Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo prokuroro Audriaus Armo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2005 m. lapkričio 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 150 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 4 metų laisvės atėmimo bausme;

2. 2006 m. birželio 13 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. 2007 m. sausio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme;

4. 2007 m. gruodžio 21 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme;

5. 2013 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 8 metų laisvės atėmimo bausme;

6. 2013 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs ir į laisvę paleistas 2021 m. balandžio 27 d.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2022 m. balandžio 17 d., apie 01.00 val. gatvėje, prie gyvenamojo namo, esančioje (duomenys neskelbtini), išlaužė S. P. automobilio ,,VW T4 Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rakinamą kuro bako dangtį, kurio vertė 50 eurų, įsibrovė į kuro talpyklą ir iš jos pagrobė 30 litrų dyzelino kuro, kurio vertė 50 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą – S. P. priklausantį 50 eurų vertės turtą bei iš viso nukentėjusiajam S. P. padarė 100 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2022 m. balandžio 17 d. įvykdė vagystę, pagrobė kurą iš automobilio. Dėl poelgio gailisi, žalą nukentėjusiajam atlygino bei atsiprašė. Niekas nežinojo apie jo sumanymą vykdyti vagystę. Vietą ir automobilį, iš kurio vogė kurą, pasirinko spontaniškai. Automobilio kuro dangtelį atsuko ranka (2 t., b. l. 96–99).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš S. P. pareiškimo matyti, kad S. P. pranešė apie įsibrovimą į automobilio kuro baką ir iš jo pagrobtą dyzeliną (1 t., b. l. 1–16, 55–56).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ties (duomenys neskelbtini), namu, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33–54).

Nukentėjusysis S. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 14 d., apie 16.00 val. prie įvažiavimo į garažų masyvą, esantį ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), pastatė savo automobilį „VW T4 Multivan“ atrakintą. Kuro bake buvo apie 45 litrai kuro (dyzelino). 2022 m. balandžio 17 d., apie 01.00 val. namo grįžo sūnus L. P., kuris pastebėjo, kad iš automobilio „VW T4 Multivan“ kuro bako matosi išlindusi žarna. Sūnus girdėjo kažką šalinantis. Išėjęs į lauką, nukentėjusysis pamatė, kad iš automobilio „VW T4 Multivan“ kuro bako išlindusi žalia žarna. Pastebėjo, kad yra nulaužtas ir pagrobtas kuro bako dangtis ir kuro bake trūksta dyzelino. Pagrobto dyzelino galėtų būti apie 30 litrų, jo vertė apie 50 eurų. Dėl nulaužto ir pagrobto kuro bako dangčio patyrė apie 50 eurų turtinę žalą. Daugiau apgadinimų nėra, daiktai nepavogti. Prie garažų masyvo stovėjo automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nukentėjusysis nurodė, kad M. B. padarytą žalą atlygino, pretenzijų dėl padarytos turtinės žalos neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 10–16, 87–89).

Liudytojas L. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 17 d., apie 01.46 val. grįžo automobiliu į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad prie namų, iš tėvo S. P. automobilio „VW T4 Multivan“ kuro bako, matosi išlindusi žarna, todėl išlipo apžiūrėti. Pamatė, kad automobilio kuro bako dangtis nulaužtas. Dangčio šalia automobilio nebuvo. Girdėjo kažką pasišalinant. Matė nubėgančius du vyrus. Bandė vytis, tačiau nepavijo. Apie įvykį pranešė tėvui ir policijai (1 t., b. l. 95–98).

Liudytoja D. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. B. yra jos sutuoktinis, o M. B. yra sutuoktinio brolis. Automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Apie daromą nusikaltimą nežinojo, A. B. nuolat leidžia naudotis automobiliu, taip pat automobiliu gali naudotis ir jo brolis (1 t., b. l. 101–104).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto grobimą, kai tai padaroma atvirai, įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobus svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobus strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–116/2007).

Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Teismų praktikoje kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz. tarnybinių patalpų, kabinetų, juose esančių uždarų darbuotojų daiktų saugyklų). Saugykla – tai tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys ar objektas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.). Šiuo atveju kasos aparatas ir darbuotojų spinta tarnybinėje darbuotojų zonoje pagal savo funkcinę paskirtį pripažintini saugyklomis.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą ir kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis M. B. 2022 m. balandžio 17 d., apie 01.00 val. gatvėje, prie gyvenamojo namo, esančioje (duomenys neskelbtini), išlaužė S. P. automobilio ,,VW T4 Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rakinamą kuro bako dangtį, kurio vertė 50 eurų, įsibrovė į kuro talpyklą ir iš jos pagrobė 30 litrų dyzelino kuro, kurio vertė 50 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą – S. P. priklausantį 50 eurų vertės turtą bei iš viso nukentėjusiajam S. P. padarė 100 eurų turtinę žalą.

Byloje kaltinamojo M. B. ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis veikė siekdamas materialinės naudos, t. y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – kurą, išlaužė S. P. automobilio rakinamą kuro bako dangtį, įsibrovė į kuro talpyklą ir iš jos pagrobė 30 litrų dyzelino kuro.

Kaltinamasis M. B., būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad įsibrovė į kuro talpyklą, kuri jam nuosavybes teise nepriklauso bei pagrobė ne jam priklausantį turtą – 30 litrų dyzelino kuro. M. B. suvokė, kad tokiu būdu bus padaryta žala turto savininkui ir tokių pasekmių norėjo bei siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji svetimo turto grobimo, įsibraunant į patalpą, požymiai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. B. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu – sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 73–74), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 82), Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas (2 t., b. l. 81), todėl abejoti M. B. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, tame tarpe už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jam buvo paskirtos net griežčiausios bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, kas kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė, jo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (2 t., b. l. 108–110).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: žalios spalvos žarna, kvapo pėdsakai, nuorūkos iš automobilio, biologiniai pėdsakai, mikrodalelės, raudonos spalvos bakelis, saugomi policijos įstaigoje (2 t., b. l. 30–35), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 66 (šešiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti galutinę bausmę – 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs M. B. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio M. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti M. B., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 837452371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: žalios spalvos žarną, kvapo pėdsakus, nuorūkas iš automobilio, biologinius pėdsakus, mikrodaleles, raudonos spalvos bakelį, saugomus policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.