Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei A. P., nukentėjusiajam V. Ž., kaltinamajam E. M., jo gynėjai advokatei K. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2012-09-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir, vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą dvejiems metams; 2) 2012-12-12 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2012-09-07 paskirta bausme, – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams bei, vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą dvejiems metams; 3) 2013-10-14 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinus su 2012-12-12 nuosprendžiu paskirta bausme, – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; 4) 2016-06-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 19 val. iki 7 val. ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2016-02-17, laikotarpyje nuo 7.15 val. iki 19.00 val., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „Rasa“, Mažeikų m., veikdamas kartu su asmenimis, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio jie atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, t. y. P. P., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pritaikant durų spynos raktą, įsibrovė į V. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą, V. Ž. priklausantį, 899 eurų vertės turtą: 70 eurų vertės benzininį pjūklą „Oleomac“, 250 eurų vertės benzininį pjūklą „Shtill“, 15 eurų vertės elektrinę sumuštinių keptuvę, 3 eurų vertės žibintuvėlį, 150 eurų vertės DVD grotuvą „Samsung“, 80 eurų vertės vyrišką mechaninį laikrodį, 80 eurų vertės akumuliatorinį atsuktuvą, 60 eurų bendros vertės 2 vnt. televizoriaus priedėlių, 14 eurų bendros vertės 2 vnt. mobilaus ryšio telefono „Nokia“ pakrovėjų, 7 eurų vertės televizoriaus pultelį, 50 eurų vertės elektrinę rankinę frezą, 50 eurų vertės elektrinį oblių, 50 eurų vertės elektrinį siaurapjūklį, 20 eurų vertės elektrinę plaukų kirpimo mašinėlę.

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vieną vakarą jis nukentėjusiajam padėjo pareiti į namus, t. y. jis parvedė nukentėjusįjį namo, bei dar sutarė dėl pagalbinio darbo savaitgaliais. Jis tuo metu sužinojo, jog nukentėjusysis darbo dienomis nuo 8 ryto būna darbe ir namuose nieko nebūna. Po kelių dienų jis M. Ž., D. ir dar vienam asmeniui pasiūlė nueiti ir apvogti nukentėjusiojo namelį. Raktą rado sandėliuke ir bandė pritaikyti, tačiau nepavykus pritaikė „čigonišką“ durų atrakinimo metodą, kai raktas įkišamas iki pusės ir sukama spynelė. Taip duris pavyko atrakinti. Tada visi suėjo į namelį ir duris užrakino iš vidaus. Iš namelio pavogė, kaip kaltinime nurodyta: 2 benzininius pjūklus, šlifuoklį, plaukų kirpimo mašinėlę, DVD grotuvą, žibintuvėlį, telefono pakrovėjus, televizoriaus priedėlius, elektrinį atsuktuvą. Galėjo paimti ir kitus daiktus nurodytus kaltinime, tačiau tiksliai nepamena, nes dalį daiktų pametė, kai prakiuro maišas, kuriame nešė tuos daiktus. Pripažįsta, jog pavogė visus kaltinime nurodytus daiktus. Visus daiktus iš namelio išnešė išlipę pro langą. Daiktus pirmą dieną paslėpė miške, o į namus parsinešė tik benzininį pjūklą. Kitą dieną vėl daiktus slėpė, o po kelių dienų rado žmogų, kuris tuos daiktus pridavė į lombardą. Benzininius pjūklus pardavė pats siūlydamas. Viso už du benzininius pjūklus gavo 25 Eur, o už kitus daiktus – 35 Eur. Pinigus išleido pramogoms ir saldainiams. Atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl padarytos veikos bei pažadėjo atlyginti padarytą žalą.

