Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1786-667/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
1-1786-667/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54347-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
D. B.
Nukentėjusysis
J. R.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1786-667/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54347-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei,dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,kaltinamajam D. B. ir jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,nukentėjusiajai J. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B. (buvusi pavardė Trumpis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje, teistas:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-05-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (9 veikos) laisvės atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams; Kauno apygardos teismo 2017-09-21 nutartimi šis nuosprendis paliktas nepakeistas; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-05 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. (5 veikos), 178 str. 2 d. (1 veika) laisvės atėmimu 2 metams. Panevėžio apygardos teismo 2017-08-11 nutartimi šis nuosprendis paliktas nepakeistas; Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-07-13 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. (4 veikos) 2 metų laisvės atėmimu, nuosprendis neįsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. B. laikotarpiu nuo 2016-11-19 18.00 val. iki 2016-11-20 8.00 val. (duomenys neskelbtini), sugadinęs pakabinamą durų spyną įsibrovė į kluoną ir pagrobė svetimą turtą - J. R. priklausančią kumelę „L.“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis D. B. visiškai pripažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad vasarą važiavo iš Kauno ir pamatė (duomenys neskelbtini) kaime kumelę besiganančią laukuose, jam reikėjo pinigų, todėl nusprendė ją pavogti. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) 2016-11-19 vakare atvažiavo su dviračiu, jį paliko prie kelio, o pats nuėjo prie tvarto, spyną patraukė ir ji atsikabino, nes nebuvo užrakintas tvartas, kuriame buvo du arkliai. Nusivedė pirmą, kuris priėjo prie jo, po to jį nuvedė prie negyvenamos sodybos ir paskambino V. U.. Jis atvažiavo, į automobilį įsivedė arklį ir išvažiavo. Už pavogtą kumelę U. sumokėjo 520 eurų, jam, buvo jau pardavęs keletą arklių, jis pinigus mokėdavo pagal arklių svorį. Pinigus išleido savo reikmėms. Turi du vaikus – sūnui 7 metai, dukrai 5 metai, žmona šiuo metu nedirba. Kaltinamasis buvo prašęs sumokėti 600 eurų. Likusius pinigus V. U. jam vėliau sumokėjo, tokiu būdu neteisėtu būdu gavo 600 eurų. Viso V. U. pardavė 18 arklių. Kad pavogtas arklys yra kumelė, matė. Konkrečiai V. U. nebuvo prašęs kokio arklio jam reikia. Jie kartu su juo važiuodavo apžiūrėti arklių. Anksčiau turėjo mašiną, važiuodavo pats vienas apsižiūrėti arklių. Jis pamatydavo arklį, paskambindavo V. U. ir pasakydavo kur jį matė. Kai kaltinamasis jį pavogdavo, jis atvažiuodavo, arklį pasiimdavo ir išvažiuodavo, o kaltinamasis grįždavo su pinigais namo. Kartais, kai jie važiuodavo kartu, V. U. sakydavo, kad „Va, koks gražus“, taip leisdamas suprasti, kad tokio nori. Kaltinamasis neklausdavau jo, kodėl jis pats arklių nevogdavo. A. U. turėjo transporto priemones ir priekabą arkliams vežti, nes jis žirgyną turi. A. U. pavogtus arklius pardavimui iš kaltinamojo nupirkdavo. Kad žirgai su čipais, kad yra numeruoti, puikiai žinodavo, nes apie žirgus viską supranta. Kaltinamasis A. U. vogtus arklius parduodavo apie 1 metus, kas anksčiau jam pardavinėdavo arklius, jis nepasakojo. Jis skelbimų pateikęs yra ir internete ir laikraščiuose, kad perka arklius. Suprato, kad pavogtos kumelės vertė buvo didesnė negu 600 eurų, sutinka su civiliniame ieškinyje nurodyta 2 000 eurų kumelės verte. Jis neklausdavo A. U., ką jis darydavo su arkliais. Sakė, kad į Lenkiją veždavo juos ir parduodavo. Kokiais tikslais jis juos parduodavo, nežino. Kartu su juo į Lenkiją nevažiuodavo, bet po Lietuvą su juo ne kartą yra važiavęs. Pirmiausia jie arklius apžiūrėdavo dieną, o naktį kaltinamasis atvažiuodavo jų pavogti, tada palaikydavo kokioje nors negyvenamoje sodyboje 3 dienas. Kai šalia negyvenamų sodybų nėra, eidavo tol, kol rasdavo, kartą yra 30 km nuvedęs arklį kol rado negyvenamą sodybą. Jis ne visuomet galėdavo arklį pasiimti, o ir jis pats neskubėdavo iš karto parduoti, kad niekas nepagautų. Pats gimęs kaime, (duomenys neskelbtini), tėvai gyvulių turėjo, turėjo ir arklį. Supranta, kad arklys žmogui kaime yra darbo jėga, kad jis prie jo prisiriša, kad yra mylimas. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Kad pavogta kumelė laukėsi kumeliuko, jis tai suprato. Jis prie arklių prieiti mokėdavo. Duris atidarė, jie nebuvo pririšti, kuris pirmas priėjo, tą ir išsivedė. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. V. U. suprato, kad kumelė vogta. Jis V. U. sakė, kad kumelė yra be paso, jis sakė, kad paso ir nereikia, jis aparato pasitikrinimui neturėjo, bet turėjo veterinarą, kuris pasus arkliams darydavo. Kaltinamasis arklius yra pavogęs iš (duomenys neskelbtini) V. U. pats atvykdavo jų pasiimti iš (duomenys neskelbtini). Atsipašo nukentėjusiųjų, kad padarė jiems tokią žalą. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų, pasižada atlyginti žalą būdamas įkalinimo įstaigoje, o ko nespės, atlygins išėjęs į laisvę. Prieš tai kiek turėjo civilinių ieškinių, visus atlygino. Prašo ne griežtos bausmės.

