- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-07
- Bylos Nr.
- I-1932-142/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Atsakovas
- Lietuvos kriminalinės policijos biurui, Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų, kurių identifikavimo kodai 220042, 220043, 220044, 220045, 220046, 220047, 220048, 220049, 220050, 220051, 220052, 100008 skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Pareiškėjai, kurių identifikavimo kodai 220042, 220043, 220044, 220045, 220046, 220047, 220048, 220049, 220050, 220051, 220052, 100008, padavė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnybos pareiškėjui, kurio identifikavimo kodas 220042, 30109,90 Lt, pareiškėjui, kurio identifikavimo kodas 220043, 19060 Lt, pareiškėjui, kurio identifikavimo kodas 220044, 15482,30 Lt, pareiškėjui, kurio identifikavimo kodas 220045, 14708,20 Lt, pareiškėjui, kurio identifikavimo kodas 220046, 15299,60 Lt, pareiškėjui, kurio identifikavimo kodas 220047, 15501,80 lt, pareiškėjui, kurio identifikavimo kodas 220048, 12895,50 Lt, pareiškėjui, kurio identifikavimo kodas 220049, 14006,20 Lt, pareiškėjui, kurio identifikavimo kodas 220050, 12792 Lt, pareiškėjui, kurio identifikavimo kodas 220051, 13999,90 Lt, pareiškėjui, kurio identifikavimo kodas 220052, 12501 Lt, pareiškėjui, kurio identifikavimo kodas 100008 15592,60 Lt atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2004-04-01 buvo privalu jiems mokėti. Paaiškino, kad jų pareiginės algos dydis iki 2006-08-08, kai įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas, buvo skaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nuo 2003 m. Vyriausybė nuolat didino MMA tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, o pareigūnų darbo užmokestis ir toliau buvo skaičiuojamas taikant 430 Lt MMA dydį. Seimo 2006-07-19 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-789 nustatantis, kad valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficiento vienetas yra jau ne minimalios mėnesinės algos dydis, o pareiginės algos bazinis dydis, taip pat nustatantis, kad 2006 metų bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas, yra lygus 430 litų, pakartotinai įteisina nuo 2003 m. nekintantį ir ekonomine, socialine ir teisine prasme diskriminuojantį pareiginės algos skaičiavimą. Tokia teisinė situacija pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principą, proporcingumo principą, visų asmenų lygybės principą, prieštarauja LR Konstitucijos 29 str., 48 str. nuostatoms. Pareiškėjai prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708; 2006, Nr. 4-97; 2006, Nr. 87-3400) 24 str. 2 d. nuostata, nustatanti, kad pareiginės algos koeficiento vienetas yra pareiginės algos bazinis dydis, ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 87-3400) III skirsnio 1 str. 1 d. nuostata, nustatanti, kad 2006 metų bazinis dydis yra lygus 430 litų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjams darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atsakovas jų nepažeidė. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-16 įsakymu Nr. 5-V-324 nuo 2007-10-01 Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyba reorganizuota, o jos turtas, teisės ir prievolės perduotos Lietuvos kriminalinės policijos biurui (V. Ž., 2007-05-24, Nr. 57-2220). Todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 str. atsakovas Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyba pakeičiama jos teisių perėmėju ir atsakovu byloje laikytinas Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjai kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3371), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1511), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr. 45-1444) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr. 35-1251), nuo 2004-09-01 apskaičiuojant jiems darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis – 430 Lt, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga. Taip pat, kad Seimo 2007-07-19 priimtas Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas pakartotinai įteisina nuo 2003 m. nekintantį ir ekonomine, socialine ir teisine prasme diskriminuojantį pareiginės algos skaičiavimą.
Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo 2002-04-23 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855 23 str., kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 str., kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Taip pat 2006-07-19 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-789, nustatantis, kad valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficiento vienetas nuo 2006-08-08 yra ne minimalios mėnesinės algos dydis, o pareiginės algos bazinis dydis, bei kad bazinis dydis 2006 metams yra lygus 430 litų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1, 2 punktai, LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime pasisakė ir dėl 2007-07-19 priimto Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir nurodė, kad „Tokiu teisiniu reguliavimu, kai sąvoka „minimalios mėnesinės algos dydis“ buvo pakeista sąvoka „pareiginės algos bazinis dydis“, iki tol buvusio teisinio reguliavimo esmė nepakito: valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai ir toliau yra apskaičiuojami pagrindu imant tam tikrą nustatytą dydį, kuris dauginamas iš atitinkamo koeficiento. Be to, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams, prokurorams, valstybės pareigūnams MMA ir toliau yra garantija, jog jiems nebus mokamas darbo užmokestis, mažesnis už valstybės nustatytą MMA; atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad minėtais Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais nebuvo sudaryta prielaidų kuriam nors valstybės tarnautojui, valstybės politikui, teisėjui, prokurorui, valstybės pareigūnui mokėti algą, mažesnę už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu yra nustačiusi Vyriausybė“. Todėl pagrindo teismui abejoti šio įstatymo konstitucingumu nėra, atitinkamai nėra pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos dėl pareiginės algos bazinio dydžio atitinka Konstituciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjams buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjams buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo pareiškėjų prašomą darbo užmokesčio skirtumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
n usprendė:
pareiškėjų, kurių identifikavimo kodai 220042, 220043, 220044, 220045, 220046, 220047, 220048, 220049, 220050, 220051, 220052, 100008, skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjų prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.