Kadangi kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusysis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. M. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

2016-02-17 protokolu-pareiškimu, kuriame V. Ž. nurodė, kad 2016-02-17 laikotarpyje nuo 7.15 val. iki 19.00 val., buvo įsibrauta į gyvenamą sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš sodo namelio, galimai pritaikius raktą, įsibrovus buvo pavogti jam priklausantys įvairūs daiktai (9-11 b. l.);2016-02-17 bendra pranešimo registracijos informacija Nr. ROIK 0116000085198, kur pranešėjas V. Ž. pranešė, jog s. b. „Rasa“ patekta į namą (kaip patekta nežino, spyna nesulaužyta) viskas viduje suversta. Pastebėjo pavogti du elektriniai pjūklai, akumuliatoriniai pakrovėjai ir daug kitų daiktų. Nuostolį tikslins. Įtariamąjį turi – nurodys. Vagystė galėjo būti įvykdyta dienos metu, dabar grįžęs iš darbo (6 b. l.);2016-02-17 vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrima vieta yra Mažeikių m., sodininkų bendrija „Rasa“, (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas objektas - namas, medinis, vieno aukšto, į kurį patenkama pro duris, esančias nuo pagrindinės gatvės, durų spynos užraktas nesugadintas. Apžiūrimos koridoriaus, virtuvės, svečių kambario patalpos ir miegamojo patalpos, kur ant grindų išmėtyti drabužiai, dokumentai. Nuo įėjimo durų į dešinę pusę yra medinės durys į pagalbines patalpas, iš jų patenkama į garažą. Durų spynos užraktas nesugadintas (12-15, 16-23 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. Ž. parodymais, kur jis parodė, jog 2016-02-17 laikotarpyje tarp 7.15 val. ir 19.00 val. buvo apvogtas jo gyvenamasis namas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini). 2016-02-16 apie 18.30 val., jis būdamas neblaivus dviračiu važiavo iš miesto į namus, kai už vadinamų penkių kalnų, prie tvenkinio Pavasario g., jis susitiko nepažįstamą vaikiną, kuris pasisiūlė jį palydėti, nes prieš tai jis buvo apvirtęs ir jam padėjo atsikelti. Tuo metu aplinkui kitų žmonių nematė. Parėjus į namus jis pakvietė nepažįstamą vaikiną užeiti į namo vidų. Bekalbant tam vaikinui pasiūlė darbą, nes reikėjo suskaldyti malkas (jam pačiam sunku tai padaryti, nes neturi dešinės rankos pirštų). Vaikinas prisistatė D., padiktavo ar užrašė savo telefono numerį. Vaikinas buvo apie 20 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 173 cm ūgio, rudų trumpų plaukų, daugiau jokių išskirtinų bruožų nepastebėjo, nelabai įsidėmėjo. Vaikinas pas jį prabuvo gal 10 minučių ir išėjo. Sekantį rytą jis pastebėjo, kad prieangyje ant stalo nebėra namo pagrindinių lauko durų atsarginio rakto, kuris buvo vienas. Raktas buvo padėtas ant stalo, matomoje vietoje. Rakto jis materialiai nevertina. Pamatęs, kad nebėra rakto, jis pakeitė durų spyną, nes įtarė, kad tas vaikinas ir galėjo paimti raktą, kadangi daugiau pašalinių žmonių pas jį nebuvo. Paskui jis apie 7.15 val. išvažiavo į darbą ir į namus grįžo 19.00 val. Grįžęs į namus pamatė, kad namo laukinės durys uždarytos, bet neužrakintos, nors paliko užrakintas, spyna sulaužyta nebuvo, laužimo žymių nėra. Jis iškart nuėjo į garažą, į kurį galima įeiti iš namo vidaus (garažo durys buvo užrakintos), laužta nebuvo. Jis pastebėjo, kad ant grindų nuo durų kairėje nebėra benzininio pjūklo „Oleomac“, morkinės spalvos korpusu, vertė 70 eurų. Taip pat nebebuvo ir kito benzininio