- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-65-526/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nukentėjusysis
- D. G., V. G.
- Civilinis ieškovas
- V. G., D. G., Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Tomas Leščinskas, Julija Manako-Galminė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamajam paskirtas įpareigojimas laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kaltinamajam paskirtas draudimas laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiaisiais D. G. ir V. G..
Nuosprendžiu civilinio ieškovo V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteisti iš V. G. civiliniam ieškovui 30,50 Eur turtinės žalos bei 50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.
Civilinės ieškovės D. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteisti iš V. G. civiliniai ieškovei 100 Eur neturtinės žalos ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteisti iš V. G. civiliniai ieškovei 64,43 Eur nuostolių atlyginimas. Kita ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. G. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą: jis, 2021-08-30, apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo (V. G.) ir Danos bei V. G. metu, tyčia mediniu pagaliu sudavė vieną kartą automobilyje „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčiai D. G. į dešinę koją, tuo padarydamas muštinę žaizdą dešinės blauzdos priekinėje dalyje, kas nukentėjusiajai D. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iškart po to, V. G. išlipo iš automobilio ir ėjo link V. G., turėdamas tikslą apginti D. G., tačiau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. G. paėjo kelis žingsnius link V. G. ir pastarajam tyčia mediniu pagaliu vieną kartą sudavė į dešinę alkūnę, šešis kartus sudavė į dešinę koją ir vieną kartą sudavė į smakrą, tuo padarydamas muštinę žaizdą smakro kairėje, kas V. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji D. G. ir V. G. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendį: 1) panaikinti kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusių asmenų elgesys (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas) ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinti klaidingai nustatytą aplinkybę, jog iš dalies konfliktą ir jo tąsą bei pasekmes patiems nukentėjusiesiems išprovokavo pačių nukentėjusiųjų veiksmai; 2) civilinio ieškovo V. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. G. civiliniam ieškovui 61 Eur turtinės žalos ir l 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 850 Eur proceso išlaidų; 3) civilinės ieškovės D. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. G. civilinei ieškovei l 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 850 Eur proceso išlaidų; 4) priteisti iš V. G. 450 Eur nukentėjusiesiems D. G. ir V. G. už advokato suteiktas paslaugas rengiant apeliacinį skundą. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai D. G. ir V. G. teikia apeliacinį skundą, nes mano, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 59 straipsnio l dalies 6 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo neatitinka bylos aplinkybių ir yra nepagrįstos, be to, teismas nepagrįstai sumažino jiems iš kaltinamojo priteistinos žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydžius.
2.1. Apeliantai skunde nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiųjų D. ir V. G. elgesys galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio l dalies 6 punkto prasme. Bylos duomenys leidžia manyti, jog konflikto metu susidariusi situacija (vyko muštynės) kėlė konflikte dalyvaujantiems asmenims susijaudinimą ir stresą, tačiau byloje nenustatyta, jog būtent nukentėjusiųjų veiksmai įtakojo jų tokią būseną ir neteisėtą smurtinį elgesį, tai yra, kad būtent nukentėjusiųjų veiksmai sudarė objektyvų pagrindą kaltinamajam labai susijaudinti ir gintis nuo jo smurtaujant. Įvykio metu D. G., reaguodama į tai, kad V. G. galimai tyčia užstatė skersai kelio savo automobilį tam, kad nukentėjusieji negalėtų pravažiuoti, šio paklausė - ,,kame reikalas, kodėl tu čia dabar sustojai, ką nėra vietos tau šone pasistatyti“, tačiau tokie nukentėjusiosios veiksmai nebuvo smurtiniai, o pasakyti žodžiai neprieštaraujantys