Kaltinamajam D. B. kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- nukentėjusiosios J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad R. P. leido naudotis ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl jos šeima laikė arklius ten esančiame kluone. 2016-11-19 apie 18:00 val. paskutinį kartą kumelę „L.“ matė kluone, o 2016-11-20 apie 8.00 val. pastebėjo, kad sugadinta kluono durų pakabinama spyna, o iš kluono dingo kumelė „L.“. Padaryta 2000 eurų žala. Kumelė „L.“ buvo tamsiai juodomis kojomis, karčiais ir uodega, kūnas keršas. Kumelė čipuota Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 24); Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. R. parodė, kad ankstesnės apklausos metu duotus savo parodymus prisimena ir juos tvirtina. Papildomai parodo, kad vagystės metu kumelė „L.“, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apie 6 mėn. vaisinga. Policijos pareigūnams grąžinus kumelę, tai yra 2016 m. gruodžio 22 d ji abortavosi. tuo metu vaisius buvo apie 5 mėn. amžiaus. Gydyti kumelės iškvietė veterinarijos gydytoją D. B., kuris nustatė, kad kumelei yra užsilaikiusi placenta, prasidėjo karščiavimas. Jos gydymui buvo paskirti antibijotikai. Gydytojas taip pat nustatė, kad kumelei pastebimas dusulio požymiai, kurie dažniausiai atsiranda arkliui staiga gavus didelį fizinį krūvį. Iki vagystės L. buvo visiškai sveika. Dėl kumelės abortavimosi jai padaryta 1000 eurų žala. Kumelę L. gydžiusiam veterinarijos gydytojui D. B. už gydymą ir vaistus bendrai sumokėjo 500 eurų. tai patvirtinančius dokumentus pateiks vėliau. Kaip nurodė pirmoje apklausoje, vagystės metu L. vertė buvo 2 000 eurų, tačiau ji buvo grąžinta. Viso dėl L. vagystės ir vėlesnio jos gydymo jai padaryta ir neatlyginta 1500 eurų turtinė žala. Dėl L. vagystės, jos paieškos jai padaryta didelė moralinė žala, kurią įvertina 10 000 eurų. Prašo ikiteisminiame tyrime pripažinti ją civiliniu ieškovu bendrai 11 500 eurų sumai. Šiuo metu kumelės sveikata yra pagerėjusi, tačiau pilnai ji nėra pasveikusi (1 t., b. l. 116-117);

- liudytojo J. R. duotais parodymais, kad jis su šeima laiko arklius (duomenys neskelbtini), greta esančioje sodyboje. Sodybos teritorija neaptverta. Arklių savininkė yra jo sutuoktinė. 2016-11-19 apie 18:00 val. jis buvo nuėjęs pašerti arklių, juos pašėręs ūkinį pastatą, kuriame laikomi arkliai, užrakino pakabinama spyna. Sodyba, kur laikomi arkliai, yra matoma iš jo kiemo, joje yra pririštas šuo. 2016-11-19 apie 24 Val. nuėjo miegoti, naktį triukšmo negirdėjo. 2016-11-20 apie 8:00 val. jis nuėjo į gretimą sodybą šerti arklių, pastebėjo, kad sklendėje nebėra spynos. Iš pradžių pagalvojo, kad pamiršo ją užkabinti, tačiau atidaręs tvartą iš karto pastebėjo, kad tvarte nebėra vieno arklio. Prie ūkinio pastato ant žemės pamatė gulinčią spyną, Suprato, kad spyna numušta (1 t. b. l. 125-126);