pjūklo, kuris buvo padėtas netoliese, antras benzininis pjūklas buvo „Shtill“, morkinės spalvos korpusu, vertė 250 eurų. Šį benzopjūklą buvo pasiskolinęs iš draugo darbams, todėl kai jį iš jo pavogė, su draugu atsiskaitė ir faktiškai vadinasi nusipirko benzopjūklą bei yra savininkas. Iš garažo daugiau nedingo niekas. Iš namo vidaus, virtuvės, dingo elektrinė sumuštinių keptuvė, baltos spalvos, pavadinimo nepamena, vertė 15 eurų. Nuo virtuvinės spintelės dingo žibintuvėlis raudonos spalvos pakraunamas, vertė 3 eurai. Iš kambario (svetainės) dingo nuo stalo DVD grotuvas, pavadinimas lygtai „Samsung“, vertė 150 eurų. Dar dingo iš sekcijos baro rankinis vyriškas mechaninis laikrodis, pavadinimo nepamena, baltos spalvos metalinė apyranke ir korpusas baltos spalvos metalo, vertė 80 eurų. Nuo stalo dingo akumuliatorinis atsuktuvas, pavadinimo nepamena, žalios spalvos, jis nebuvo įdėtas į dėžutę, vertė 80 eurų. Nuo stalo dar dingo 2 vnt. televizoriaus priedėlių, pavadinimų nepamena, bendra vertė 60 eurų, vieno 30 eurų; 2 vnt. mobilaus ryšio telefonų „Nokia“ pakrovėjai po 7 eurus, juodos spalvos, bendra vertė 14 eurai. Iš kito kambario buvo pavogtas televizoriaus pultelis pilkos spalvos, vertė 7 eurai. Iš namo palėpės dingo elektrinė rankinė freza, pavadinimo nepamena, juodos spalvos, 50 eurų vertės; elektrinis oblius, pavadinimo nepamena, juodos spalvos, 50 eurų vertės; elektrinis siaurapjūklis, pavadinimo nepamena, juodos spalvos, 50 eurų vertės. Iš vonios kambario dingo elektrinė plaukų kirpimo mašinėlė, pavadinimo nepamena, juodos spalvos, 20 eurų vertės. Iš viso buvo pavogta daiktų už 899 eurus (25-26, 28-29, 32 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. duotais parodymais, kur jis parodė, kad E. M. pažįsta kokius pusę metų, nuo tada, kai jis pradėjo draugauti su jo seserimi O. Ž.. Su E. M. jie susitinka, vaikšto, bendrauja. Prieš kokius du mėnesius, tai galėjo būti vasario mėnesį, E. M. jam papasakojo, kad buvo susitikęs kažkokį vyriškį, gyvenantį Raselės soduose, kuris buvo neblaivus ir nuvirto, o E. jam padėjo atsikelti ir palydėjo į namus. Sakė, kad jis buvo įėjęs į to vyriškio namą, o kol vyriškis prausėsi, nes buvo prasiskėlęs antakį, paėmė nuo stalo namo raktą. Tai papasakojęs pasiūlė nueiti į to vyriškio namus. Jis sutiko. Po to, E. pasiūlė dar P. P. ir D., kurio pavardės nežino, jie abu gyvena vaikų namuose, kartu eiti į tuos Raselės sodus ir įeiti į namo vidų, kurio raktus turėjo. Apie 13.00 val. jie visi keturi nuėjo prie namų. Įėjo į namo vidų. Ten buvo toks koridorius į garažą, kur buvo visokių daiktų. Iš ten paėmė du benzininius pjūklus, kiek atsimena abu jie buvo morkinės spalvos, dar E. paėmė kažkokį prietaisą lentoms lyginti, kaip jis vadinasi, nežino, ir dar kažkokį elektrinį prietaisą. Tada jie dar apsižvalgė namo viduje, iš ten paėmė televizoriaus priedėlį. Visus daiktus susidėjo į atsineštus krepšius. E. su savimi turėjo savo juodą Nike kuprinę, jis į ją įsidėjo tuos du prietaisus, vienas iš jų lentoms lyginti, kito nežino. Priedėlį į maišelį įsidėjo jis, o benzininius pjūklus įdėjo į P. ir D. turėtą kuprinę. Tada jie užrakino duris iš vidaus pusės, o jis atidarė namo medinį langą ir išlipo pats, tada P. ir D., o E. padavė daiktus ir išlipo pats bei uždarė namo langą. E. daiktus nunešė į lombardą, bet jų niekas iš jo neėmė. Daiktus jie atidavė E. ir išsiskirstė. Kur E. padėjo