sėdintį pažįstamą A. S.. Nusprendė kartu su juo išgerti alkoholio. Atėjo prie parduotuvės-baro pastato esančio stalo su suolais, kur sėdėjo A. S. ir 2 ar 3 jauni vaikinai, kurių nepažįsta. Jis kartu su A. S. išgėrė degtinės, jie jį pavaišino. Po to jis nuėjo į parduotuvę, pirko sau 200 g. degtinės ir dar pasėdėjo su A. S. ir jaunimu. Jis jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Sėdint, vienas iš vaikinų pradėjo aiškintis su A. S., bet dėl ko, jis nesuprato. Matydamas, kad gali įvykti konfliktas, o jis nenorėjo su niekuo aiškintis ir kur nors įsivelti, norėjo išeiti, bet tuo metu prie parduotuvės atvažiavo policijos ekipažas. Policininkams pateikė asmens dokumentą-pasą, o kai pasą jam grąžino, jis išėjo namo. Jis jokio konflikto, ar muštynių nematė. ( b.l. 73-74 )

Iš byloje esančio M. B. 2015-11-16 protokolo pareiškimo su VA VPK Vilniaus r. PK specialisto rezoliucija, kuria pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 1 d. matyti, jog pareiškime nurodyta, kad 2015-11-10 apie 21.00 val.,Vilniaus r., Pagirių sen., K. T. k., prie parduotuvės M. B. nepilnametį sūnų O. B., gim 1997 m., sumušė kaimynas A. S., dėl to sūnui lūžo kaulas veido srityje. (t.1., b.l. 2);

Iš byloje esančio 2015-12-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, t.y. Vilniaus r., Pagirių sen., K. T. k., Vytauto g. 13. ( b.l. 11-17 )

Iš byloje esančio 2016-01-13 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešimo matyti, kad 2015-11-10 21.24 val. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis dėl įvykio Vilniaus r., K. T. k., Vytauto g.. Skambutis iš tel nr. +37064682372. (b.l. 21)

Iš byloje esančio 2016-02-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta skaitmeninė garso įrašo kopija. Apžiūros metu įrašas perkopijuotas į kompaktinį diską CD-R, padaryta suvestinė. Iš suvestinės matyti, kad kviečiama policija į Keturiasdešimt totorių kaimą, Vytauto g., policija kviečiama dėl sumušimo, pranešėjas informuoja, kad pažįstami sumušė, pranešėjas prisistato O. B.. (b.l. 19-20, 22-23)

Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr, G4230/15(01), matyti, kad O. B. nustatyti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštines žaizdos veido dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės priekinio ir akiduobinio paviršių fragmentiniai lūžiai su įspausdinimu į viršutinio žandikaulio sinusą, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. ( b.l. 32-33 ).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę jis pripažino. Nors A. S. posėdžio metu teigė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies. Tačiau šį dalinį pripažinimą grindė tuo, kad sudavė vieną labai stiprų smūgį, nuo nukentėjusysis patyrė sužalojimus, užfiksuotus eksperto išvadoje. Tačiau vykusias muštynes iš esmės pripažino. Nurodė, kad vyko muštinės su nukentėjusiuoju. Posėdžio metu nurodė, jog buvo išgėręs ir tokioje būsenoje prisiminti visko neįmanoma. Teigė, jog besimušant visko būna, kad ir sugriebęs buvo ir smūgius galėjo suduoti. Paaiškino, jog muštynės be pasikumščiavimų nebūna, todėl mojuojant galėjo jam suduoti 15 smūgių. Todėl kaltinamojo kaltę ir nusikalstamų veikų padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, įvykio vietos , parodymų patikrinimo protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu , nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Jo veiksmai atitinka LR BK 138 str. 1d.

Kaltinamasis teigė, jog nukentėjusįjį sumušė už tai, kad jis negražiai pasielgė ir kalbėjo apie jo dukrą. Tačiau pripažino, kad nereikėjo kelti rankos prieš nepilnametį ir tardamas paskutinį žodį gailėjosi. Todėl teismas turi pagrindą kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ( BK 59 str. 1 d.2p.) Byloje nustatyta, jog muštynės prasidėjo todėl, kad nukentėjusysis negražiai kalbėjo apie kaltinamojo dukrą. Todėl atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ( LR BK 59 str. 1 d. 6p.). Posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog blaivas taip nebūtų pasielgęs. Todėl atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę A. S. atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kad baustas administracine tvarka, yra teistas, tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog anksčiau nėra buvęs teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis 64/1 str. nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti A. S. paliktina paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti , o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina ( LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD-R diskas su skaitmeninė garso įrašo kopija (supakuotas į voką) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį turtinei žalai atlyginti 1282, 06 EUR, kas sudaro nukentėjusiojo gydymo išlaidos (1 t., 57 b. l.). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo A. S. veiksmų nukentėjusysis O. B. buvo gydomas (1 tomas , b.l.59). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. S. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. B. prašė jį pripažinti civiliniu ieškovu dėl padarytos moralinės žalos 500 EUR sumai ( b.l. 36). Ikiteisminio tyrimo metu O. B. nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu ( b.l.37) . Tačiau pats civilinis ieškinys nepateiktas. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant pareiškimą prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. N. B. proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui. Tačiau LR (duomenys neskelbtini) str. 2d.numato, jog tuo atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Todėl ir baudžiamojoje byloje ieškinio pareiškimas savo forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus ((duomenys neskelbtini) 135 straipsniai). Juose nurodomos šalys (ieškovas, atsakovas), dalyvaujančios procese, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, žalos pobūdis ir dydis, motyvai, aplinkybės apie veikos pasekmes, kuriais nustatomas žalos dydis. N. O. B. prašo pripažinti civiliniu ieškovu 500 eurų moralinei žalai atlyginti. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką. Dėl A. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, dėl ko nukentėjusysis juto fizinį skausmą. Todėl O. B. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilino proceso tvarka ( (duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

(duomenys neskelbtini) str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, kuris nemokėjo valstybinės lietuvių kalbos, privalėjo dalyvauti gynėjas ir juo buvo paskirtas advokatas Gintaras A. P.. LR (duomenys neskelbtini) str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, yra nedirbantis, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

A. S. ( A. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 ( vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 8 ( aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti A. S. palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti :CD-R diską su skaitmeninė garso įrašo kopija (supakuotas į voką) palikti saugoti baudžiamojoje byloje

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. S. 1282 Eurus ir 06 eurocentus Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui O. B. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.