Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikainčio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovei 974-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretysis asmuo K. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė 974-ajai daugiabučio namo savininkų bendrija teismo nustaytu terminu atsiliepmio į ieškinį nepateikė.

2019-11-06 vykusiame teismo posėdyje ieškovo atstovas patikslino atsakovo K. Č. procesinę padėtį: ieškovas prašė šį asmenį patraukti trečiuoju ameniu nagrinėjamojoje byloje, o atsakove laikyti tik 974-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją ir prašė priteisti iš jos susidariusį įsiskolinimą.

Atsakovės 974-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, iki posėdžio pradžios prašymų gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

Teismas protokoline nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir pakeitė K. Č. procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens (CPK 47 str.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui K. Č. (e.b.l. 106-107). Iš defektinio akto ir fotonuotraukų matyti, jog 2017-04-08 įvyko vandens pratekėjimas į draudėjai G. I. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 5-6, 16-54). Kadangi draudėjai priklausantis butas buvo apdraustas (e.b.l. 4) ir ieškovui įvykį pripažinus draudiminiu (e.b.l. 7), pastarasis draudėjai išmokėjo 9.898,63 Eur draudimo išmoką, tai patvirtina 2017-10-31 Swedbank mokėjimo nurodymas (e.b.l. 8). Žalos pobūdį ir dydį, padarytos vandens užliejimu, patvirtina 2017-11-02 atliktų darbų aktas ir 2017-04-17 lokalinė sąmata (e.b.l. 10-13). Taip pat byloje nustatyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius yra atsakovė 974-oji daugiabučio namo savininkų bendrija.

2017-05-02 ekspertas atliko vandentiekio pažaidos nustatymo tyrimą Nr. 2017-05-02-1 buto (duomenys neskelbtini) ir padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina pažaidos atsiradimo priežastis – nekokybiškai atliktas savadarbio perėjimo, jungiančio trišakį su plastiko aliuminio daugiasluoksnį vamzdį, suvirinimas; vandentiekio vamzdyno pažaidos vieta yra prieš buto (duomenys neskelbtini), vandens apskaitą (skaitliuką) (e.b.l. 74-107). Taip pat tyrimo akte nurodyta, jog vandentiekio vamzdyno pažaida atsirado iki vartotojo, t.y. buto (duomenys neskelbtini) apskaitos prietaiso, t.y. iki vartotojo inžinierinės sistemos atskyrimo ribos – bendrosios pastato inžinierinės sistemos dalyje, už kurios priežiūrą pagal Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis, - atsakinga bendrija arba kita pastatą administruojanti ir statinio techninę priežiūrą atliekanti įmonė.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl ieškovas draudimo sutarties pagrindu, 2017-10-31 išmokėjo draudėjai 9.898,63 Eur draudimo išmoką. Taigi ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 ir 3 d.). Nagrinėjamojoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo pozicija buvo visiškai pasyvi.