daiktus, nežino (39-40 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu D. V. duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2016 m. pradžioje, tikslios datos nepamena, jis mieste vaikščiojo su P. P., L. ar M. Ž., kai sutiko pažįstamą E. M., kuris anksčiau yra gyvenęs globos namuose. E. M. pasiūlė eiti kartu apvogti namą, esantį „Rasos“ sode, bei pasakojo, kad buvo susitikęs kažkokį vyriškį, su juo kalbėjo, po to buvo nuėjęs į namą su tuo vyriškiu, todėl viską apsižiūrėjo, iš vyriškio žinojo, kada šis bus darbe. Jie iš pradžių su P. P. nesutiko kartu eiti vogti, bet vėliau juos įkalbėjo, sakė, kad niekas nesužinos, žadėjo pasidalinti gautus pinigus. Jie susitiko, pakalbėjo ir iškart išėjo. Nuėjo į sodą „Rasa“. Prie namo buvo supjaustytų malkų, kaip atrodė pats namas, nepamena. Į namą įėjo visi keturi. Įėjo pro pagrindines duris, kurias atrakino P. P. su kažkieno iš kažkur atneštu raktu. Jis tuo metu saugojo prie namo. Name jie susirado krepšius, į kuriuos pradėjo dėti daiktus. Į jų su P. P. turėtas kuprines įdėjo po benzopjūklą, kuriuos paėmė iš patalpos, panašios į garažą. Iš namo dar paėmė televizoriaus blokelį, grąžtą, įrankį lyginti lentoms, akumuliatorinį suktuką (kuriuo yra sukami medvarščiai). Jis surado tuos benzopjūklus ir parodė E. M., tada juos paėmė ir susidėjo į kuprines. Išeidami jie iššoko pro miegamojo langą, nes atėjus į namą duris užsirakino. Jie nuėjo į netoliese esantį miškelį, kur E. M. iš po kažkokių šakų ištraukė kelioninį lagaminą, iš kurio išėmęs išmetė rūbus. Sakė, kad tai jo rūbai. Į lagaminą sudėjo lentoms lyginti įrankį, grąžtą ir kitus smulkius daiktus. Po to, visi kartu nuėjo prie lombardo Žemaitijos gatvėje, netoli parduotuvės „Maxima“. Į lombardą įėjo vienas pats E. M., kuris pasiėmė keletą daiktų, nes sakė, kad, jei turės daug daiktų, tai lombardo darbuotojai gali įtarti, kad jie vogti. E. M. pardavė daiktus, bet kiek gavo, jau nepamena. Po to, susitiko nepažįstamą vyriškį, kuris gyvena Sodų 7 name, ir jo E. M. paprašė parduoti lombarde daiktus. Vyriškis sutiko padėti parduoti. Jis nunešė grąžtą, suktuką, lyginti lentoms, plaukų skutimo mašiną ir dar kažką smulkaus, dar mėgino parduoti benzopjūklus, bet nepriėmė. Už daiktus gavo virš 20 eurų, kuriuos pasiėmė E. M.. E. M. apgavo vyriškį ir jam pinigų nedavė, pabėgo nuo to vyriškio. Po to, E. M. pasiūlė eiti kur nors prie „penkių kalnų“, bet jie su P. P. nebėjo, nes reikėjo sugrįžti į globos namus. E. M. jiems su P. P. jokių pinigų ar daiktų nedavė, jie jo neprašė ir nesitarė, o kitą dieną jis pinigus jau buvo išleidęs (43 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu P. P. duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2016 metų pavasarį, datos nepamena, jis su D. V. vaikščiojo Mažeikių mieste, kai susitiko pažįstamą E. M. ir M. Ž.. E. M. pasiūlė soduose apvogti kažkokį namą ir papasakojo, kad dieną prieš tai, jis buvo susitikęs kažkokį girtą senuką, kurį parvedė į namus ir apsižiūrėjo jo butą (namą). E. M. pažadėjo už tai pasidalinti pinigus. Jie sutiko ir kartu išėjo į „Raselės“ sodus prie penkių kalnų. Buvo rytas, bet valandų nežino. E. M. bandė atidaryti langą, bet neatsidarė, todėl jie nuėjo į šalia namo esantį kažkokį garažą, kad susirasti su kuo būtų galima atidaryti langą ar išdaužti, bet to nereikėjo, nes jis su M. Ž. rado raktą, kuris buvo įkištas tame garaže duryse. Jie nuėjo prie pagrindinių namo durų ir M. Ž. pabandė rastu raktu atrakinti duris, bet jos neatsirakino, nes jis buvo įkišęs visą raktą, po to, jis įkišo tik dalį rakto ir durys atsirakino. Visi įėjo į namo vidų ir iš vidaus užsirakino duris. D. V. per langą žiūrėjo, kad niekas nepareitų. Visi pradėjo ieškoti daiktų. Jie nesitarė, ką vogti. E. M. pasiėmė mašinėlę plaukams, sumuštinių keptuvę, DVD grotuvą, kuris buvo naujas, nes buvo dėžėje. Jis paėmė keletą telefono pakrovėjų, ausines nuo telefono, raktelių ryšulį, gal iš 5-6 raktelių. E. M. iš antro namo aukšto pasiėmė du benzopjūklus, jis dar norėjo paimti žoliapjovę, bet jie nesutiko, nes nebūtų panešę per miestą. Visus daiktus susikrovė į parduotuvių maišus, o į jų su D. V. kuprines sudėjo benzopjūklus ir grąžtus. Paskui jis nešė savo kuprinę, o D. V. nešė E.. Iš namo jie išlipo per langą ir nuėjo į netoli namo esantį miškelį. Miškelyje jiems perplyšo maišelio dugnas, todėl visi sugrįžo prie namo pasiimti kito, bet to padaryti nebegalėjo, nes kažkas buvo sugrįžęs į namą, kieme lakstė šuo ir nebebuvo kieme maišo, kurį buvo pametę. Jie pabėgo ir vėliau nuėjo į kažkokį penkiaaukštį, kur bebūnant laiptinėje E. pradėjo skambinėti ir siūlyti pirkti daiktus, bet niekas nepirko, laukė iki 21.30 val. Vėliau išėjo su D. V. į globos namus. E. M. jiems nei daiktų, nei pinigų nedavė. Daugiau E. susitikęs nebuvo. Kiek D. pasakojo, daiktus E. buvo parsinešęs į namus, bet D. pinigų nedavė (46-48 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu V. D. duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2016 m. pradžioje, datos tiksliai nepamena, jis buvo Mažeikių senamiestyje prie parduotuvės „Maxima“, kai prie jo priėjo du nepažįstami berniukai ir paprašė padėti jiems užstatyti daiktus lombarde. Abu berniukai buvo nepilnamečiai, jiems galėjo būti iki 18 metų, vienas aukštesnis, o kitas žemesnis. Po tiek laiko jų jau apibūdinti negali, nes nepamena. Kodėl berniukai norėjo užstatyti daiktus lombarde, jis neklausė, o jie jam nesakė. Už tai jie žadėjo jam duoti pinigų, konkrečios sumos nesakė. Jo dar paklausė, ar jis turi pasą, nes lombarde reikės. Kai atsakė, kad turi, jie nuėjo į mikrorajoną, tik nepamena kur. Kokius tiksliai daiktus nunešė į lombardą, nepamena. Daiktai buvo sudėti į maišiuką. Kiek gavo pinigų už daiktus lombarde, nepamena, bet nedaug. Vėliau gautus pinigus atidavė berniukams, kuris būtent iš jų paėmė, neatsimena. Už daiktų pardavimą jam davė 1 ar 2 eurus, tiksliai neatsimena. Kad tie daiktai yra vogti jis nežinojo, berniukai jam nesakė, o pats neklausė (50-51 b. l.);2016-05-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja V. G. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo sutarties Nr. 914 kopiją, kurioje nurodyta, kad V. D. 2016-02-18 lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), pridavė TV priedėlį TV Star, suktuką „Blaukraft“, mašinėlę „Tristar“, šlifuoklį (52-55 b. l.).

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad E. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Tokiu būdu kaltinamojo E. M. kaltė padarius vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje esančių bei aptartų įrodymų visuma, tai yra jo paties parodymais, apžiūros protokolu, protokolu-pareiškimu, ikiteisminio tyrimo metu duotais M. Ž., D. V., P. P. ir V. D. parodymais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir kita byloje esančia medžiaga.

