- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-1708-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00726-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1053-588/2015 pagal civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Palangos miesto apylinkės teisme 2015-08-11 priimtas ieškovo V. K. ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, juo ieškovas prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-07-15 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-I50715-00030 ir jo pagrindu 2015-07-16 surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PRN-30-150716-00030, bei 2015-07-16 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-150716-00032 ir jo pagrindu 2015-07-16 surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PRN-30-150716-00031. Ieškovas ieškininių reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemone – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-07-15 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150715-00030 ir jo pagrindu 2015-07-16 surašyto privalomojo nurodymo Nr. PRN-30-150716-00030, bei 2015-07-16 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150716- 00032 ir jo pagrindu 2015-07-16 surašyto privalomojo nurodymo Nr. PRN-30-150716-00031 vykdymą.
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-08-13 nutartimi ieškovo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nutarė iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas byloje – sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-07-15 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-I50715-00030 ir jo pagrindu 2015-07-16 surašyto privalomojo nurodymo Nr. PRN-30-150716-00030, bei 2015-07-16 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150716-00032 ir jo pagrindu 2015-07-16 surašyto privalomojo nurodymo Nr. PRN-30-150716-00031, vykdymą. Nutartį nutarė vykdyti skubiai. Nurodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. civilinėje byloje Nr. 2-1053-588/2015 priimtos nutarties dalį, kuria buvo patenkintas V. K. prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – Inspekcijos 2015 m. liepos 15 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150715-00030 ir 2015 m. liepos 16 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150716-00032 vykdymo sustabdymo, taikymas, ir šioje dalyje V. K. prašymo netenkinti. Kitoje dalyje skundžiamą nutartį prašo palikti nepakeistą. Nurodo, jog savavališkos statybos aktų vykdymo sustabdymas (aktuose įrašyto reikalavimo sustabdyti statybos darbus vykdymo sustabdymas) nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neužtikrina laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų.
Atsiliepime ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teigia, jog ieškovui teisines pasekmes sukelia savavališkos statybos aktų pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014), nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2013). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jų sukeliamos pasekmės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams.
Palangos miesto apylinkės teismas, sustabdydamas savavališkos statybos aktų vykdymą, neatsižvelgė į tai, kad šiais aktais buvo tik konstatuotas dviejų poilsio paskirties statinių (unikalus Nr. 2597-1000-9185 ir Nr. 2597-1000-9030) savavališkos rekonstrukcijos faktas. Nors ieškovo skundžiamuose savavališkos statybos aktuose nurodytas privalomojo pobūdžio patvarkymas – nevykdyti jokių statinių (jų dalių) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, šis patvarkymas ieškovui savavališkos statybos aktų surašymo metu nebebuvo aktualus, nes šiuose aktuose nurodytų statinių statyba buvo baigta. 2015 m. birželio 23 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-1138 (16.2), kuris yra sudėtine savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150716-00032, dalimi, užfiksuotas statytojo paaiškinimas, kad poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. 2597-1000-9030, statybos darbai buvo atlikti per 2015 m. gegužės-birželio mėn. 2015 m. liepos 14 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-1276 (16.2), kuris yra sudėtine savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150715-00030 dalimi, taip pat užfiksuota, kad poilsio paskirties pastato, unikalus Nr.2597-1000-9185, statybos darbai buvo atlikti per 2015 m. balandžio-gegužės mėn. Statybos darbų užbaigimo fakto neginčija pats ieškovas ir pripažįsta šią aplinkybę.
Nesutiktina su ieškovu, kad nepagrįstai atsakovė cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Šiai teisinei situacijai spręsti ji itin aktuali savavališkos statybos kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti nagrinėjamos bylos dalyku, o byla, kurioje ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų, t. y. savavališkos statybos aktas, kuriame tik nustatytos galimos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-325/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. AS552-394/2012).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisines pasekmes ieškovui sukelia ne ginčijami savavališkos statybos aktai, o jų pagrindu surašyti privalomieji nurodymai, kuriuose nurodyti konkretūs terminai, per kuriuos ieškovas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Sutiktina su apeliante, jog atsižvelgiant į faktinę ginčo situaciją (savavališkos statybos darbai baigti), darytina išvada, kad savavališkos statybos aktų vykdymo sustabdymas (aktuose įrašyto reikalavimo sustabdyti statybos darbus vykdymo sustabdymas) nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neužtikrina laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, kadangi jomis nustatytas laikinas draudimas atlikti veiksmus, kurie jau faktiškai ir taip įvykdyti – statyba, kurią nurodyta sustabdyti, baigta ir nebevykdoma dar iki savavališkos statybos aktų surašymo (CPK 185 straipsnis).
Kas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo, ieškovas turi teisę kreiptis į atsakovę dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo įstatymų nustatyta tvarka. Paminėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
Išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus bei duomenis apeliacinės instancijos teismas mano, kad tikslinga pirmosios instancijos nutartį pakeisti nustatant, jog V. K. prašymas dėl 2015 m. liepos 15 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150715-00030 ir 2015 m. liepos 16 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150716-00032 vykdymo sustabdymo netenkintinas; kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinant nutarties dalį, kuria buvo patenkintas V. K. prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 15 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150715-00030 ir 2015 m. liepos 16 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150716-00032 vykdymo sustabdymo taikymas, ir šios V. K. prašymo dalies netenkinti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.