Sprendžiant ar atsakovui kyla atsakomybė, svarbu nagrinėjamojoje byloje nustatyti, ar trūkusi vamzdyno dalis, kuria buvo užlietas draudėjos turtas, yra bendrojo naudojimo objektas ar asmeninės nuosavybės teise priklauso buto (duomenys neskelbtini)savininkui.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl įvykusios avarijos, t. y. vandentiekio vamzdyno pažaidos, (e.b.l. 74-107), buvo užlietos draudėjai priklausančios gyvenamosios patalpos – butas ir padaryta žala; tačiau vandentiekio pažaidos nustatymo tyrimo akte nurodyta, jog vandentiekio vamzdyno pažaidos vieta yra prieš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vandens apskaitą (skaitliuką) (e.b.l. 74-107). Tokio pobūdžio duomenys patvirtina, kad vamzdyno pažaida atsirado iki vartotojo, t. y. buto (duomenys neskelbtini) apskaitos prietaiso, o tai reiškia, jog pažaida užfiksuota bendrosios pastato inžinierinės sistemos dalyje, kuri vertintina kaip namo (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektas. Tuo tarpu byloje duomenų, paneigiančių nurodyto pobūdžio aplinkybes, nėra (CPK 178 str.). Tokiu būdu, teismas įvertinęs 2017-05-02 vandentiekio pažaidos nustatymo tyrimo Nr. 2017-05-02-1 aktą (e.b.l. 74-107), sprendžia, kad dėl nekokybiškai atlikto savadarbio perėjimo, jungiančio trišakį su plastiko aliuminio daugiasluoksnį vamzdį, suvirinimo, įvyko vandentiekio avarija bendrojo naudojimo objekte, dėl ko buvo užlietas draudėjos butas. Pažymėtina, jog teismas nurodytu aktu abejoti neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi prieštaravimų jame nenustatė, eksperto atliktos išvados išplaukia iš tyrimo eigos. Taigi, vandentiekio vamzdyno pažaidos vieta yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūra pagal CK 4.84 str. 1 d. yra pavesta namo administratoriui (atsakovui). Kadangi draudėjai priklausančio buto užliejimo priežastis buvo bendrosios dalinės nuosavybės objekte, taikytina CK 6.266 straipsnio nuostata, pagal kurią žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Be to, pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju yra laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pažymėtina, jog pagal CK 6.266 str., objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, todėl reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Sprendžiant, ar atsakovui kyla atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu, svarbu pažymėti, jog atsakovas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius CK 4.84 str. prasme, kuris vykdo bendro naudojimo objektų, tame tarpe ir vamzdynų, priežiūrą. Pagal Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Svarbu pažymėti, jog STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus bei jų įgyvendinimo tvarką, pagal kurio 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Taigi iš nurodytų nuostatų seka, jog atsakovas turėjo pareigą vykdyti inžinierinių tinklų - vamzdynų priežiūrą, užtikrinti turto saugumą. Tokio pobūdžio reikalavimai numatyti ir CK 6.246 str. 1 d., kuri reikalauja iš administratoriaus atlikti ne tik formalią inžinierinių tinklų priežiūrą, bet užtikrinti tinkamą ir pakankamą priežiūrą tikslu išvengti žalos padarymo. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog inžinierinių įrenginių – vamzdynų specifika, jų pobūdis ir paskirtis, sąlygoja, jog techninė jų apžiūra turi būti atliekama periodiškai ir sistemingai. Tuo tarpu byloje duomenų, jog atsakovas būtų vykdęs vamzdynų priežiūrą tam, kad užtikrintų jos tinkamą funkcionavimą, nėra (CPK 178 str.). Byloje konstatuota, jog pažeistas vamzdynas, pro kurį prasiskverbęs vanduo užliejo draudėjai priklausantį butą, yra namo bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūrą ir remonto organizavimą vykdo namo bendro naudojimo objektų administratorius. Pagal LR Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau vadinama – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Nutarimo 5.3. p. nurodyta, kad administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą. Taigi iš šių nuostatų seka, jog atsakovas privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą).

Pažymėtina, kad atsakovas, kaip pastato (duomenys neskelbtini), valdytojas turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą jo prižiūrimame daugiabutyje (Statybos įst. 4 str. 1 d. 4 p., Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., 5.3. p.).Taigi atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Būtent dėl atsakovo nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos pastato priežiūros draudėjos turtui buvo padaryta žala. Kadangi atsakovas neužtikrino tinkamos pastato priežiūros, buvo sugadintas draudėjos turtas. Žalos padarymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (2017-11-02 atliktų darbų aktas ir 2017-04-17 lokalinė sąmata (e.b.l. 10-13). Taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Tuo tarpu atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas nenustatė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Byloje esantys faktiniai duomenys neginčytinai patvirtina, jog ieškovas draudimo sutarties ir draudėjos prašymo pagrindu išmokėjo draudėjai 9.898,63 Eur dydžio draudimo išmoką (e.l.b. 8).

Ieškovas, išmokėjęs pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl turto sugadinimo, perėmė teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu yra atsakovas, kuris yra teisėtas pastato (duomenys neskelbtini), valdytojas ir tinkamas atsakomybės subjektas pagal CK 6.266 str. Esant nurodytoms aplinkybėms, CK 6.1015 str. pagrindu, ieškovui priteistini iš atsakovo patirti nuostoliai.

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, remiantis CK 6.37 str. 2 d., tenkintinas ir jo prašymas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2019-03-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos: 223 Eur žyminis mokestis ir 0,86 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašą, iš viso – 223,86 Eur.

Taip pat, remiantis CPK 93 str. ir 98 str., iš atsakovo priteistinos trečiojo asmens naudai 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, tai yra protingos ir pagrįstos išlaidos.

Taip pat, remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo priteistinos į valstybės biudžetą 14,11 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo 974-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j.a.k.: 126347411, ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į.k.: 302912288, naudai 9.898,63 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2019-03-27, dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 223,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 10.122,49 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą dvidešimt du Eur ir 49 euro centus).

Priteisti iš atsakovo 974-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j.a.k.: 126347411, trečiojo asmens K. Č., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo 974-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j.a.k.: 126347411, į valstybės biudžetą 14,11 Eur pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.