- liudytojo V. U. parodymais, kad jis pažįsta D. B.. Interneto svetainėje www.skelbiu.lt jis buvo patalpinęs skelbimą kad perka senus, šlubus, netinkamus darbui arklius. D. B. jam paskambino ir pasiūlė pirkti iš jo arklį. Iš jo jis yra nupirkęs apie 7-8 arklius. Juos pirko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaip dabar žino, dalis minėtų arklių buvo vogti, dėl jų jis buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų. Su D. B. buvo sutaręs, kad jis ieškos arklių, kuriuos jis galėtų nupirkti, jis sumoka savininkui ir D. B. apie 50 eurų už suradimą. 2016-11-19 jis važiavo iš . (duomenys neskelbtini) į namus (duomenys neskelbtini) nusipirkęs du arklius. Jam į mobilaus ryšio telefoną, numerio nebeprisimena, paskambino D. B. ir pasiūlė pirkti arklį. Jis sakė, kad jei arklio nenuperka, kitos dienos ryte jį nupirks kiti asmenys. Kadangi automobilio priekaboje nebuvo vietos, jis susitarė su pažystamais, kad leistų iš . (duomenys neskelbtini) vežamus arklius iškrauti (duomenys neskelbtini) jų ūkiniame pastate. Po to su D. B. susitarė, kad susitiks (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). D. B. sakė, kad lauks pravažiavus (duomenys neskelbtini) prie keliuko. Kai nuvažiavo buvo apie 22 val., tiksliai laiko neprisimena. D. B. sakė, kad dėl blogo kelio iki sodybos negalima privažiuoti, todėl arklį į priekabą reikės pakrauti kitoje vietoje. Be to sakė, kad yra užsakytas arklio pasas, kurį jis turės po 2 savaičių ir perduos jam, kai važiuos pro šalį. D. B. taip pat sakė, kad arklio šeimininkui ištiko kažkokia bėda, todėl labai skubiai reikia pinigų. Prie tos vietos, kur susitiko su D. B. buvo aikštelė, kurioje ir pakrovė arklį į priekabą. D. B. jis sumokėjo 600 eurų. Jis sakė, kad savininkui yra palikęs rankpinigius, 300 eurų. Nupirktą arklį jis parsivežė į savo namus ir laikė ūkiniame pastate. Mano, kad vėliau jį būtų iškeitęs į kitą arklį. 2016-12-20 pas jį atvažiavo policijos pareigūnai ir atliko kratą. Iš pareigūnų jis sužinojo, kad iš D. B. pirktas arklys yra vogtas. Iki tol jis nežinojo ir neįtarė, kad perka vogtą arklį, todėl galvojo, kad jis ieško arklių, juos siūlo jam ir tokiu būdu užsidirba. Jei būtų žinojęs, kad minėtas ir kiti arkliai yra vogti, nebūtų jų pirkęs. (2 t., b. l. 34-36, 27-28);

- nutarimu daryti kratą pas V. U., (duomenys neskelbtini), kuris patvirtintas 2016-12-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi. Kratos metu pas rasta ir paimta kumelė, kurios mikroschemos Nr. . (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43-48) Kumelė pakvitavimu grąžinta J. R. (1 t., b. l. 50-51)

- apžiūros protokolu, kuriame fiksuota kumelės L. apžiūra (1 t., b. l. 97-105);

- apžiūros protokolu, kuriame fiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu paimta pakabinama spyna. (t. 1, b. l. 29-35);

- apžiūros protokolu, kuriame fiksuota pakabinamos spynos, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, apžiūra. (1 t., b. l. 36-39) Spyna grąžinta J. R. (1 t., b. l. 40);

Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta.

Teismo ištirtų įrodymų visuma, o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina kaltinamojo D. B. kaltę kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sugadinus pakabinamą durų spyną ir įsibrovus į kluoną bei pagrobus svetimą turtą – J. R. priklausančią kumelę „L.“, 2 000 eurų vertės. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., jis kaltas, todėl baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 178 str. 2 d.). Jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad D. B. (turėdamas ankstesnę pavardę – T.) praeityje laikotarpiu nuo 2001-04-09 iki 2007-11-09, jis buvo teistas net dešimt kartų už nusikaltimus nuosavybei, šiems teistumams išnykus, jis įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais vėl du kartus nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, o taip pat jo atžvilgiu priimtas ir trečias apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 178 str. 1 d. (4 veikos), kuris yra paskųstas apeliacine tvarka (2 t., b. l. 60-64; LITEKO duomenys); administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 78-79); dėl psichiatrinių ir priklausomybės ligų nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 86); pagrindinio išsilavinimo; vedęs; nedirbantis.

Atsižvelgęs į visą bylos medžiagą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 61 str. 2 d.).

Bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu, kaltinamajam kaltę pripažinus, jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su įsiteisėjusiais Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-05-24 nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-05 nuosprendžiu D. B. paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis (BK 63 str. 1 d., 4 d.). D. B. atžvilgiu 2017-07-13 priimtas Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka (LITEKO duomenys), todėl priimant šį nuosprendį bausmių bendrinimo klausimas nespręstinas.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė J. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 500 eurų dydžio žalos atlyginimo, ieškinyje nurodant, kad šią sumą sudaro: dėl kumelės L. padaryta 1 000 eurų turtinė žala, dėl jos gydymo padaryta 500 eurų turtinė žala, dėl jos vagystės ir gydymo padaryta 10000 eurų turtinė žala (1 t. b. l. 120-122).

Tačiau iš nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji laiko, kad dėl kumelės L. vagystės ir vėlesnio jos gydymo jai padaryta ir neatlyginta 1 500 eurų turtinė žala, o dėl L. vagystės bei jos paieškos jai padaryta didelė moralinė žala, kurią įvertina 10 000 eurų (1 t., b. l. 116-117). Teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji paaiškino, kad dėl kumelės „L.“ jų šeimai kainavo daug nervų, buvo tragedija, nerimą jaučia ir dabar sustojus prie jų namų nepažįstamam automobiliui. Taip pat nurodė, kad po įvykio kumelė susirgo dusuliu, o savo kumeliuką L. prarado iš karto tą naktį. Iš šių paaiškinimų spręstina, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų laiko patyrusi ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad civiliniame ieškinyje yra padarytas rašymo apsirikimas ir vietoje prašomos priteisti 10 000 eurų turtinės žalos iš tiesų yra prašoma priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Šiuo atveju matyti, kad kaltinamojo pavogta nukentėjusiajai priklausanti kumelė L., 2000 eurų vertės, nukentėjusiajai buvo grąžinta. Tačiau iš ieškinio matyti, kad dėl kaltų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė 2 500 eurų turtinę žalą, susijusią su minėtos kumelės gydymu ir po vagystės prarastu L. kumeliuku. Kaltinamasis ieškinio neginčija, pripažįsta ir žada jį atlyginti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisiant 1 500 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji teisimajame posėdyje paaiškino, kad dėl kumelės L. jų šeimai kainavo daug nervų, buvo tragedija, po visą Lietuvą ieškojo pradingusio gyvulio, L. buvo pas juos užauginta veislyne, mylėta, prie jų prisirišusi.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų, pavogus nukentėjusiosios šeimos veislyne nuo mažumės užaugintą kumelę, nukentėjusiajai neabejotinai teko iškęsti ne tik didelius nepatogumus, susijusius su dingusio gyvulio ieškojimu, vėlesniu jo gydymu, kumeliuko praradimu, bet ir dvasinius išgyvenimus. Tikėtina, kad po tokio įvykio nukentėjusiosios namuose dar ilgai buvo jaučiama baimė ir įtarumas. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad duomenų dėl kokių tai liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino, gailisi. Jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą nėra, t. y. fizine prasme pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis yra vedęs, turi pareigą proporcingai prisidėti prie dviejų savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, eilę metų jis bus įkalinimo įstaigoje. Be to, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertina ir tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, kaltinamasis savo veiksmais sąmoningai siekė tokių pasekmių.

Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, pripažinus, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 2500 eurų, kuri nukentėjusiajai priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 str. 2 d.). Kaltinamasis parodė, jog už parduotą vogtą kumelę gavo 600 eurų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš jo konfiskuotini 600 eurų.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta, jis šiuo metu pagal ankstesnį nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R su įrašu, kaip priedas pateiktas prie 2017-04-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, saugomas byloje (1 t., b. l. 110), paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir jį nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie griežčiausios bausmės – Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-05-24 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes, tai yra dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-05 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 2 metų laisvės atėmimo bausmės ir dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2017-05-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo ir pagal 2017-06-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

D. B. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų turtinės žalos ir 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskuoti 600,00 (šešis šimtus) eurų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD- su įrašu, 1 (vieną) vnt., saugomą byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius