- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- eI2-14813-362/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04645-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Darius Dzikas
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,
nedalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 24S184408 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Migracijos departamentui prie LR VRM (toliau – atsakovas ir Migracijos departamentas) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kurį 2022 m. gruodžio 16 d. atsakovas tenkino ir priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. rugsėjo 25 d., tačiau 2024 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 24S184408 (toliau – Sprendimas), kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, Sprendimą grindžiant tuo, kad: 1) pareiškėjas pateikė duomenis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, kurie neatitinka tikrovės ir 2) neturi pakankamai lėšų/pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas paaiškina, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo atsakovui pateikė visus tikrovę atitinkančius duomenis, įskaitant ir ketinamą gauti darbo užmokesčio dydį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepažeidė jam UTPĮ 36 straipsnyje numatytų pareigų, taip pat atsakovas Sprendime nepateikė jokių objektyviai egzistuojančių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu pateikė informaciją apie numatomą gauti darbo užmokestį, kurią analogiškai nurodė ir jo darbdavys tarpininkavimo rašte.
Nurodė, kad atsakovas, patikrinimo metu nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei tarpininkavimo rašte numatyto dydžio darbo užmokestis, prieš konstatuodamas, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, turėjo kreiptis į jį su prašymu paaiškinti tokių aplinkybių atsiradimo priežastį. Migracijos departamentas nurodė, kad duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, ir patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo buvo įdarbintas bendrovėje nuo 2022-10-11 ir jam po leidimo laikinai gyventi išdavimo nei karto nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1205 Eur, tad yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, nes prašyme kaip tokių lėšų šaltinis buvo nurodytas tik darbo užmokestis., Migracijos departamentas pareiškėjo situacijos individualiai nevertino, sprendimą priėmė formaliai, tik įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas, kas yra nesuderinama su VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimais, įpareigojančiais viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Pareiškėjas nebuvo papildomai apklaustas, nebuvo įvertintos jo individualios aplinkybės. Darbo užmokestis pareiškėjui toks, koks buvo sutarta, nebuvo mokamas dėl jo sveikatos būsenos, kuri turėjo lemiamą įtaką asmens darbui, jam 2023-01-03 buvo atlikta stuburo išvaržos operacija, dėl kurios jis negalėjo pilnai vykdyti darbinių funkcijų. Iš bendrovės pareiškėjas nebuvo atleistas, kadangi jo sutuoktinė yra vienintelė bendrovės akcininkė ir direktorė, ir bendrovė tikėjosi, jog pareiškėjas susitvarkys, sveikatos problemas ir pradės dirbti. Darbo užmokestis yra ne vienintelis pragyvenimo šaltinis, kadangi pareiškėjas yra sudaręs santuoką su vienintele bendrovės akcininke ir direktore, ir pelnas iš įmonės, sutuoktinės atlyginimas, dividentai taip pat laikytini pragyvenimo šaltiniu, kaip bendras sutuoktinių turtas, be to, jis turi nekilnojamojo nuomojamo turto Baltarusijoje, iš kurio gauna pajamas Neatsižvelgta į pareiškėjo asmenybę, į tai jog jis nekelia jokių grėsmių Lietuvos Respublikai, į jo požiūrį į Baltarusijoje vykstančius procesus ir karą Ukrainoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą,
Nurodė, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Alfatransavto“ (toliau – bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2022 m. spalio 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas). Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2022 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760213794, galiojantį nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d., kuris asmeniui įteiktas 2023 m. sausio 9 d.
Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 11 d. ir nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1205 Eur, už 2024 m. gegužės mėn. išmokėtas darbo užmokestis 924 Eur, už 2022 m. gruodžio mėn., 2023 m. vasario, liepos gruodžio mėn. mokamas darbo užmokestis sudarė 502,5 – 800 Eur, o 2023 m. sausio ir rugpjūčio mėn. darbo užmokestis nemokėtas, duomenų apie išmokas 2023 m. kovo – birželio, rugsėjo – lapkričio mėn., 2024 m. sausio – balandžio ir birželio mėn. nėra. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1205 Eur per mėnesį. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Pažymėjo, kad panašaus pobūdžio bylose LVAT yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio).
Nurodė, kad pareiškėjas ginčija, jog Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas neišanalizavus informacijos išsamiai, t. y., negavus paaiškinimų ir papildomų duomenų iš pareiškėjo. Pažymėjo, kad Tvarkos aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ nėra įtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Migracijos departamentas neprivalo kreiptis į pareiškėją ar į pareiškėjo darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akcentavo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi.
Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. Z. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 24S184408 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. Z., Baltarusijos Respublikos pilietis, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Alfatransavto“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Taip pat buvo pateiktas tarpininkavimo raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ketinimas dirbti pagal darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Nurodyta, kad sudaroma neterminuota darbo sutartis, mėnesinis atlyginimas – 1205 Eur.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760213794, galiojantį nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d., kuris asmeniui įteiktas 2023 m. sausio 9 d.
Atsakovas patikrino duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 11 d. ir nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1205 Eur, už 2024 m. gegužės mėn. išmokėtas darbo užmokestis 924 Eur, už 2022 m. gruodžio mėn., 2023 m. vasario, liepos gruodžio mėn. mokamas darbo užmokestis sudarė 502,5 – 800 Eur, o 2023 m. sausio ir rugpjūčio mėn. darbo užmokestis nemokėtas, duomenų apie išmokas 2023 m. kovo – birželio, rugsėjo – lapkričio mėn., 2024 m. sausio – balandžio ir birželio mėn. nėra.
2024 m. rugpjūčio 8 d. Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 24S184408, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais.
Sprendimo motyvuose nurodoma, jog duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. spalio 11 d. ir nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1205 Eur. Pažymima, jog užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, kitų šaltinių nenurodė. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui nė karto nebuvo išmokėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Vertinant ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad užsieniečiui prieš tai nebuvo išduotas nei leidimas laikinai gyventi, nei nacionalinė viza, Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. spalio 11 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi.
Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad pareiškėjui nė karto per visą darbo Bendrovėje laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo nebuvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, 4 mėnesius buvo mokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei nustatyta MMA, 2 mėnesius darbo užmokestis nebuvo mokėtas ir net 12 mėnesių duomenų apie išmokas nėra, kas reiškia, jog asmuo bendrovėje faktiškai nedirbo, konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ).
UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, to paties straipsnio 5 punkte nustatyta sąlyga – neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.
UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 730 – 924 Eur (730 Eur MMA nustatytas nuo 2022 m. sausio 1 d., 840 Eur MMA nustatytas nuo 2023 m. sausio 1 d., 924 Eur MMA nustatytas nuo 2024 m. sausio 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjui tik vieną mėnesį (2024 m. gegužės mėn. išmokėta 924 Eur) įstatymu nustatytas ne mažesnis kaip 924,00 Eur darbo užmokestis, o kitais mėnesiais .buvo mokamas ne tik kad tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, bet nei vieną mėnesį nebuvo mokamas įstatymu nustatytas ne mažesnis kaip 840,00 Eur darbo užmokestis, arba darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas.
Pareiškėjas teigia, kad nedirbo dėl sveikatos problemų. Atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiškėjas skunde nurodo, jog sveikatos problemos prasidėjo dar 2018 m., tyrimą atliko 2021-12-19, t. y., dar iki pateikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, tad jau teikdamas prašymą dirbti nurodytą darbą pareiškėjas žinojo apie savo sveikatos problemas. Operacija atlikta 2023 01-03, tačiau duomenų apie tai, jog po to pareiškėjas negalėjo dirbti, ar apie jo nedarbingumą duomenų nėra, todėl, teismo vertinimu, tai nepaneigia Sprendimu nustatytos aplinkybės, jog leidimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas iš Bendrovės negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei nustatytas MMA. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Sodroje) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija. Dėl to pritartina Departamento išvadoms, kad Sodros duomenys patvirtina apie pareiškėjui realiai mokėtą atlyginimą. Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio). Pažymėtina, jog pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu aplinkybės, jog darbo užmokestis buvo gaunamas mažesnis ar iš viso nebuvo gaunamas, neginčijo.
Pareiškėjas nurodyta aplinkybė dėl nedarbo bendrovėje, esant sveikatos problemoms patvirtina skundžiamame sprendime padarytą išvadą dėl pragyvenimui Lietuvoje reguliarių lėšų neturėjimo ir prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas neteisingas aplinkybes dėl tikrųjų migracijos į Lietuvą tikslų. Įstatymas numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir darbdavio tarpininkavimo rašte, o apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus ar negalėjimą dirbti dėl sveikatos problemų Migracijos departamentas nebuvo informuotas.
Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus, Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Pateikti pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodymai, kad jis turi ir kitus pragyvenimo šaltinius – sutuoktinės darbo užmokestis, pelnas iš bendrovės, dividentai, pajamos iš Baltarusijoje nuomojamo nekilnojamo turto – šiuo atveju neturi įtakos, nes sutuoktinės darbo užmokestis, pelnas iš bendrovės, dividentai nepriklauso pačiam pareiškėjui, įrodymų, jog tai yra bendras sutuoktinių turtas, nepateikta, kaip ir nepateikta įrodymų apie turimą nekilnojamą turtą Baltarusijoje ir gaunamas iš jo pajamas, be to, šie pajamų šaltiniai nebuvo nurodyti prašyme gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Taip pat šiuo atveju neturi įtakos ir pareiškėjo pažiūros bei galimybė dirbti Lietuvos Respublikoje, kadangi prašymas laikinai gyventi buvo susietas su darbu Lietuvos Respublikoje ir būtinumu turėti tam tikras pajamas, ir vertinama šiuo atveju yra tik ar pareiškėjas dirba nurodytą darbą ir gauna nurodytas pajamas.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.
Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl galimybės pateikti paaiškinimus administracinės procedūros metu ir jo išankstinio neinformavimo apie planuojamą jo atžvilgiu priimti administracinį sprendimą nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą administracinį sprendimą, kadangi užsienietis, teikdamas prašymą Migracijos departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (pvz., leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Pagal Aprašą paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi. (aktualios ginčui redakcijos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 130 punktas). Be to, pareiškėjui sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus teismui, kurie teismo įvertinti.
Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo Sprendimą naikinti, pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.