Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovėms UAB „Vsga“ ir UAB „Nesė“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio teismingumo

10. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo ieškinį, kadangi nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu pareiškė du reikalavimus dėl žalos priteisimo iš dviejų skirtingų lošimo namų. Apelianto teigimu, tai reiškia, kad vienu ieškiniu reiškiami keli savarankiški reikalavimai, kurių kiekvieno suma nesiekia 40.000 EUR, todėl savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, ieškinio sumų aritmetinei sudėčiai viršijant 40.000 EUR sumą, nekeičia bylos teismingumo.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ieškinį, atskirojo skundo argumentus ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, sutinka su ieškovo skunde dėstoma pozicija.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją.

13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį.

14. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. CPK įtvirtintas rūšinio teismingumo taisyklių išimtis lemia materialinių teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdis arba ginčo suma. Apygardos teismams, be kita ko, pateikiami nagrinėti ieškiniai, kai vieno ar kelių reikalavimų bendra suma viršija 40 000 EUR, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 p.).

15. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Ši ieškinio sumos nustatymo taisyklė turi būti taikoma tais atvejais, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus atsakovams arba keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu nėra nustatoma privalomojo procesinio bendrininkavimo ir kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, įstatyme esant galimybei ieškovui pasinaudoti procesine teise sujungti tarpusavyje susijusius reikalavimus vienoje byloje, o bylos teismingumą tokiu atveju nulemia atskirai kiekvieno savarankiško reikalavimo dydis, bet ne visų savarankiškų reikalavimų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-560/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-401/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad teismingumo taisyklės, diferencijuojančios bylas pagal pareikšto turtinio reikalavimo apimtį, skirtos atriboti bylų nagrinėjimą pagal jų rūšinį teismingumą, atsižvelgiant į bylų sudėtingumą. CPK 27 str. 1 p. įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklės išimtis grindžiama prezumpcija, kad ginčas, kurio objektas yra turtinis interesas, savo verte viršijantis 40.000 EUR, yra sudėtingesnis, jo baigtis siejama su reikšmingesnėmis teisinėmis pasekmėmis bylos šalims. Neprivalomo bendrininkavimo atveju šie kriterijai taikytini kiekvienam savarankiškam ginčui.

16. Įstatymais grindžiamas (privalomas) bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai, arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai. Toks kelių procesų sujungimas į vieną visų pirma reiškia proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui įvertinus ieškovo pateikto teismui ieškinio pagrindą ir dalyką, nėra pagrindo išvadai dėl privalomojo procesinio bendrininkavimo, todėl spręstinas klausimas dėl ginčo teismingumo, atsižvelgiant į neprivalomąjį procesinį bendrininkavimą.

18. Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio turinio, ieškovas šioje byloje pareiškė ieškinį, sujungdamas du reikalavimus dėl galimai jam atsiradusios žalos priteisimo iš dviejų skirtingų atsakovų – lošimų namų, t. y. ieškovas nagrinėjamoje byloje siekia prisiteisti 25.000 EUR dydžio žalą iš UAB „Vsga“ ir 30.000 EUR žalą iš UAB „Nesė“, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškia, jog vienu ieškiniu reiškiami keli savarankiški reikalavimai, t. y ieškovas pareiškė ieškinį, susidedantį iš kelių savarankiškų turtinių reikalavimų. Pastebėtina, kad pagal kiekvieną reiškiamą reikalavimą atskirai ieškinio suma nesiekia 40.000 EUR. Taigi ieškovui pareiškus ieškinį, susidedantį iš kelių savarankiškų turtinių reikalavimų, kurių nei vieno suma nėra didesnė nei 40.000 EUR, akivaizdu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti tokį ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, ieškinio sumų aritmetinei sudėčiai viršijant 40.000 EUR sumą, nekeičia bylos teismingumo, t. y. byla nėra laikytina teisminga apygardos teismui.

19. Be to, šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas su analogišku ieškiniu jau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, o Vilniaus apygardos teismas 2018-09-26 nutartimi (civilinė byla Nr. e2-4815-640/2018) konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė du reikalavimus dėl žalos priteisimo iš dviejų skirtingų lošimo namų, kas reiškia kad vienu ieškiniu reiškiami keli savarankiški reikalavimai, kurių kiekvieno suma nesiekia 40.000 EUR. Teismas padarė išvadą, jog tai, kad vienu ieškiniu reiškiami keli savarankiški reikalavimai, kurių kiekvieno suma nesiekia 40.000 EUR, esant atsakovų daugetui, iš esmės lemia tik organizacinį bylos sudėtingumą dėl būtinybės atlikti daugiau procesinių veiksmų, bet ne ginčo sudėtingumą teisės taikymo ir aiškinimo aspektu, todėl savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, ieškinio sumų aritmetinei sudėčiai viršijant 40.000 EUR sumą, nekeičia bylos teismingumo. Teismas sprendė, kad ieškovas su ieškiniu turi kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovų buveinės vietą. Ši nutartis įsiteisėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ja vadovautis.

20. Tačiau kaip matyti iš apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas į tai neatsižvelgė ir neįvertino, todėl netinkamai išsprendė šioje byloje pateikto ieškinio teismingumo klausimą, kas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą pagal kompetenciją perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė teismingumo klausimą, neatsižvelgė į šiuo klausimu įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2018-09-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4815-640/2018, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovo R. Š. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.