Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. H., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2015 m. birželio 22 d., Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, 8 MGL, 301,28 Eur bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. H. 2021 m. vasario 11 d. apie 11.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia nagais subraižė sugyventinio R. R. kaklo sritį, taip nukentėjusiajam R. R. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

A. H., apklausta įtariamąja dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad R. R. jai yra sugyventinis apie metus, jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Ji kartu su R. R. nuo 2020 metų rudens, tikslaus mėnesio nepamena, išsinuomojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi, kartu su jais vaikai negyvena. R. ir ji turi vaikų iš kitų santuokų. Nuo 2021 metų vasario mėnesio jau nusprendė eiti gyventi atskirai, bet dar gyveno kartu. Alkoholį kartu vartojo dvi dienas iš eilės, vasario 10 ir 11 dieną, gėrė degtinę. 2021 m. vasario 11 d. apie 11.30 val., kaip nurodyta jai pareikštame įtarime, jie abu buvo namuose, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jis priekaištavo jai, išvadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais, pasakytų žodžių nurodyti nenori ir konflikto metu jis puolė ant jos, parvertė ją ant lovos, pačiupo jai už veido, uždėdamas delną ant viso jos veido, ji jo ranką nustūmė, tada jis jai su viena ranka čiupo už kaklo ir pradėjo jį stipriai spausti. Ji norėdama nuo jo apsiginti, griebė jam taip pat už jo kaklo ir kai jis traukėsi nuo jos, su nagais jam perbrėžė kaklą. Tuo viskas ir baigėsi, R. pašoko nuo lovos ir išbėgo į lauką skambinti policijai, sakydamas jog pirmas išsikvies pagalbą. Tuo metu kai R. jai sugriebė už veido, jai buvo užgauta dešinė akis ir nubrėžta nosis, dėl tokių veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai R. ją smaugė, jai taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl tokių bendrų R. R. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Grumtynių metu jie daugiau vienas kitam smūgių nesudavė, kitų asmenų jų namuose nebuvo ir niekas konflikto nematė (b. l. 107-110).

R. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, parodė, kad parodymų prieš savo sugyventinę neduos, A. H. pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, civilinio ieškinio neteiks nei dabar nei vėliau. Taip pat parodė, jog nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju, fizinis skausmas jam sukeltas nebuvo. Sužalojimas ant kaklo pas jį atsirado konflikto metu su sugyventine, bet atsisako apie tai duoti parodymus. Papildomos apklausos metu R. R. parodė, jog buvo labai girtas, todėl ir nepilnai suvokdamas savo veiksmus ir jų pasekmes, iškvietė pareigūnus, norėjo pamokyti sugyventinę, kad pareigūnai nuramintu ją, ir negalvojo kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykusiems pareigūnams jis sakė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, bet skausmas buvo trumpalaikis, ir jokių pasekmių nebuvo, nesikreipė į jokias gydymo įstaigas (b. l. 34-36, 37-40).

L. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad 2021 m. vasario 11 d. dirbo ekipaže kartu su kolega R. R.. Kiek tuo metu buvo valandų nepamena, buvo iki pietų, kai buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus pranešime nurodytu adresu, juos pasitiko R. R. ir A. H., jie namuose buvo tik dviese, kitų asmenų nebuvo. Jis darbo praktikoje yra reagavęs į ne vieną pranešimą susijusį su šiais asmenimis, todėl juos asmeniškai pažįsta. Matėsi, kad R. R. ir A. H. yra apsvaigę nuo alkoholio, kambaryje matėsi išgertuvių likučiai ant stalo. Atvykus, jis įjungė body kamerą ir pradėjo filmuoti jų bendravimą su sugyventiniais. Išsiaiškino, jog juos kvietė R. R., kuris paaiškino, jog išgertuvių metu, tarp sugyventiniu kilo žodinis konfliktas ir sugyventinė A. H. nagais apdraskė jo kaklą. R. R. jiems rodė savo kaklą, ant kaklo matėsi apdraskymai. R. R. medikų pagalbos atsisakė. Kiek pamena A. H. taip pat sakė, jog prieš ją smurtavo sugyventinis smaugdamas. Jis su kolega paklausė abiejų, ar jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, jie abu atsakė, jog jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl iškvietė kolegą M. M., kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą, dėl smurto artimoje aplinkoje. R. R. ir A. H. jie sulaikė ir pristatė į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 78-81).

