- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- 1-2727-716/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48653-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- L. D.
- Kaltinamasis
- V. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, gynėjai advokatei A. G., nukentėjusiajai L. D., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, dirbantis UAB "E." montuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - 2016-10-14 apie 21.00 val. namuose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu 1 kartą savo žmonai L. D. į galvą ties smilkiniu, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Teisme V. D. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad penktadienį po darbo jis su draugais bare išgėrė alaus. Grįžęs namo rado vienus vaikus, šie pasakė, kad mama išėjo pas kaimynę vaistų. Paskambinęs pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę, nes dukra serga. Jam žmona pasakė važiuoti pačiam. Jis pasakė, kad važiuoti negali, nes yra išgėręs. Grįžus žmonai namo prasidėjo konfliktas. Jis sudavė žmonai smūgį. Ši jam sudavė atgal, sudaužė akinius. Tuomet jis sudavė dar kartą. Žmona iškvietė policiją. Jis niekur nesišalino, laukė. Atvykusi policija jį išvežė. Šeštadienį grįžo namo pasiimti daiktų ir norėjo išeiti pas draugą. Su žmona pašnekėjo, ši leido gyventi, jis pasiliko. Su žmona susitaikė.
Nukentėjusioji L. D. teisme parodė, kad tą dieną iš darželio ji paėmė vaiką, buvo aukšta temperatūra. Ji grįžusi namo nuėjo pas kaimynę į kitą namą paimti vaistų nuo temperatūros. Jai paskambino vyras. Šiam pasakė, kad tuoj pareis. Grįžus namo vyras atsisakė kviesti greitąją pagalbą, dėl ko jie susipyko. Vyras ją vadino keiksmažodžiais. Tuomet ji sudavė vyrui. Šis smogė jai į galvą, pataikė į smilkinį. Jai sudavė vieną kartą. Ji iškvietė policiją.
Iš L. D. pareiškimo matyti, kad 2016-10-14 21.00 val. jos vyras V. D. būdamas neblaivus trenkė kumščiu į veidą vieną kartą (b. l. 4, 9).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2016-10-14 apie 21.00 val. pranešėją L. D. sumušė neblaivus vyras V. D. trenkė į veidą (b.1. 7-8).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016-10-14 22:09 val. V. D. nustatytas 2.17‰ girtumo laipsnis (b. l. 32).
Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad V. D. atliko smurtinius veiksmus ir panaudojo fizinį prievartą jo sutuoktinės L. D. atžvilgiu, sudavė jai smūgį į veidą, dėl ko ši jautė fizinį skausmą. Tokią tiesą byloje įrodo kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios L. D. parodymai, juos atitinkantys duomenys, užfiksuoti pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, objektyviai nustatytas V. D. neblaivumo faktas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. D. neteisėtai veikai atskleisti, jo kaltei pagrįsti.
V. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nes kaltininkas tyčia fiziškai smurtaudamas prieš sutuoktinę, kuri remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. atitinka artimo giminaičio sąvoką, padarė šiai įstatymo numatytas pasekmes, t. y. sukėlė jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad jo nusikalstamai veikai įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. V. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Sprendžiant V. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas neteistas, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, teisme pripažino kaltę ir būtinus veikos požymius, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininkas susitaikė su nukentėjusiąja L. D., kuri yra jo sutuoktinė, ką patvirtina teismui pateiktas raštas dėl susitaikymo. Teismas įvertina tai, kad V. D. anksčiau nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, toliau gyvena su nukentėjusiąja, kartu augina mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, jog V. D. ateityje vykdys įstatymo reikalavimus ir nebedarys nusikalstamų veikų, dėl ko atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiojo valią mato pagrindą taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja.
Atleidus V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgdamas į jo padarytos nusikalstamos veikos turinį, padarytas išvadas, smurtą prieš fizinį asmenį, norą taisytis ir teisingumo principus pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės pasekmės bus tinkamai realizuotos kaltininkui paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – atsižvelgiant į priimto sprendimo rūšį naikintina kaip nebereikalinga.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 34,74 EUR dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teismas pastebi, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagreitinto proceso tvarka įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą. Tokiu būdu teisinė pagalba V. D. šiame procese buvo teikiama nepriklausomai nuo jo valios. Remiantis suformuota teismų praktika tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. D. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. ir 72² str. V. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Panaikinti V. D. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.