- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-1808-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01259-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės, Trakų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Trakų rajono savivaldybės tarybai, VĮ „Registrų centras“, Trakų rajono savivaldybės tarybos priešieškinius ieškovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai
- Ieškovas
- Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinei kultūros paveldo komisijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Trakų rajono savivaldybės ir Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos patikslintą ieškinį su papildomais patikslinimais atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Trakų rajono savivaldybės tarybai, Trakų rajono savivaldybės administracijai, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinei kultūros paveldo komisijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Trakų rajono savivaldybės tarybos aktų panaikinimo ir atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Trakų rajono savivaldybės tarybos priešieškinius ieškovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir VĮ Registrų centras Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl turto, priklausančio Trakų rajono savivaldybei, sunaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija prašė panaikinti: 1) 2006 m. kovo 1d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2256-79 dalyje dėl prieplaukų perdavimo Trakų rajono savivaldybei; 2) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 27d. sprendimą Nr. S1-5 „Dėl turto perdavimo iš Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos balanso į Trakų rajono savivaldybės administracijos balansą ir Trakų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių prieplaukų ir lieptų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 p. toje dalyje, kuria iš Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos balanso į Trakų rajono savivaldybės administracijos balansą yra perduodamos ginčo objektais esančios prieplaukos: prieplauka, unikalus (duomenys neskelbtini), prieplauka, (duomenys neskelbtini), prieplauka, unikalus (duomenys neskelbtini), prieplauka, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prieplauka, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prieplauka, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prieplauka, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tiltas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti neteisėta Trakų rajono savivaldybės tarybos nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus – prieplauką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prieplauką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prieplauką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prieplauką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prieplauką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prieplauką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prieplauką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tiltą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančiomis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo parengtas kadastrinių matavimų bylas: prieplaukos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bylos Nr. 10/227628, prieplaukos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 10/227623, prieplaukos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 10/227636, prieplaukos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 10/227625, prieplaukos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 10/227626, prieplaukos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 10/227624, prieplaukos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tilto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 10/227627.
Atsakovai Trakų rajono savivaldybės administracija ir Trakų rajono savivaldybė iš esmės analogiškais priešieškiniais prašė: 1) pripažinti 2008 m. gruodžio 17 d. leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. 36, išduotą Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio, leidžiantį demontuoti prieplauką, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), priklausančią Trakų rajono savivaldybei kaip pažeidžiantį Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius nuosavybės teisių gynimą ir kaip pažeidžiantį Trakų rajono savivaldybės interesus; 2) įpareigoti ieškovą Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją iki 2012 m. gegužės 1 d. atstatyti sugriautą prieplauką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Dalyje dėl reikalavimo įpareigoti ieškovą Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją iki 2012 m. gegužės 1 d. atstatyti sugriautą prieplauką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad prieplauka nugriauta neteisėtai, nes nėra sprendimo nugriauti prieplauką. Yra pažeistos teisės išduodant tą leidimą, o leidimą išdavė Kultūros paveldo departamentas. Prieplaukos griauti ieškovas neturėjo teisės, nes tam yra atskira procedūra. Su savivaldybe nebuvo suderintas klausimas dėl prieplaukos nugriovimo, be to iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kokią prieplauką reikėjo demontuoti - išardyti, laiko. Prieplauka nebuvo Užutrakio dvaro sodybos priklausinys, be to nugriauta prieplauka nebuvo pažymėta plane.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinius atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikšti ieškinį, ginant valstybės interesus, kai tai susiję su Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, teritorijos ir apsaugos (buferinės) zonos naudojimo pažeidimais. Anot teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 str. ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str., rezervatų žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje yra keliamas ne žemės priskirtos Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijai perdavimo savivaldybės nuosavybėn teisėtumo klausimas, o prieplaukų, kurios yra kitas nekilnojamasis turtas.
Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. gruodžio 16 d. potvarkiu Nr. 995p Trakų istorinio nacionalinio parkui perdavus Galvės ežerą, kartu jam buvo perduotos ir jame esančios prieplaukos, nes šiame potvarkyje nurodoma, kad perduodamas Galvės ežeras, apie jame esančių prieplaukų perdavimą nėra užsimenama, kituose teisės aktuose nėra nurodoma, kad prieplaukos yra ežerų priklausinys. Be to, šias ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 3 p., kuris numato, kad savivaldybių nuosavybėn perduodami vandens telkinių statiniai ir įrenginiai, prie kurių neabejotinai galimas priskirti ir prieplaukas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad prieplaukos buvo apskaitomos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, kad buvo jos prižiūrimos ar naudojamos, buvo jai perduotos valdyti patikėjimo teise ar kitokiu pagrindu.
Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 7 str. numato, kad turto perdavimo – priėmimo aktas yra teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti perduotą turtą turto registre, todėl kaip nepagrįstus teismas atmetė ieškovo argumentus, kad VĮ „Registrų centras“ neturėjo teisės registruoti prieplaukų Nekilnojamojo turto registre. Teismas darė išvadą, kad prieplaukos kaip valstybei priklausantys turtas, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostatomis, galėjo būti perleistos Trakų rajono savivaldybės tarybos nuosavybėn, nes tikėtina, jog Trakų rajono savivaldybė šį turtą valdė, jį prižiūrėjo, juo rūpinosi. Teismas konstatavo, kad analizuojant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 1998 m. gegužės 12 d. įstatymo nuostatas dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo matyti, kad tiek valstybės turtas, tiek savivaldybės turtas naudojamas siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas. Įstatymas neišskiria valstybės ir savivaldybių turto valdymo, valdant šį turtą yra taikomi vienodi kriterijai, tiek valstybės institucijoms, tiek savivaldybės institucijoms, joms keliami analogiški reikalavimai, todėl tam tikro turto priklausančio valstybei perdavimas savivaldybės nuosavybėn, negali būti vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas, kadangi kaip jau buvo minėta tiek valstybei priklausantis turtas, tiek savivaldybei valdomas, naudojamas ir juo disponuojama išimtinai siekiant užtikrinti visuomenės interesų užtikrinimą. Todėl ginčijamu aktu Trakų rajono savivaldybės tarybai perdavus prieplaukas viešas interesas pažeistas nebuvo.
Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog Trakų rajono savivaldybės taryba, pažeisdama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 29 dalį. numatančią, kad rezervatams nustatoma konservacinė pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nutraukiant jose ūkinę veiklą, vykdo ūkinę veiklą ribojančią trečiųjų asmenų teises, t.y. leidžia nuomoti prieplaukas už nustatytą nuomos mokestį, nesudaro pagrindo ginčijamo akto panaikinimui. Teismas darė išvadą, kad ginčijamu aktu perduodant Trakų rajono savivaldybės tarybos nuosavybėn prieplaukas viešas interesas pažeistas nebuvo, o Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ginčydama šį aktą neįrodė, kad šiuo aktu buvo padaryti Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, teritorijos ir apsaugos (buferinės) zonos naudojimo pažeidimai. Atmetęs ieškovo reikalavimą dėl ginčijamo akto panaikinimo, teismas kaip išvestinius atmetė ir kitus ieškinio reikalavimus.
Teismas, įvertinęs atsakovų priešieškiniuose reiškiamą reikalavimą dėl 2008 m. gruodžio 17 d. leidimo pripažinimo kaip pažeidžiantį Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius nuosavybės teisių gynimą ir kaip pažeidžiantį Trakų rajono savivaldybės interesus, darė išvadą, jog tokio reikalavimo patenkinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, neaišku kaip toks sprendimas būtų vykdomas. Šis atsakovų reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas kaip vienas iš motyvų, sprendžiant šio leidimo pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo nuostatoms klausimą, tačiau jis negali būti tinkamas formuluojant patenkinto priešieškinio turinį. Teismas pažymėjo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovams buvo siūloma tikslinti jų pareikštus priešieškinius reikalavimus, aiškinamasi, kokių teisinių pasekmių sukėlimo siekia atsakovai pareiškę tokį reikalavimą. Atsakovų reikalavimą dėl leidimo pripažinimo pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius nuosavybės teisių gynimą ir Trakų rajono savivaldybės interesus teismas atmetė kaip nesukeliantį teisinių pasekmių. Anot teismo, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu Trakų istorinio parko direkcijai buvo reiškiamas reikaalvimas atstatyti sugriautą prieplauką, kadangi pirmu reikalavimu yra ginčijamas Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio išduotas leidimas, kuriuo pagrindu Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai buvo pavesta tik atlikti demontavimo darbus. Kitaip tariant, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija buvo tik demontavimo darbu vykdymo organizatorė, ji nepriėmė sprendimo griauti aukščiau nurodytos prieplaukos ir tuo labiau neatliko tų veiksmų savavališkai, neesant tam jokio pagrindo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Atsakovai Trakų rajono savivaldybė ir Trakų rajono savivaldybės administracija iš esmės tapačiais apeliaciniais skundais prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti priešieškinį ir įpareigoti Trakų istorinio parko direkciją iki 2012 m. gegužės 1 d. atstatyti sugriautą prieplauką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skundą grindžia tokiais motyvais:
1. 2006 m. kovo 1 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2256-79 pagrindu atsakovui Trakų rajono savivaldybei buvo perduota ir įregistruota prieplauka, esanti Užtrakio g. 17A, Trakuose, sunaikinta 2010 m. pradžioje. Antstolio Dariaus Jonaičio 2010 m. kovo 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad Trakų nacionalinio istorinio parko direkcijos direktorius G. A. pasakė, kad minėta prieplauka buvo nugriauta Trakų nacionalinio istorinio parko direkcijos užsakymu.
2. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2008 m. gruodžio 17 d. išduotame leidime Nr. 36, kuriuo remiantis ginčo prieplauka buvo nugriauta, ir kituose su juo susijusiuose dokumentuose neaptikta formuluotė leidžianti griauti (sunaikinti) Trakų rajono savivaldybei priklausančią prieplauką. Leidimas griauti (sunaikinti) prieplauką nebuvo išduotas. Kadangi Kultūros paveldo departamentas nėra ieškovu šioje byloje, atsakovas negalėjo savo priešieškinyje prašyti teismo panaikinti Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2008 m. gruodžio 17 d. išduotą leidimą Nr. 36.
Atsiliepimas
3. Atsakovai mano, kad žala, kaltė ir priežastinis ryšys nagrinėjamu atveju yra aiškūs. Ieškovo kaltė pasireiškia tyčiniais jo veiksmais, kuriais, neturint leidimo griauti (sunaikinti) Trakų rajono savivaldybei priklausančią prieplauką, buvo duotas nurodymas tokius veiksmus atlikti. Ieškovas neįrodė, kad jis nepriėmė sprendimo griauti prieplaukos. Sunaikinta prieplauka priklauso Trakų rajono savivaldybei bei šiuo metu yra apskaitoma Trakų rajono savivaldybės administracijos balanse, o nuosavybės teisė įregistruota viešajame registre.
Ieškovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo jų netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Paaiškina, kad ginčo prieplaukos demontavimą numatė Užutrakio dvaro sodybos specialusis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 157 „Dėl Užutrakio dvaro sodybos (G208KP) specialaus (paminklosauginio) plano tvirtinimo“, ir detalusis planas, patvirtintas Trakų rajono valdybos 2001 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 33 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2002 m. gruodžio 2 d. priėmė įsakymą Nr. 451 „Dėl Užutrakio dvaro sodybos – kultūros paminklo G208KP muziejinės – reprezentacinės ir memorialinės dalių detaliajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimo ilgalaikės programos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta programa, pagal kurią turėjo būti demontuota pokaryje įrengta ginčo prieplauka. Galiojančių aktų pagrindu ieškovui buvo išduotas leidimas demontuoti ginčo prieplauką, kas ir buvo atlikta 2010 m. Apie valstybės institucijų poziciją dėl ginčo prieplaukos Trakų rajono savivaldybė žinojo bei jai pritarė tvirtindamas Užutrakio dvaro sodybos detalųjį planą, todėl neaišku, kokiu tikslu 2005-2006 m. buvo atlikti prieplaukos kadastriniai matavimai ir registracija Nekilnojamojo turto registre, ir apie neinformuojant ieškovo. Ieškovui nekilo abejonių, jog ginčo prieplauka gali nepriklausyti Užutrakio dvaro kompleksui, kuris buvo perduotas ir ieškovo valdomas patikėjimo teise nuo 1995 m., ir jis neturi teisės prieplaukos demontuoti.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Teigia, kad iš apeliacinių skundų neaišku, kokiu pagrindu yra reiškiamas reikalavimas, t.y. nors apeliantai reikalauja, kad ieškovas iki 2012 m. gegužės 1 d. atstatytų sugriautą prieplauką, tačiau skunde kalbama apie nuostolius (žalą) kaip vieną iš pagrindų civilinei atsakomybei kilti. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotą leidimą apeliantai galėjo ginčyti atskirai, kitoje byloje pareiškiant ieškinį, CPK nenumato, kad visi ginčai tarp proceso šalių privalo būti išspręsti vienoje byloje. Apeliantai ne tik privalėjo įrodyti, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, bet ir faktą, kad pareikštas reikalavimas sukels teisinius padarinius. Reiškiamas reikalavimas yra ne tik neaiškus, kadangi nesuprantama, kodėl nustatytas terminas iki 2012 m. gegužės 1 d. atstatyti sugriautą prieplauką, bet ir neįgyvendinamas, kadangi teismas negali įpareigoti kito asmens atlikti to, ko jis pagal teisės aktus negali. Be to, apeliantai nepagrindė ir neįrodė, kad tokia statyba pagal dabar galiojančius teisės aktus yra galima.
Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą paaiškina, kad su apeliaciniais skundais nesutinka. Kultūros paveldo departamento 2008 m. gruodžio 17 d. išduotas leidimas Nr. 36 leido demontuoti prieplauką, esančią (duomenys neskelbtini), ką ieškovas ir padarė. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 33 patvirtintame Užutrakio buvusio dvaro sodybos detaliajame plane buvo numatyta demontuoti ginčijamą prieplauką, todėl atstačius šią prieplauką būtų nesilaikoma pačios Trakų rajono savivaldybės tarybos patvirtino detaliojo plano reikalavimų.
Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Teigia, kad apeliantai neįrodė, jog ginčo prieplauka demontuota savavališkai. Prieplauka demontuota realizuojant Užutrakio dvaro sodybos (G208KP) pritaikymo turizmo reikmėms – ežero krantinės sustiprinimo, takų įrengimo (remonto) projektą, pagal kurį buvo išduotas leidimas atlikti kultūros paveldo tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. 36.
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.).
Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.), apeliacijos procesinis objektas apribotinas, kaip minėta, patikrinimu, ar apeliaciniuose skunduose pateikiami argumentai laikytini pagrindu tenkinti skundais reiškiamus reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus bei bylos medžiagą, sprendžią, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas priešieškinius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad prieplauka, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo demontuota remiantis 2008 m. gruodžio 17 d. leidimu Nr. 36, išduotu Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio, atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus – Užutrakio dvaro sodybos krantinės sustiprinimas, takų įrengimas (remontas), (duomenys neskelbtini), pagal tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą „Užutrakio dvaro sodybos krantinės sustiprinimas, takų įrengimas (remontas) (duomenys neskelbtini), Kultūros paveldo tvarkyba, 2008 m.“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ Užutrakio dvaro sodybą nutarta išsaugoti kaip valstybės nuosavybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos“ Užutrakio dvaro sodybai buvo nustatytas individualus apsaugos ir naudojimo reglamentas bei patvirtinti „Buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos bendrųjų nuostatai“, kurie numatė, kad pastatai, statiniai ir įrenginiai, pastatyti dvaro sodyboje nesilaikant nuostatų reikalavimų ar individualaus apsaugos ir naudojimo reglamento, turi būti nugriauti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“ visi Užutrakio dvaro sodybos pastatai ir statiniai buvo perduoti Trakų istoriniam nacionaliniam parkui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1109 „Dėl Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcijos patvirtinimo“ nutarta, kad įgyvendinant Užutrakio dvaro panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepciją Kultūros ministerija patikslins Užutrakio dvaro sodybos – Lietuvos Respublikos kultūros paminklo G208KP muziejinės – reprezentacinės ir memorialinės dalių detaliajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimo ilgalaikę programą, patvirtintą kultūros ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 451. Šiuo kultūros ministro įsakymu buvo patvirtina Užutrakio dvaro sodybos – kultūros paminklo G208KP muziejinės – reprezentacinės ir memorialinės dalių detaliajame plane numatytų sprendimų ilgalaikė programa, pagal kurią ginčo prieplauką, kaip sodybos pastatą įrengtą po 1940 metų, buvo numatyta nugriauti. Ginčo prieplaukos demontavimas buvo numatytas dar Užutrakio dvaro sodybos (G208KP) specialiajame (paminklosauginiame) plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 157, ir detaliajame plane, patvirtintame Trakų rajono valdybos 2001 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 33. Minėti planai. kaip Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos dalis, buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 760, kuriuo buvo pavesta kultūros ministrui parengti ir patvirtinti Užutrakio buvusio dvaro sodybos – G208KP muziejinės – reprezentacinės dalies detaliajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimo ilgalaikę programą ir organizuoti jos įgyvendinimą. Iš išdėstyto aišku, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinio 2008 m. gruodžio 17 d. išduotas leidimas Nr. 36 demontuoti ginčo prieplauką buvo skirtas įgyvendinti Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai koncepciją, patvirtintą dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1109. Taipogi nustatyta, kad pati Trakų rajono savivaldybė 2001 m. kovo 14 d. valdybos sprendimu Nr. 33 patvirtinusi Užutrakio dvaro sodybos (G208KP) detalųjį planą pritarė ginčo prieplaukos demontavimui.
CK 1.137 str. 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Civilinių teisių gynimas apibūdinamas kaip visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, pripažinti, apsaugoti nuo gresiančių ar pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kuriems teisę pažeidžiantiems veiksmams nutraukti, taip pat dėl pažeidimo patirtai turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti. CK 1.137 str. 2 d. numatyta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Aukščiau išvardintų poįstatyminių teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, jog apeliantai ne tik, kad nepagrįstai, bet ir nesąžiningai reiškia ieškovui Trakų istoriniam nacionaliniam parkui reikalavimą atstatyti sugriautą prieplauką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pirma, ji buvo demontuota įgyvendinant teisės aktais patvirtiną buvusio Užutrakio dvaro sodybos parengimo viešajai turizmo infrastruktūrai koncepciją, antra, kaip minėta, pati Trakų rajono savivaldybė pritarė prieplaukos demontavimo darbų atlikimui. Teisėjų kolegija taipogi pažymi, kad reikalavimas atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str. 2 p.) – atstatyti sugriautą prieplauką, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti įgyvendinamas, kadangi prieplauka buvo demontuota esant teisiniam pagrindui, t.y. remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kultūros ministro įsakymais, todėl ieškovas ginčo atveju veikė teisėtai. Faktas, jog ginčo prieplauka priklauso Trakų rajono savivaldybei bei šiuo metu yra apskaitoma Trakų rajono savivaldybės administracijos balanse, o nuosavybės teisė į prieplauką įregistruota viešajame registre, aptariamu atveju yra nereikšmingas, nes pati savivaldybė patvirtino sutinkanti su prieplaukos demontavimu, todėl nėra prielaidų konstatuoti jos kaip savininkės teisių pažeidimo ir šiuo aspektu.
Keisti ar naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.