Motyvuojamoji dalis

A. H. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, nukentėjusiojo dalinių parodymų, liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. vasario 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2021 m. vasario 11 d. neblaivi A. H. nagais apdraskė neblaiviam R. R. kaklą, tuo sukeldama jam fizinį skausmą (b. l. 8-13);

2021 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodytas smurtą patyrusio asmens sužalojimas ir nukentėjusiojo R. R. paaiškinimas, kad išgertuvių metu su sugyventine A. H., ši apdraskė jam nagais kaklą dešinėje pusėje ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 14-17);

2021 m. vasario 11 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyta ir nuotraukose užfiksuota vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur vyko konfliktas tarp sugyventinių (b. l. 18-20, 21-24);

2021 m. vasario 11 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kuriuose nurodyta, kad vizualiai apžiūrint R. R. ant jo kaklo dešinės pusės 7 cm plote matyti įdrėskimai, kraujosruvos ( b. l. 45-46);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. vasario 11 d. 11.51 val. kaltinamajai A. H. nustatytas 2,72 promilių neblaivumas, nukentėjusiajam R. R. 11.49 val. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas (b. l. 28-31);

2021 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, darytas 2021 m. vasario 11 d. 11.39 val., kuriame R. R. praneša apie smurtą jo atžvilgiu (b. l. 56-58; CD-R diskas prie bylos viršelio);

2021 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas pareigūnų vaizdo kamerų įvykio vietoje. Pareigūnui M. M. nukentėjusysis R. R. nurodo, kad jį apibraižė ir jam sukėlė fizinį skausmą (b. l. 60-62; CD-R diskas prie bylos viršelio);

2021 m. vasario 12 d. įtariamojo R. R. apklausos protokolo duomenimis, prijungtais iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-004390-21, kuriame R. R. apklausiamas įtariamuoju davė parodymus apie įvykį, nurodydamas kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 68-69).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. H., būdama neblaivi, namuose smurtavo prieš savo sugyventinį R. R., nagais nubraižė nukentėjusiojo kaklą, taip sukeldama jam fizinį skausmą. A. H. kaltę be jos pačios prisipažinimo įrodo R. R. duoti parodymai ikiteisminiuose tyrimuose, R. R. pranešimas bendrajam pagalbos centrui apie patirtą smurtą bei policijos pareigūnų kameromis užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai, asmens apžiūros protokole užfiksuoti sužalojimai ant nukentėjusiojo kaklo.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai, kaltinamosios A. H. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajai neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2021 m. balandžio 26 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 132, 134-136).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamosios A. H. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai, kad nusikalstamą veiką padarę turėdama neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

A. H. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teista (b. l. 85-86), iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebausta (b. l. 93-97), nedirbanti (b. l. 98-99), registruota Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 100). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant antrą pagal griežtumą sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyto bausmės minimumo ir vidurkio, įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. H. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2015 m. birželio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusia neatlikta bausmės dalimi – 251,70 Eur bauda, kuri yra priverstinai išieškoma antstolės (b. l. 91).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 11 d. 12.00 val. iki 2021 m. vasario 12 d. 11.07 val., t. y. 1 para, ir nuo 2021 m. balandžio 25 d. 17.00 val. iki 2021 m. balandžio 26 d.14.52 val., t. y. 1 parą, ir laikytina, kad A. H. yra atlikusi 4 laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog A. H. traukiama baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje, siekiant keisti jos smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. H. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. R..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD-R diskai, saugomi voke prie bylos, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajai A. H. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.

Kaltinamajai A. H. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. H. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant: visą bausmės atlikimo laiką, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės metu uždraudžiant – vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. H. paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant: visą bausmės atlikimo laiką, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės metu uždraudžiant – vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. H. paskirtą laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2015 m. birželio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusia neatlikta bausmės dalimi – 251,70 Eur bauda, kuri yra priverstinai išieškoma antstolės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. H. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 11 d. 12.00 val. iki 2021 m. vasario 12 d. 11.07 val., ir nuo 2021 m. balandžio 25 d. 17.00 val. iki 2021 m. balandžio 26 d.14.52 val. ir laikyti, kad A. H. yra atlikusi 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. H. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. H. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD-R diskus, saugomus voke prie bylos, palikti saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išaiškinti A. H., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti A. H., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. H. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.