Kaltinamasis E. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra pritaikydamas raktą ir įsibraudamas į gyvenamąjį namą pagrobė svetimą – V. Ž. priklausantį 899 eurų vertės turtą, t. y. 70 eurų vertės benzininį pjūklą „Oleomac“, 250 eurų vertės benzininį pjūklą „Shtill“, 15 eurų vertės elektrinę sumuštinių keptuvę, 3 eurų vertės žibintuvėlį, 150 eurų vertės DVD grotuvą „Samsung“, 80 eurų vertės vyrišką mechaninį laikrodį, 80 eurų vertės akumuliatorinį atsuktuvą, 60 eurų bendros vertės 2 vnt. televizoriaus priedėlių, 14 eurų bendros vertės 2 vnt. mobilaus ryšio telefono „Nokia“ pakrovėjų, 7 eurų vertės televizoriaus pultelį, 50 eurų vertės elektrinę rankinę frezą, 50 eurų vertės elektrinį oblių, 50 eurų vertės elektrinį siaurapjūklį, 20 eurų vertės elektrinę plaukų kirpimo mašinėlę. Darydamas šią nusikalstamą veiką, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip vagystė įsibraunant į gyvenamąją patalpą, nes kaltinamasis suvokė, jog įsibrovė į gyvenamąjį namą.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, o taip pat atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.

Skiriant bausmę E. M. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. E. M. padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą. Jis būdamas jauno ir darbingo amžiaus niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas (74 b. l.), administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (66-70 b. l.), anksčiau teismo teistas (60-65 b. l.), po nusikalstamos veikos padarymo dar teismo teistas 2016-06-30 (123-128 b. l.), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, nevedęs (71 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centras informavo, jog psichikos sveikatos centre lankėsi 2011-07-01 diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti (76 b. l.), 2016-04-12 specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-147/2016 nurodyta, kad E. M. nustatyta diagnozė lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1) ir psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (F10.1). Skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (80 b. l.). Ankstesni E. M. teistumai yra turtiniai nusikaltimai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad iš ankstesnių teistumų E. M. jokių išvadų nepadarė, o tai jį charakterizuoja, kaip asmenį atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti trumpalaikį laisvės atėmimą, švelnesnę iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštą, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, o būtent 60 parų (BK 41, 49, 54, 56, 61 straipsniai).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis E. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2016-06-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2016-06-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirtina galutinė arešto bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis atlikta pagal 2016-06-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo E. M. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

V. Ž. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareiškė 899,00 Eur dydžio civilinį ieškinį, ieškinyje nurodoma, kad už šią sumą buvo pagrobtas turtas – tai patirtos turtinės žalos suma (35 b. l.). V. Ž. ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsižvelgus į tai, kad V. Ž. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką prisipažino padaręs bei pareikšto ieškinio sumos neginčijo, jis privalo šią žalą atlyginti (BPK 115 straipsnis).

Kaltinamajam E. M. buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis 57,90 Eur (134 b. l.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). E. M. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo teikiama BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu. Kadangi kaltinamasis nedirba, todėl yra pagrindo manyti, kad jo turtinė padėtis sunki, taip pat atsižvelgiama į protingumo bei teisingumo principus, jog pagal BPK 51 straipsnį, suimto (nors ir kitoje baudžiamojoje byloje) ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, iš jo nepriteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Daiktinius įrodymus 2 vienetus CD kompaktinių diskų su liudytojų D. V. ir P. P., apklausų vaizdo įrašais, esantys baudžiamojoje byloje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. areštą 40 (keturiasdešimt) parų. Bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016-06-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę areštą 80 (aštuoniasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2016-06-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. M. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. M. kardomosios priemonės neskirti.

V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. M. priteisti 899,00 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) V. Ž. turtinei žalai atlyginti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. M..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (du) vienetus kompaktinių diskų su liudytojų D. V. ir P. P., apklausų vaizdo įrašais, kurie yra baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė