Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G., 2016 m. gruodžio 2 d., apie 11.10 val., Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į iš galo stovėjusį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai ir nenubraižęs eismo įvykio vietos schemos. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais V. G. pažeidė KET 5; 9; 101; 219.1; 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padarytų pažeidimų neprisipažino ir parodė, kad jis 2016 m. gruodžio 2 d., apie 11 val. automobiliu „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į parduotuvę „Aibė“ esančią Šilalės r. sav., Kaltinėnų mstl., apsipirkti. Apsipirkęs grįžo prie savo automobilio ir išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Išvažiuojant apie 6 metrus važiavo atbuline eiga. Išvažiavęs iš aikštelės nuvažiavo į namus. Apie tai, kad atsitrenkė į kitą automobilį sužinojo tuomet, kai sustabdę policininkai jam pasakė, kad aikštelėje atsitrenkė į kitą automobilį. Jis pats, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Nurodė, kad labai apgailestauja, jog taip įvyko.

Nukentėjusysis, automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d., apie 11 val. automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į parduotuvę „Aibė“, esančią Kaltinėnų mstl., Šilalės r. sav. ir automobilį pastatė aikštelėje prie parduotuvės. Parduotuvėje užtruko apie 10 min. Išėjęs iš parduotuvės pastebėjo, kad apgadintas jo automobilio priekinės kairės pusės sparnas ir priekinės kairės pusės durelės. Automobilis, kuris apgadino jo transporto priemonę, iš įvykio vietos buvo pasišalinęs. Kas galėjo apgadinti automobilį, nežino.

Kaip matyti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padarytų pažeidimų neprisipažįsta ir nurodo, kad jis nejuto, kaip išvažinėdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės kliudė ir apgadino kitą automobilį. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes: automobilių padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, apgadinimų dydį, kaltininko elgesį po eismo įvykio, būtina nustatyti, ar asmuo juto kontaktą ar ne (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-52-511/2015).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. G. iš įvykio vietos pasitraukė nežinodamas apie tai, kad jis apgadino automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant tai, kad nežymiai buvo apgadintos abi transporto priemonės, V. G. vienodai ir nuosekliai laikėsi savo parodymų, iš karto po to, kai jam buvo pranešta apie įvykį, sutiko su tuo, kad ji galėjo išvažiuodamas iš aikštelės nežymiai užkliudyti kitą stovėjusį automobilį, todėl laikytina, kad dėl šių priežasčių negalima laikyti, kad byloje yra surinkta pakankamų įrodymų patvirtinančių, jog V. G. juto automobilio susidūrimą ir tyčia, nepranešdamas policijai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220 str., nepranešė apie eismo įvykį policijai. Todėl jo atžvilgiu administracinės bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų bei kitos bylos medžiagos autoįvykis įvyko automobiliui „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. G., išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės ir galine automobilio dalimi atsitrenkiant į kitą stovintį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors nėra įrodyta, kad V. G. juto susidūrimą, tačiau tai nereiškia, jog nebuvo eismo įvykio. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nurodyta, kad „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.“ Automobilių apgadinimai yra užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros aktuose (b. l. 7,8), vaizdo lentelėse (b. l. 9-11). Todėl laikytina, kad dėl V. G. vairuojamo automobilio ir V. P. automobilio apgadinimo eismo įvykis buvo, o kadangi buvo apgadintas ir svetimas automobilis, todėl dėl šio autoįvykio V. G. pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Atsirasti atsakomybei pagal šį straipsnį subjektyvinės pusės - tyčios nereikia, atsakomybė kyla ir dėl neatsargumo. Taigi V. G. kaltė padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta bylos duomenų visuma. V. G. neneigia buvęs eismo įvykio vietoje ir pripažįsta tą faktą, tik paaiškino, kad nepastebėjo paties įvykio. Darytina išvada, jog V. G. vairuodamas automobilį nebuvo pakankamai atidus, neįsitikino, kad iš aikštelės išvažiuos saugiai, nesukels pavojaus kitų asmenų turtui, nesilaikė reikiamo atstumo ir užkliudė kitą automobilį. V. P. automobilio apgadinimas padarytas švelniausia kaltės forma - nerūpestingumu, nes V. G., išvažiuodamas iš aikštelės nenumatė, kad dėl šio veiksmo gali atsirasti automobilio apgadinimas, tačiau laikydamasi KET reikalavimų, atsižvelgdamas į matomumą, galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl tokia V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant V. G. nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad V. G. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 - 288 str., teismas

nutaria:

V. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą V. G. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 16063709048, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.