- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- I1-4854-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01201-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas
2020 m. spalio 1 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 3) į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 3) ir atsikirtimuose (b. l. 60) nurodo, jog, Alytaus PN atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, karantino laikotarpiu jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis – atsakovės atstovas neužtikrino teisės aktuose numatytos saugios gyvenamosios aplinkos. Teigia, kad pareigūnai nesilaikė numatytų reikalavimų (vaikščioti ne daugiau kaip po du asmenis, laikytis saugaus atstumo, nekontaktuoti su kitais asmenimis) ir taip rizikavo jo gyvybe. Tvirtina, kad tokiais pareigūnų veiksmais buvo žeminama jo garbė ir orumas. Nurodo, kad beveik kiekvieną dieną 5–6 pareigūnai atliko kratas, kurių metu jis buvo liečiamas, po kratų ar apėjimų gyvenamosios patalpos nebuvo dezinfekuojamos ar vėdinamos. Teigia, kad pareigūnai į jo gyvenamąją patalpą užeidavo dėvėdami tik medicinines veido kaukes (kartais netaisyklingai dėvėdami ar visai nedėvėdami) ir vienkartines pirštines. Nurodo, kad pareigūnai nedėvėjo specialių medicininių apsaugos priemonių, o tik skirtingas veido kaukes, kurios, jo manymu, buvo jų asmeninės. Tvirtina, kad per visą karantino laikotarpį jo gyvenamosios patalpos buvo dezinfekuojamos tik du kartus, jam nebuvo išduotas dezinfekcinis skystis, o tik viena veido kaukė, kuri suplyšo. Nurodo, kad dėl apsaugos priemonių išdavimo kreipėsi į Alytaus PN darbuotojus, tačiau į jo prašymus niekas nereagavo. Teigia, kad negali patekti pas gydytojus, negali matytis su artimaisiais. Dėl neteisėtų kratų kreipėsi į psichiatrą, tačiau kuo daugiau rašė skundų ar prašymų, tuo daugiau buvo atliekama kratų. Teigia, kad dėl pareigūnų veiksmų kreipėsi į Alytaus PN administraciją, į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, į Seimo kontrolierių. Tvirtina, kad Alytaus PN administracija, atsakydama į jo raštus, teikia netikslią ar melagingo pobūdžio informaciją. Dėl nurodytų pareigūnų veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų (stresą, nemigą, irzlumą, jautrumą) ir nepatogumų, nes bijojo susirgti koronavirusu (COVID-19). Mano, kad atsakovės atstovas neveikė tinkamai, todėl patirta neturtinė žala iš atsakovės atstovo turi būti atlyginama pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 14–18) į pareiškėjo skundą nurodo, kad nesutinka su skundo argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 6 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2020 m. gegužės 6 d.) gyveno 20 būryje (4 lokalinis sektorius). Pažymi, kad įstaigos administracija, siekdama apsaugoti darbuotojus bei nuteistuosius nuo koronaviruso (COVID-19) bei atsižvelgdama į Laisvės atėmimo vietų įstaigų fizinės apsaugos organizavimo priemonių ir prevencinių veiksmų planą valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo metu, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-81, įstaigoje nuolat vykdo aprūpinimą apsauginėmis, dezinfekcinėmis priemonėmis. Darbas įstaigose organizuojamas nuotoliniu būdu. Darbuotojai pagal vykdomas funkcijas aprūpinami individualiomis apsaugos priemonėmis: medicininėmis kaukėmis, respiratoriais, vienkartiniais kombinezonais, galvos apdangalais, apsauginiais akiniais, apsauginiais veido skydeliais, vienkartiniais antbačiais, vienkartinėmis pirštinėmis, dezinfekcinėmis priemonėmis. Tikrinama visų į pataisos įstaigą įeinančių asmenų kūno temperatūra, pareigūnai darbe dėvi veido kaukes. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. visiems nuteistiesiems išduotos daugkartinio naudojimo kaukės ir būriuose sudarytos jiems palankios sąlygos gauti dezinfekcinio skysčio. Kartą per savaitę visiems nuteistiesiems matuojama kūno temperatūra. Kiekvieną darbo dieną vykdoma nuteistųjų būrio gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų dezinfekcija. Kiekvieną savaitę atliekama visų įstaigos gyvenamųjų, pagalbinių bei administracinių patalpų dezinfekcija, kurią pagal sutartį vykdo UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“. Kontrolės ir praleidimo postų, kuriuose yra didesnis žmonių judėjimas, patalpos kasdien dezinfekuojamos. Sveikatos priežiūros skyriuje nuteistiesiems, pajutusiems koronaviruso (COVID-19) simptomus, yra paruoštos atskiros patalpos, iš kurių vėliau jie būtų skubiai konvojuojami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje yra reikiama gydymo įranga, priemonės ir gydytojų priežiūra. Pažymi, kad nuo 2020 m. gegužės mėnesio Alytaus PN yra atliekamas pareigūnų ir nuteistųjų testavimas dėl koronaviruso (COVID-19). Atsiliepimo pateikimo dieną (2020 m. gegužės 27 d.) visi rezultatai yra neigiami, gauti tyrimai rodo, kad rizikos užsikrėsti koronavirusu (COVID-19) valdymui pritaikytos priemonės yra sėkmingos. Akcentavo, jog Alytaus PN neturi duomenų, kad įstaigos darbuotojai ginčo laikotarpiu netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas nagrinėdami pareiškėjo skundus ar prašymus. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Akcentuoja, kad pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės metu buvo suteiktos medicininės paslaugos.
Teigia, kad remiantis teismine praktika neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Teigia, kad pareiškėjas neįrodė konkretaus patirtos žalos dydžio, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neįrodė, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime (b. l. 49–52) į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją bei siekdamas užtikrinti saugias bei sveikas pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų (toliau – ir darbuotojai) darbo sąlygas ir laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų saugias laikymo sąlygas, sumažinti fizinių kontaktų skaičių ir apriboti koronaviruso (COVID-19) galimybę plisti, 2020 m. kovo 16 d. priėmė įsakymą Nr. V-78 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų darbo organizavimo valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“. Akcentuoja, kad jie ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjui, būtų sudarytos ir užtikrintos saugios laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos ir aplinka šalyje paskelbto karantino laikotarpiu. Mano, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl jo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas L. I. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimą.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.
Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami kalinamam asmeniui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98, ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių: elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei jo sveikatos būklės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiškia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; atsižvelgus į tai, toliau nėra būtina tirti kitus kalinimo sąlygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Alytaus PN dėl koronaviruso (COVID-19) paskelbto karantino metu neužtikrino teisės aktuose numatytų saugios gyvenamosios aplinkos sąlygų – pareigūnai nesilaikė reikalavimų dėl individualių apsaugos priemonių (vaikščiojo daugiau kaip po du asmenis, nesilaikė saugaus atstumo, kontaktavo su kitais asmenimis, kartais netaisyklingai ar visai nedėvėjo veido kaukių), nedezinfekavo patalpų, neaprūpino jo dezinfekciniu skysčiu ir individualiomis apsaugos priemonėmis (išdavė tik vieną daugkartinę veido kaukę, kuri suplyšo), negalėjo patekti pas gydytojus ir matytis su artimaisiais.
Atsižvelgiant į Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-57 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ nuo 2020 m. vasario 28 d. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose paskelbtas karantinas.
Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2020 m. gegužės 6 d. (b. l. 4), pareiškėjo nurodytas ginčo laikotarpis – Alytaus PN dėl koronaviruso (COVID-19) paskelbtas karantino metas – konkretintinas, ginčo laikotarpiu laikant laikotarpį nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Alytaus PN direktoriaus 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 13 d. įsakymais (b. l. 46, 74) dėl koronaviruso (COVID-19) epidemijos iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo uždrausti trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai (1.1 punktas). 2020 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 1-52 1.5 punktu ir 2020 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 1-53 1.6 punktu resocializacijos skyriaus specialistams, vadovaujantiems būriams, kitiems pareigūnams ir darbuotojams nurodyta, pastebėjus įtartinos sveikatos būklės nuteistąjį, nedelsiant nukreipti jį sveikatos priežiūros specialistams. 2020 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 1-52 1.6 punktu ir 2020 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 1-53 1.7 punktu nurodyta vykdyti visas priemones ir veiksmus, nurodytus Prevencinių veiksmų, užsikrėtimo koronavirusu ar liga, bausmių vykdymo sistemoje atveju priemonių plane, patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-55. Resocializacijos skyriaus viršininkas įpareigotas užtikrinti, kad minėti įsakymai būtų paskelbti nuteistiesiems.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. V-78 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų darbo organizavimo valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 punktu iki šio įsakymo atšaukimo laisvės atėmimo vietų įstaigoms nurodyta: kiekvieną dieną darbuotojams ir įstaigose laikomiems asmenims priminti apie priemones, skirtas sumažinti koronaviruso plitimą (būtinybę laikytis asmens higienos, dezinfekuoti dažniausiai naudojamus paviršius, vėdinti patalpas, stebėti savo savijautą, apie jos pablogėjimą nedelsiant pranešti įstaigos darbuotojams arba tiesioginiam vadovui) (1.3.2 p.); užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietos įstaigose laikomų asmenų bendro naudojimosi patalpos (virtuvės, tualetai, dušai, laisvalaikio kambariai, durų rankenos, palangės ir t. t.) ir dažniausiai liečiami paviršiai būtų reguliariai valomi ne tik drėgnu būdu, bet ir naudojant dezinfekcines medžiagas (1.3.6 p.); įstaigos direktorius, o jam nesant – vyriausiasis specialistas budinčiai pamainai, gavęs informaciją, kad tarp laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomų asmenų yra besiskundžiančių galimais koronaviruso simptomais, nedelsiant imtis priemonių izoliuoti galimai sergančius asmenis (1.3.9 p.); galimai sergančių asmenų izoliaciją vykdantys pareigūnai turi dėvėti atitinkamas apsaugos priemones, apsaugančias nuo koronaviruso (1.3.10 p.); asmenis, gyvenusius vienoje patalpoje (turėjusius kontaktą) su galimai užsikrėtusiais koronavirusu asmenimis, iki galimai sergančių asmenų tyrimų rezultatų gavimo laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų ir suimtųjų tokia apimtimi, kad jie neturėtų tiesioginių kontaktų su apsaugos priemonių neturinčiais asmenimis (1.3.12 p.); pareigūnai, įeinantys į patalpas, kuriose laikomi izoliuoti nuteistieji ir suimtieji (tarp kurių buvo galimai sergantys asmenys), privalo dėvėti apsaugos priemones (1.3.13 p.); izoliuojamiems galimai užsikrėtusiems nuteistiesiems ir suimtiesiems, iki jų tyrimų rezultatų paaiškėjimo arba iki jų išvežimo iš įstaigos, turi būti duodamos vienkartinės medicininės kaukės, nurodant jų dėvėjimo būtinumą (1.3.14 p.); apriboti laisvės atėmimo vietų įstaigose vykdomas resocializacijos programas, siekiant užtikrinti vykdomų programų tęstinumą dėvėti atitinkamas apsaugos priemones (1.3.15 p.); nuteistuosius, per pastarąsias savaites konvojuotus iš užsienio valstybių ir kurie bus perduoti į Lietuvą valstybės lygio ekstremalios situacijos metu, laikyti izoliuotus nuo kitų asmenų mažiausiai 14 dienų (1.3.16 p.); nuteistuosius ir suimtuosius, naujai atvykusius į įstaigas, valstybės lygio ekstremalios situacijos metu laikyti izoliuotus nuo kitų asmenų mažiausiai 14 dienų (1.3.17 p.); užtikrinti, kad procesinius veiksmus atlikti atvykstantys gynėjai, tyrėjai, prokurorai dėvėtų veido, kvėpavimo takų ar kitas asmens saugos priemones, o procesiniai veiksmai būtų atliekami maksimaliai ribojant fizinį kontaktą su nuteistaisiais ar suimtaisiais (1.3.20 p.).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. kovo 2 d. rekomendacijose „Dėl rankų higienos“ nurodyta, kad: „Tinkama rankų higiena sumažina COVID-19 ir kitų užkrečiamųjų ligų perdavimo ir užsikrėtimo riziką. Rankų higiena – tai dažnas ir tinkamas rankų plovimas vandeniu su muilu arba rankų valymas alkoholio turinčiomis priemonėmis (tirpalais, geliais, servetėlėmis ar kitomis priemonėmis). <...> Rankų dezinfekavimo priemonės, kurių pagrindą sudaro alkoholis, nėra labiau veiksmingos ir naudingos nei rankų plovimas. <...> Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones).“
Pareiškėjas, teigdamas, kad jam nebuvo išduotos individualios apsaugos priemonės, nekonkretizavo, kokių būtent individualių apsaugos priemonių jam trūko. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo išduota veido apsaugos priemonė. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir rekomendacijas dėl rankų higienos, įstaigai nekilo prievolė išduoti pareiškėjui papildomų apsaugos priemonių, tarp jų ir dezinfekcinio skysčio, esant galimybei plauti rankas vandeniu su muilu. Remiantis tuo, kas nurodyta, argumentai dėl individualių apsaugos priemonių ir dezinfekcinio skysčio neišdavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Siekis prevenciškai apriboti koronaviruso (COVID-19) galimybę plisti Alytaus PN, nulėmė tam tikrus apribojimus, pvz., trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų draudimą. Pareiškėjui argumentuojant, kad jis negalėjo matytis su artimaisiais, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ginčo laikotarpiu, teismas nenustatė šios dalies pažeidimų, todėl pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu negalėjo patekti pas gydytojus. Iš byloje esančio Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus PN 2020 m. gegužės 19 d. medicininio pažymėjimo (b. l. 35) nustatyta, kad pareiškėjas karantino laikotarpiu 2020 m. balandžio 20 d. buvo iškviestas vidaus ligų gydytojo, tačiau į konsultaciją neatvyko, 2020 m. balandžio 29 d. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, skirtas medikamentinis gydymas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu teikė rašytinius prašymus dėl konsultacijų pas šeimos gydytoją ar kitą specialistą ir toks jo prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo abstraktus argumentas dėl negalimumo ginčo laikotarpiu patekti pas gydytojus laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Iš byloje esančių UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ raštų dėl paslaugų atlikimo pagal sutartį (b. l. 23–30) ir iš Alytaus PN Turto valdymo skyriaus patalpų dezinfekavimo grafikų nustatyta, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu patalpos buvo reguliariai dezinfekuojamos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad patalpos nedezinfekuojamos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo argumentus dėl Alytaus PN pareigūnų reikalavimų dėl individualių apsaugos priemonių (vaikščiojo daugiau kaip po du, nesilaikė saugaus atstumo, kontaktavo su kitais asmenimis, kartais netaisyklingai ar visai nedėvėjo veido kaukių ar vienkartinių pirštinių) nesilaikymo ir tokiu būdu jo saugios gyvenamosios aplinkos sąlygų neužtikrinimo teismas vertina kritiškai, nes minėti argumentai yra subjektyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo ir nepagrindė, kokių neigiamų pasekmių jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis, todėl jais remiasi. Pareiškėjas atsikirtime į Alytaus PN atsiliepimą (b. l. 60) nurodė, kad pareigūnai dėvėjo tik veido kaukes ir vienkartines pirštines. Pabrėžtina, kad didesnis apsaugos priemonių naudojimas numatytas tik darbuotojams, kontaktuojantiems su koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusiais asmenimis ar esant įtarimui, kad asmuo gali būti užsikrėtęs koronavirusu (COVID-19). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu užsikrėtė koronavirusu (COVID-19), o pareiškėjui neužsikrėtus pareigūnams nekilo pareiga naudotis papildomomis apsaugos priemonėmis.
Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl informacijos apie karantiną ir koronavirusą (COVID-19) suteikimo kreipėsi į Alytaus PN administraciją ir į Kalėjimų departamentą. Pareiškėjui Alytaus PN 2020 m. balandžio 28 d. raštu dėl informacijos apie karantiną ir koronavirusą (b. l. 36–37) išsamiai atsakyta į 2020 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. prašymus.
Iš pareiškėjo perkėlimų rašto (b. l. 13) matyti, kad jis nuo 2020 m. kovo 3 d. buvo laikomas 20-ame būryje 201-oje brigadoje. Spręstina, kad pareiškėjo buvimas ginčo laikotarpiu kartu su tais pačiais asmenimis ir toje pačioje vietoje turėjo sumažinti galimybę susirgti koronavirusu (COVID-19). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo darbuotojų ar nuteistųjų koronaviruso (COVID-19) užsikrėtimo atvejų. Vertintina, kad visos koronaviruso (COVID-19) prevencinės priemonės, skirtos užtikrinti ne tik pareiškėjo, bet ir visų kitų nuteistųjų ir Alytaus PN darbuotojų sveikatos apsaugą, buvo naudojamos tinkamai. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl hipotetinės galimybės užsikrėsti koronavirusu (COVID-19) dėl Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, nesilaikant saugios gyvenamosios aplinkos sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad koronaviruso (COVID-19) prevencijai didelę įtaką turi paties asmens rekomendacijų dėl higienos sąlygų tinkamas laikymasis, todėl kiekvieno asmens sveikatos saugumas, siekiant apsaugoti save nuo sveikatai gresiančio pavojaus, didžiąja dalimi priklauso nuo paties asmens veiksmų.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturi juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.