Kauno apylinkės teismo nuosprendis

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje (iki 2017-07-14 vykdė individualią veiklą), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2014-02-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 164 str., remiantis BK 64¹ str., 6 mėn. laisvės apribojimu, 2014-10-02 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymiu sutrikdymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 9 d. apie 21.15 val., R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą rankomis sugriebė už krūtinės savo šeimos narei – sugyventinei S. S., tokiais savo veiksmais padarydamas jai poodinę kraujosruvą krūtinėje, sukeldamas nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis sugriebė už krūtinės savo šeimos narei – sugyventinei S. S., su kuria kartu gyvena apie 15 metų, suvokia, kad sukėlė jai fizinį skausmą. Pripažįsta, kad keletą kartų ir anksčiau yra prieš nukentėjusiąją smurtavęs. Su nukentėjusiąja augina du 16 ir 6 metų amžiaus vaikus. Mano, kad jam reikėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji S. S. patvirtino, kad sugyventinis R. P., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugriebė jai už krūtinės, norėjo suduoti. Jai skaudėjo, liko poodinė kraujosruva, ji išsigando. 2017-07-09 naktį kaltinamasis neleido jai ir vaikams miegoti, trankė daiktus, reikalavo pinigų, automobilio raktelių, vaikai buvo išsigandę. Ji bijo dėl savo vaikų saugumo. Kaltinamasis visada ieško priekabių, ją įžeidinėja, žemina vaikų akivaizdoje, neblaivus būna agresyvus, o alkoholį vartoja dažnai. Prašo įpareigoti kaltinamąjį prie jos nesiartinti, išsikraustyti iš jos namų (b. l. 32-33).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji papildomai paaiškino, kad sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą ir tai yra matę vaikai. Po šio smurtavimo jai skaudėjo, liko kraujosruva. Nori, kad jis gyventų atskirai. Kaltinamajam reikia gydytis dėl alkoholio vartojimo, jis geria dažnai. Ji su vaikais gyvena socialiniame būste.

Iš asmens apžiūros protokolo, tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-07-09 23.35 val. apžiūrėjus S. S., ant jos krūtinės fiksuotas paraudimas (b. l. 20-24, 28-31).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad S. S. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinėje, sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b. l. 27).

Iš 2017-07-09 21.35 val. pranešimo PK pažymos matyti, kad asmuo, prisistatęs S. S., pranešė, kad neblaivus sugyventinis elgiasi agresyviai, sučiupęs purtė (b. l. 34).

Kaltinamajam 2017-07-10 00.54 val. nustatytas 1,25 promilių girtumas (b. l. 44).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, parodymais, kitais aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais ir duomenimis, tame tarpe asmens apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad: 2017 m. liepos 9 d. apie 21.15 val., R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą rankomis sugriebė už krūtinės savo šeimos narei – sugyventinei S. S., tokiais savo veiksmais padarydamas jai poodinę kraujosruvą krūtinėje, sukeldamas nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu buvo sugyventiniai, kartu gyvena 15 metų, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku atliko kaltinime nurodytą veiksmą, kurį teismas įvardina tik kaip smurtinį veiksmą, šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu.

Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios S. S. parodymai, kuriais ji patvirtino, jog kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ištirti įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pranešimo PK pažyma, asmens apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, kurie patvirtina, kad ant nukentėjusiosios kūno buvo fiksuoti sužalojimai; teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiką kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo tokio veiksmo nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, smurtaudamas būdamas įpykęs, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (sugyventinės sveikatos nežymus sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis, atsižvelgiant į jo parodymų turinį, teismo manymu nuoširdžiai nesigailėjo. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, sąlygoto alkoholio vartojimo, smurtauta prieš moterį, namuose esant mažamečiam vaikui; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (b. l. 80-100): teistas, teistumas neišnykęs; daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (vairavimas esant neblaiviam, nedidelis chuliganizmas, tėvo valdžios panaudojimas priešingai vaikų interesams ir pan.), praeityje 1998-04-17 teistas pagal iki 2000 m. galiojusios redakcijos BK 112 str. 1 d. (šiuo metu nesunkus sveikatos sutrikdymas); sveikas; nedirba, individualią veiklą oficialiai vykdė iki 2017-07-14; į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių, tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Teismas daro išvadą, kad neišnykusį teistumą turinčiam kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), nepriklausomai nuo to, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgiant į naudoto fizinio smurto intensyvumą, į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė, kaltinamajam paskiriant mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir suteikiant kaltinamajam dar vieną galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra darant išvadą, kad bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.) - laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, kurį, teismo įsitikinimu, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas, bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens (BK 67 str., 72¹ str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas ir paleistas 2017-07-10. Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-55, 75-76). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo atstovavimo valstybei iš kaltinamojo nepriteistinos. Pašto išlaidų nėra. (BPK 103-106 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (sugyventinės sveikatos nežymus sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas), ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ str. bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti R. P.:

per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo alkoholizmo;dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;dalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu R. P. draudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios S. S., gim. (duomenys neskelbtini), draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių su nukentėjusiąja (skambinti telefonu, rašyti laiškus ir pan.), lankytis jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), draudžiant lankytis ir kitose vietose, kuriose tuo metu būna nukentėjusioji.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką 2017-07-10 (1:1).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).