gerai moralei, tačiau iš esmės nelaikytini skatinančiais kaltininką smurtauti. V. G. buvo žinoma, kad nukentėjusieji gali pravažiuoti vieninteliu keliu, kurį jis galimai sąmoningai užstatė savo automobiliu, taip galėdamas tikėtis ir galimai laukdamas neigiamos nukentėjusiųjų reakcijos. Nukentėjusioji D. G. turėjo pagrindą išsakyti V. G. nepasitenkinimą dėl pravažiavimą trukdančio jo automobilio, todėl toks jos pasakymas nebuvo provokuojantis ar rizikingas nagrinėjamos situacijos kontekste. Kaltinamasis savo nenuoseklius parodymus kreipė savigynos linkme, tačiau gintis nuo pro automobilio langą pasipiktinimą išsakiusios nukentėjusiosios nebuvo jokio pagrindo. Vėlesni kaltinamojo smurtiniai veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis mušė nukentėjusiuosius ne dėl D. G. pasakytų žodžių, o dėl išankstinės neigiamos nuostatos, įsiplieskusio įniršio ir inercijos. V. G. gynė save, sutuoktinę ir šeimos turtą (automobilį) nuo agresyvaus V. G. užpuolimo, bandė jį sulaikyti ir apraminti, prašė sutuoktinės kažką daryti, gal kaltinamajam įspirtų tam, kad šis nukentėjusįjį paleistų, tačiau toks V. G. elgesys nei sąmoningai, nei neatsargiai neskatino V. G. nusikalsti, o paties kaltinamojo elgesys buvo nulemtas išankstinio pykčio nukentėjusiųjų atžvilgiu dėl įsivaizduojamos jo žemės sklypo dalies vagystės, sumenkus savikontrolei ir buvo neadekvatus pagal konkrečios situacijos aplinkybes. Nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusieji elgėsi neteisėtai, įžeidžiančiai ar provokuojančiai, todėl pripažinti kaltinamajam V. G. BK 59 straipsnio l dalies 6 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Taigi, nukentėjusiųjų manymu, įvertinus tai, kas paminėta, matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio l dalies 6 punkte, kadangi nėra teisinio pagrindo nukentėjusiųjų elgesį vertinti kaip provokuojanti elgesį, lėmusį nusikalstamos veikos padarymą. Įvykio metu kilusi situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė, o atsiradusios aplinkybės nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad leistų pripažinti nukentėjusiųjų elgesį provokuojančiu ar rizikingu BK 59 straipsnio l dalies 6 punkto prasme. Be to, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina klaidingai nustatyta aplinkybė, jog iš dalies konfliktą ir jo tąsą bei pasekmes patiems nukentėjusiesiems išprovokavo pačių nukentėjusiųjų veiksmai.
2.2. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog baudžiamojoje byloje V. G. pareiškė civilinį ieškinį 61 Eur turtinei žalai ir l 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o D. G. - 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų ieškiniuose nurodyta, kad kaltinamasis V. G. smurto naudojimo metu suplėšė jo automobilio „Land Rover", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsarginio rato užvalkalą, kurio vertė pagal į bylą pateiktą skelbimą yra 61 Eur. Ieškinio dalis dėl nukentėjusiųjų patiltų neturtinių praradimų motyvuota tuo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusieji patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus, grasinimus ir necenzūrinius žodžius savo atžvilgiu, patyrė fizinį skausmą, išgąstį, stresą, baimę, pažeminimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą (turėjo lankytis pas gydytojus, tyrėją, advokatę), D. G. iki šiol blogai miega, sapnuoja košmarus, t. y. nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, kurią labai sunku įvertinti pinigais, tačiau atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus ir kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, neturtinę žalą nukentėjusieji įvertino po l 000 Eur kiekvienam. Nukentėjusieji teisme patvirtino, kad sunkiai dvasiškai išgyveno ir iki šiol išgyvena kilusį incidentą, D. G. pradėjo vartoti vaistus nuo nemigos, blogai miega, į blogąją pusę pasikeitė kraujo spaudimas, atsinaujino kelio sąnario liga ir pan. Teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad nukentėjusysis V. G. įrodė savo teisę į turtinės žalos atlyginimo priteisimą, tačiau įvertinęs paties nukentėjusiojo veiksmus, tariamai iš dalies išprovokavusius konfliktą ir jo (konflikto) tąsą bei pasekmes pačiam nukentėjusiajam, nusprendė, kad pats nukentėjusysis iš dalies, lygia dalimi, atsakingas už jam kilusias pasekmes, todėl tuo pagrindu priteisė nukentėjusiajam iš kaltinamojo tik 30,50 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas padarė nesuvokiamą išvadą, kad byloje neįrodyta, jog dėl kaltinamojo V. G. veiksmų nukentėjusysis V. G. būtų patyręs neturtinę žalą. Nukentėjusiojo, galbūt, patirti išgyvenimai, šiuo atveju, jei ir buvo, tai - trumpalaikiai ir nesunkaus pobūdžio. Pasak teismo, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu minėtas nukentėjusysis aiškiai nenurodė, kokiu būdu pasireiškė jo patirta neturtinė žala ir tokių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Neva V. G. nesiekė vengti konflikto, bet jį palaikė ir (po pertraukos) tęsė, ignoruodamas savo apdairumą ir rūpestingumą. Vedamas tokių argumentų, teismas visa apimtimi atmetė nukentėjusiojo V. G. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Be to, teismas pateikė išvadą, kad byloje įrodyta, jog dėl kaltinamojo V. G. veiksmų nukentėjusioji D. G. patyrė neturtinę žalą, bet, teismo vertinimu, žalos pobūdis leidžia spręsti dėl mažesnio neturtinės žalos dydžio atlyginimo priteisimo. Nukentėjusiosios pateiktas Radiologinio tyrimo vertinimas nepatvirtina, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusiajai būtų atsinaujinusi kelio sąnario liga. Pažymėjo, kad širdies ligomis nukentėjusioji sirgo dar iki incidento, todėl spręsti, kad jai būtent dėl incidento padidėjo ar sumažėjo kraujo spaudimas ir tai turi įtakos nukentėjusiosios sveikatai, nėra jokio pagrindo. D. G. įrodė tik tai, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos ji patyrė dvasinius išgyvenimus, po ko, nukentėjusioji išgyveno nerimą, nemigą. Įvertinęs kaltinamojo veiksmus, nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos pobūdį, sprendė, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala visgi nėra ilgalaikio ir sunkaus pobūdžio. Teismas nusprendė, kad jos patirtos neturtinės žalos dydis siekia vos 200 Eur, o įvertinus pačios nukentėjusiosios veiksmus, neva iš dalies išprovokavusius konflikto tąsą ir pasekmes pačiai nukentėjusiajai, nusprendė, kad nukentėjusioji iš dalies, lygia dalimi, atsakinga už jai kilusias pasekmes, todėl tuo pagrindu, iš kaltinamojo priteisė jai vos l00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
2.3. Apeliantų nuomone, nelogiškos teismo išvados, kad nukentėjusysis V. G. įrodė savo teisę į turtinės žalos atlyginimo priteisimą, tačiau byloje neįrodyta, jog dėl kaltinamojo V. G. veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs neturtinę žalą, o nukentėjusioji D. G. nors ir įrodė savo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau dėl pačių nukentėjusiųjų konflikto ir jo tąsos provokavimo, jos reikalautas priteisti neturtinės žalos dydis sumažintas net dešimčia kartų. Nurodo, jog kaip matyti iš nustatytų įvykio faktinių aplinkybių, kaltinamasis iš po praėjusią dieną jo paties sukelto konflikto dėl tariamai užmuštos avies, įvykio dieną galimai specialiai užstatė ant kelio savo automobilį, kad D. ir V. G. nepravažiuotų, o kuomet D. G. dėl to jam papriekaištavo, agresyviai nusiteikęs kaltinamasis pripuolė prie nukentėjusiųjų automobilio, pylė iš atsineštos talpos vandenį ant D. G., tačiau šiai spėjus užsidaryti dureles, į ją nepataikė. Tada įniršęs V. G. šaukė, keikė nukentėjusiuosius bjauriais necenzūriniais žodžiais, grasino sudeginti, tyčia daužė minėta turėta talpa ir spardė į nukentėjusiųjų automobilį. V. G. išlipus V. G. apraminti ir atitraukti nuo savo automobilio, kaltinamasis ant jo puolė, vyrai nugriuvo, o kai atsistojęs V. G. bandė atsitraukti, V. G. vėl jį puolė, griūdamas čiupo V. G. už kojos ir jį parvertė ant žemės. Nukentėjusiesiems nuvažiuojant V. G. daužė į automobilį. Po to prie pagrindinio kelio laukiant nukentėjusiųjų iškviestos policijos, privažiavo V. G., kuris vėl ėmė nukentėjusiesiems grasinti, keiktis necenzūriniais žodžiais, grasino suduoti pagaliu. Kaltinamasis eidamas ieškoti pagalio ir toliau grasino, metė žemių saują į nukentėjusiųjų automobilį. Tada V. G. susirado pagalį ir grasindamas tuoj pat sumušti priėjo prie nukentėjusiųjų automobilio, atplėšė dureles ir pagaliu tyčia smogė nukentėjusiajai į dešinę koją, taip jai prakirsdamas kirstinę žaizdą blauzdoje. V. G. išlipo iš automobilio ginti sutuoktinės, tačiau V. G. ėmė jį pulti tyčią smūgiuodamas pagaliu, taip pataikė nukentėjusiajam per rankos alkūnę, su kuria šis gynėsi nuo smūgio į galvą, taip pat sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam per kairę koją, taip pat sudavė vienu smūgiu į smakrą bei lūpą. Nuo kaltinamojo smūgiu nukentėjusiajam pagalys sulūžo į tris dalis. V. G. vieną pagalio dalį numetė šalin, o V. G. vėl jį puolė, vyrai grumdamiesi nugriuvo, gulint V. G. sušuko sutuoktinei, kad ši ką nors darytų, gal įspirtų V. G. tam, kad šis jį paleistų, tačiau D. G. nepataikė. V. G. pavyko išsilaisvinti ir prispaust V. G., kad nusiramintų, o šiam pasakius, kad dūsta, nukentėjusysis jį paleido. Taigi, iš įvykio sekos matyti, kad ne nukentėjusieji, o pats kaltinamasis jau iš ankstesnio laiko kabinėdavosi prie nukentėjusiųjų, kaltindamas nebūtais dalykais - kaltinamojo avies užmušimo, žemių vagyste, dėl ko nuolat iškeikdavo nukentėjusiuosius ir jiems grasindavo. Įvykio dieną jis galimai sąmoningai savo automobiliu užstatė kelią tam, kad nukentėjusieji nepravažiuotų, o išgirdęs priekaištus iš karto agresyviai užsipuolė nukentėjusiuosius, šiuos keikdamas necenzūriniais žodžiais, grasindamas, daužydamas nukentėjusiųjų automobilį ir smurtaudamas prieš nukentėjusiuosius. Tai, kad nukentėjusieji nuo pat V. G. pirminės provokacijos veiksmų (automobilio užstatymo skersai kelio) papriekaištavo dėl tokių kaltinamojo veiksmų, kurie panašiai kartojosi jau ne pirmą kartą ir aiškiai prieštarauja gerai moralei, negalima laikyti, kad patys nukentėjusieji išprovokavo konfliktą ir kaltinamojo neteisėtus veiksmus. Byloje nustatyta, kad V. G. aktyviai puolė nukentėjusiąją D. G. ir sutuoktinę ginti bandžiusį V. G., todėl tai, kad konflikto eigoje D. G. žodžiais koneveikė smurtaujantį V. G., šiam pasakydama, kad dabar tai jis prisidirbo (kaltinamojo laukia atsakomybė už tokius veiksmus), o V. G. bandė aktyviais veiksmais sutramdyti smurtaujantį V. G., tai nereiškia, jog tokiais savo veiksmais nukentėjusieji siekė eskaluoti ar pratęsti konfliktą. Priešingai, nukentėjusioji D. G. apimta išgąsčio dėl kaltinamojo veiksmų jam žodžiais išsakė nepasitenkinimą ir įspėjo apie kaltinamajam gresiančią atsakomybę už tokį poelgį, o V. G. veiksmai buvo nukreipti į sutuoktinės gynybą ir kaltinamojo smurtinių veiksmų sulaikymą, t. y. kaltinamojo nusikalstamų veiksmų stabdymą.
2.4. Nurodoma, jog nors teismas pripažino įrodytu, kad kaltinamasis V. G. padarė visus jam pareikštame kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. tai, kad jis tyčia mediniu pagaliu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam V. G. į dešinę alkūnę, šešis kaitus sudavė į dešinę koją ir vieną kaitą sudavė į smakrą, tuo padarydamas muštinę žaizdą smakro kairėje, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nukentėjusysis neįrodė patyręs neturtinę žalą dėl kaltinime aiškiai nurodyto nukentėjusiojo kūno sužalojimo, nors tuo pačiu pripažino, kad V. G. įrodė teisę į turtinės žalos atlyginimą dėl to paties kaltinamojo nusikalstamo poelgio metu apgadinto nukentėjusiųjų automobilio atsarginio rato užvalkalo. Trumpiau tariant, teismas pripažino įrodytu, kad smurtaujantis kaltinamasis sukėlė turtinę žalą dėl daikto sugadinimo, tačiau laikė neįrodytu V. G. patyrus neturtinius praradimus dėl jam padaryto kūno sužalojimo, dėl kurio V. G. iš esmės ir buvo apkaltintas. Aukščiau apeliaciniame skunde pateikti argumentai apie tai, kad nukentėjusieji nesielgė neteisėtai, įžeidžiančiai ar provokuojančiai, o atsiradusios aplinkybės nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad leistų pripažinti nukentėjusiųjų elgesį provokuojančiu ar rizikingu BK 59 straipsnio l dalies 6 punkto prasme, todėl kaltinamasis V. G. neturėjo pagrindo su tokia intensyvia agresija nusikalstamai reaguoti į nukentėjusiųjų veiksmus. Taigi, netenkindamas ir iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstu motyvu, kad iš dalies visą konfliktą, jo tąsą ir pasekmes patiems nukentėjusiesiems išprovokavo pačių nukentėjusiųjų veiksmai, todėl apeliantai prašo šioje dalyje teismo nuosprendį pakeisti - nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti visa apimtimi.
2.5. Nukentėjusiųjų manymu, nukentėjusiojo V. G. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 61 Eur turtinės žalos visiškai pagrįstas, nes smurto protrūkio metu kaltinamasis V. G. tyčia suplėšė nukentėjusiojo automobilio „Land Rover", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsarginio rato užvalkalą, kurio vertę - 61 Eur, teismas pripažino įrodyta. Tai, kad konflikto metu nukentėjusysis V. G. bandė V. G. atitraukti ir kaltinamąjį apraminti bei apginti savo sutuoktinę, tokie nukentėjusiojo veiksmai neturėjo jokio priežastinio ryšio su automobilio atsarginio rato užvalkalo sugadinimo. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis). Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio l dalis). Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. G. pats neišprovokuotas tyčią puolė nukentėjusiuosius D. ir V. G., konflikto metu tyčia gadino nukentėjusiųjų automobilį, daužė į automobilį plastikine talpa, spardė kojomis, metė į automobilį žemių saują, ir tuo pačiu tyčią sugadino atsarginio rašto užvalkalą, todėl V. G. privalo atlyginti visą, o ne tik pusę, jo padarytą 61 Eur dydžio turtinę žalą.
2.6. Nurodoma, jog nukentėjusieji D. ir V. G. civiliniais ieškiniais reikalavo priteisti iš kaltinamojo kiekvieno iš nukentėjusiųjų naudai po l 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jie patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus, grasinimus ir necenzūrinius žodžius savo atžvilgiu, patyrė fizinį skausmą, išgąstį, stresą, baimę, pažeminimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą (turėjo lankytis pas gydytojus, tyrėją, advokatę), o D. G. iki šiol blogai miega, sapnuoja košmarus. Nukentėjusieji teismo posėdyje patvirtino, kad sunkiai dvasiškai išgyveno ir iki šiol išgyvena kilusį incidentą, D. G. pradėjo vartoti vaistus nuo nemigos, blogai miega, į blogąją pusę pasikeitė kraujo spaudimas, atsinaujino kelio sąnario liga ir pan. Akivaizdu, jog nukentėjusieji, be patirto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl kaltinamojo V. G. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgąstį, stresą, baimę, kitus nepatogumus, susijusius su bylos nagrinėjimu (nukentėjusieji buvo priversti daug kartų dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, tame tarpe akistatose su kaltinamuoju, ieškotis ir samdyti advokato teisinę pagalbą, dalyvauti eilėje teismo posėdžių ir t. t.). Nukentėjusysis V. G. apie šiuos neigiamus išgyvenimus aiškiai nurodė savo civiliniame ieškinyje, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu minėtas nukentėjusysis aiškiai nenurodė, kokiu būdu pasireiškė jo patirta neturtinė žala ir tokių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis smūgius sudavė į įvairias kūno vietas, įskaitant ir gyvybei pavojingas bei vizualiai matomas kūno sritis, po smurtavimo kraujavo D. G. prakirsta koja ir V. G. prakirsta lūpą, nukentėjusieji kreipėsi greitąją medicinos pagalbą. Dėl D. G. patirtų išgyvenimų, susijusių būtent su kaltinamojo užpuolimu, jos dvasiniai ir emociniai išgyvenimai tęsėsi pakankamai ilgą laiką po įvykio ir buvo jos jaučiamos įtampos, nerimo, beviltiškumo, sutrikusio miego priežastis. Nukentėjusioji dėl šių nusiskundimų kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris jai išrašė vaistus stresui nuraminti ir miego kokybei pagerinti, nes D. G. po įvykio blogai miega, sapnuoja košmarus, jaučia nuolatinį nerimą. Nurodytos aplinkybės neturėtų kelti abejonių, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiesiems buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, pažeminimą, nepatogumus, pablogėjusią įprato gyvenimo kokybę, t. y. patyrė reikšmingą neturtinę žalą. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma-darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.
2.7. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose nežymiai sužalojami asmenys, apeliantai mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio l dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinant visumą aplinkybių, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, yra pagrindas išvadoms, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė V. G. civilinio ieškinio reikalavimą dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir netinkamai nustatė D. G. patirtos neturtinės žalos dydį (200 Eur). Nukentėjusiųjų reikalavimai priteisti kiekvienam iš jų po 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o toks neturtinių praradimų piniginis įvertinimas yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams (nežymaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo), atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nėra per dideli, todėl turėjo būti visiškai patenkinti. Tokia suma kiekvienam nukentėjusiajam (po 1000 Eur) užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio kaltinamojo interesų.
Šalies argumentai
2.8. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusieji už advokatės atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme kiekvienas sumokėjo po 850 Eur atstovavimo išlaidų, kurias teismas nepagrįstai įvardino vien išlaidomis už nukentėjusiųjų atstovavimą teisme: D. G. ir V. G. sumokėjo advokatei po 500 Eur sumą už kiekvieno nukentėjusiojo atstovavimą ikiteisminiame tyrime, dalyvavimą procesiniuose veiksmuose (apklausos, akistatos ir t. t.), už suteiktus patarimus (konsultacijas) ir dokumentų (civilinio ieškinio, prašymo) paruošimą, be to nukentėjusieji sumokėjo advokatei po 350 Eur sumą už kiekvieno iš jų atstovavimą teisme, kuriame įvyko ne vienas teismo posėdis. Advokatė civilinius ieškinius nukentėjusiesiems rengė kiekvienam individualiai ir tai pareikalavo atitinkamų pastangų bei teisinių žinių. Vertindamas advokatės paslaugų apimtis teismas susikoncentravo vien į tai, kad jos paslaugos apsiribojo vien civilinio ieškinio parengimu, nors iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, po 500 Eur minėta pinigų sumos advokatei buvo sumokėta ne vien už civilinių ieškinių parengimą, bet taip pat ir už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo duomenimis, konsultavimą ir dalyvavimą procesiniuose veiksmuose ikiteisminio tyrimo metu, o po 350 Eur sumos - pasirengimą baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir kiekvieno nukentėjusiojo atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių vyko ne vienas. Nesuprantama ir nepateikti motyvai kokiu pagrindu teismas skirtingomis sumomis įvertino nukentėjusiųjų patirtas teisėtas ir pagrįstas išlaidas: D. G. - 500 Eur suma, o nukentėjusiojo V. G. - 400 Eur suma. Be to, šiame apeliaciniame skunde jau motyvuota, kad nėra duomenų apie tai, jog kokie nors neteisėti nukentėjusiųjų veiksmus būtų iš dalies provokavę konfliktą ar jo tąsą bei pasekmes patiems nukentėjusiesiems, todėl nėra pagrindo mažinti nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo sumas. Nukentėjusiųjų patirta po 850 Eur atstovavimo išlaidų suma, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį, advokatės suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokatės suteiktų paslaugų apimtį ir jų pobūdį ikiteisminiame bei teisme, nelaikytina aiškiai per didele. Tokia suma iš kiekvieno nukentėjusiojo už advokatės pagalbą yra pagrįsta, ypač atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama visa apimtimi, t. y. sprendžiami tiek įrodymų vertinimo ir kaltės nustatymo, tiek žalų atlyginimo klausimai. Nukentėjusiųjų patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme pripažintinos protingomis, ne per didelėmis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. lR-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras atitinka darbo ir laiko sąnaudas bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl šios išlaidos nukentėjusiesiems turėjo būti visa apimtimi priteistos iš kaltinamojo.
2.9. Nurodoma, kad nukentėjusiųjų apeliacinį skundą parengė kitas jų atstovas advokatas Tomas Leščinskas, kuris iki tol nedalyvavo ikiteisminiame tyrime ir teisme, jam bylos aplinkybės nebuvo žinomos, todėl jo atstovavimo išlaidos - 450 Eur už specialių teisinių žinių reikalaujančio ir pakankamai didelės apimties apeliacinio skundo parengimą, turi būti nukentėjusiesiems atlygintos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nukentėjusiųjų D. G. ir V. G. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nukentėjusiųjų D. G. ir V. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nukentėjusiųjų D. G. ir V. G. apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, jog nuteistojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusių asmenų elgesys (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas) bei nesutinkama su nukentėjusiesiems priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei ir bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
8. Apeliantai skunde nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiųjų D. ir V. G. elgesys galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio l dalies 6 punkto prasme. Apeliantų vertinimu, bylos duomenys leidžia manyti, jog konflikto metu susidariusi situacija (vyko muštynės) kėlė konflikte dalyvaujantiems asmenims susijaudinimą ir stresą, tačiau byloje nenustatyta, jog būtent nukentėjusiųjų veiksmai įtakojo jų tokią būseną ir neteisėtą smurtinį elgesį, tai yra, kad būtent nukentėjusiųjų veiksmai sudarė objektyvų pagrindą kaltinamajam labai susijaudinti ir gintis nuo jo smurtaujant. Apeliantų vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusieji elgėsi neteisėtai, įžeidžiančiai ar provokuojančiai, todėl pripažinti kaltinamajam V. G. BK 59 straipsnio l dalies 6 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog byloje pateikti ir teismo ištirti vaizdo įrašai, pačių nukentėjusiųjų parodymai aiškiai patvirtina, kad konfliktas įvyko dėl nukentėjusiųjų pareikštos pretenzijos kaltinamajam dėl to, kad pastarasis netinkamai pastatė savo automobilį kelyje, kas nukentėjusiesiems trukdė keliu minėtą automobilį apvažiuoti. Tačiau pačių nukentėjusiųjų teigimu, jie kaltinamojo automobilį galėjo apvažiuoti, naudodamiesi šalia esančiu sklypu. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jei nukentėjusieji būtų pasinaudoję galimybe apvažiuoti kaltinamojo automobilį šalia esančio sklypo pagalba, minėtas konfliktas, tikėtina, nebūtų įvykęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusieji šiuo atveju ne tik nesistengė išvengti galimo konflikto, kurio bent jau žodinio atsiradimą aiškiai galėjo numatyti, bet ir toliau jį (konfliktą) palaikė. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog įvykis, iš esmės, susideda iš dviejų epizodų, kurių pirmojo turinys aiškiai leidžia nustatyti, kad kaltinamajam po nukentėjusiųjų pretenzijos pareiškimo apipylus nukentėjusiųjų automobilį ir jį pradėjus daužyti, nukentėjusieji pavažiuoja toliau, sustoja, o tuomet nukentėjusioji, išlipusi iš automobilio pasako kaltinamajam „o dabar tai viskas, tau pyzdiec“, po ko, priėjus kaltinamajam, prasideda kaltinamojo ir nukentėjusiojo grumtynės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis apipylė nukentėjusiųjų automobilį ir jį apdaužė, nukentėjusieji nuvažiuodami galėjo nesustoti ir neiti konfliktuoti su kaltinamuoju, kas įvertinus nukentėjusios žodžius ir nukentėjusios veiksmus (lipimą iš automobilio ir įėjimą link konfliktiškai nusiteikusio kaltinamojo) aiškiai parodė nukentėjusiųjų norą tęsti jau prasidėjusį konfliktą. Be to, vėliau, vykstant kaltinamojo grumtynėms su nukentėjusiuoju, nukentėjusioji iš pradžių nebando nutraukti konflikto dalyvius, bet grumtynes aiškia palaiko, sakydama „o dabar pyzdiec, blet“. Ir tik vėliau nukentėjusiajai paprašius, smurtinio pobūdžio konfliktas (pirmas epizodas) nuslopsta. Po pertraukos (nukentėjusiesiems nuvažiavus toliau ir sustojus laukti policijos) nukentėjusieji, matydami kaltinamojo veiksmus (žvyro metimą, grasinimą paimti pagalį ir juo suduoti bei jo (pagalio) paieškas, suradimą ir ėjimą link automobilio), net nebando vengti galimos žalos, pavažiuojant toliau ir laukiant policijos kaltinamojo atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokie iš dalies provokuojantys nukentėjusiųjų veiksmai neturi įtakos kaltinamojo veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bet turi įtakos tiek kaltinamojo atsakomybei už padarytą nusikalstamą veiką, tiek nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai pagrįstai V. G. nustatyta BK 59 straipsnio l dalies 6 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių
9. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji D. G. ir V. G. nesutinka su jiems pirmosios instancijos teismo priteistu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, mano, jog teismas nepagrįstai juos sumažino, o nukentėjusiajam V. G. neturtinės žalos atlyginimo apskritai nepriteisė. Nukentėjusiųjų tvirtinimu, netenkindamas ir iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstu motyvu, kad iš dalies visą konfliktą, jo tąsą ir pasekmes patiems nukentėjusiesiems išprovokavo pačių nukentėjusiųjų veiksmai, todėl apeliantai prašo šioje dalyje teismo nuosprendį pakeisti - nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti visa apimtimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis ir apeliacinio skundo argumentus su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių priteisimo nukentėjusiesiems yra pagrįsta.
10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusieji V. G. ir D. G. 2022 m. sausio 13 d. pateikė civilinius ieškinius (b. l. 68-69, 125-127, t. I), kuriais prašė priteisti iš civilinio atsakovo V. G. po 1000 eur neturtinės žalos atlyginimo bei 61 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taip pat buvo prašoma priteisti ir V. G. ir D. G. patirtas proceso išlaidas, susijusias su advokato pagalba pirmosios instancijos teisme – po 850 Eur kiekvienam. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo V. G. pareikštą civilinį ieškinį ir iš civilinio atsakovo V. G. priteisė 30,50 turtinės žalos. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad įvertinus paties nukentėjusiojo veiksmus, iš dalies išprovokavusius konfliktą ir jo (konflikto) tąsą bei pasekmes pačiam nukentėjusiajam, spręstina, kad nukentėjusysis iš dalies, lygia dalimi, atsakingas už jam kilusias pasekmes. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmesta, kadangi teismo vertinimu, neįrodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis V. G. būtų patyręs neturtinę žalą. Tuo tarpu D. G. civilinis ieškinys buvo iš dalies tenkintas, pripažįstant, jog ji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, bet, teismo vertinimu, žalos pobūdis leidžia spręsti dėl mažesnio neturtinės žalos dydžio atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nukentėjusios patirtos neturtinės žalos dydis siekia 200 Eur. Tačiau įvertinus pačios nukentėjusiosios veiksmus, iš dalies išprovokavusius konflikto tąsą ir pasekmes pačiai nukentėjusiajai, spręstina, kad nukentėjusioji iš dalies, lygia dalimi, atsakinga už jai kilusias pasekmes. Tuo pagrindu, iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes ir tai, kad buvo nustatyta V. G. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė, pritaria pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.
12. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai D. G. priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrįsta ir proporcinga padarytai žalai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiosios pateiktas Radiologinio tyrimo vertinimas (2 t., b. l. 161) nepatvirtina, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusiajai būtų atsinaujinusi kelio sąnario liga. Minėtame vertinime nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiajai diagnozuotos ligos būtų priežastinis ryšis. Pažymėtina, kad širdies ligomis nukentėjusioji sirgo dar iki incidento, todėl spręsti, kad nukentėjusiajai būtent dėl incidento padidėjo ar sumažėjo kraujo spaudimas ir tai turi įtakos nukentėjusiosios sveikatai, nėra jokio pagrindo. Nukentėjusioji įrodė tik tai, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos ji patyrė dvasinius išgyvenimus, po ko, nukentėjusioji išgyveno nerimą, nemigą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis byloje pateiktu ir ištirtu VšĮ Šilutės ligoninė Medicinos dokumentų išrašu (2 t., b. l. 199). Taigi apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs kaltinamojo veiksmus, nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos pobūdį, sprendžia, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala visgi nelaikytina ilgalaikio ir sunkaus pobūdžio (dėl sutrikusio miego ir nerimo nukentėjusiajai išrašyti vaistai). Be to, nėra įrodyta, kad posėdžio, kuriame dalyvavo nukentėjusioji ir/ar šiai dienai nukentėjusioji patiria tuos pačius išgyvenimus, atitinkamai turinčius įtakos jos gyvenimui (jo kokybei). Nukentėjusiosios patirti trumpalaikio pobūdžio neigiami konflikto išgyvenimai, kuriuos, nukentėjusiosios teigimu, jai šiai dienai nemalonu prisiminti, negali būti pagrindu reikalauti didesnės žalos atlyginimo. Tai nesuderinama su protingumo, sąžiningumo, adekvatumo, proporcingumo ir teisingumo principais. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiajai priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiosios išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros.
13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl nukentėjusiojo V. G. patirtos turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusysis įrodė sugadinto turto vertę, tačiau įvertinus paties nukentėjusiojo veiksmus, iš dalies išprovokavusius konfliktą ir jo (konflikto) tąsą bei pasekmes pačiam nukentėjusiajam, spręstina, kad nukentėjusysis iš dalies, lygia dalimi, atsakingas už jam kilusias pasekmes. Tuo pagrindu, iš kaltinamojo V. G. nukentėjusiajam priteistinas 30,50 Eur turtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos išvada dėl nukentėjusiojo V. G. neturtinės žalos atlyginimo klausimo, t. y. pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje neįrodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis V. G. būtų patyręs neturtinę žalą. Pažymėtina, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu minėtas nukentėjusysis aiškiai nenurodė, kokiu būdu pasireiškė jo patirta neturtinė žala, o vien kilusio incidento faktas savaime nereiškia, kad buvo padaryta tokio pobūdžio ir dydžio žala, kurios atlyginimas privalo būti priteistas. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nukentėjusysis nesiekė vengti konflikto, bet jį palaikė ir (po pertraukos) tęsė, ignoruodamas savo apdairumą ir rūpestingumą, todėl kilęs konfliktas nei tuo metu, nei šiuo metu nepadarė tokios neturtinės žalos, kurios atlyginimas būtų privalomas priteisti, o nukentėjusiojo, galbūt, patirti išgyvenimai, šiuo atveju, jei ir buvo, tai – trumpalaikiai ir nesunkaus pobūdžio. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo V. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.
14. Esant tokioms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai, nukentėjusiajai D. G. nustatydami 100 Eur neturtinės žalos dydį, o V. G. nustatydami 30,50 Eur turtinės žalos dydį, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinių ieškovų D. Ir V. G. reikalavimas priteisti jiems po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nėra adekvatus atsiradusiems padariniams, todėl negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas iš civilinio atsakovo V. G., neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dydis geriausiai atspindi nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo V. G. patirtą turtinę žalą, o nukentėjusiosios D. G. patirtus dvasinius išgyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 straipsnio, 6.251 straipsnio normomis, reglamentuojančiomis neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiajam V. G. iš civilinio atsakovo priteistas 30,50 Eur turtinės žalos atlyginimo dydis ir nukentėjusiajai D. G. iš civilinio atsakovo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyrą. Todėl didinti nukentėjusiesiems šioje byloje priteistą neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dydį, ir dėl to keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji D. G. ir V. G. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo jiems priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, mano, jog jis nepagrįstai sumažintas. Nukentėjusiųjų tvirtinimu, D. G. ir V. G. sumokėjo advokatei po 500 Eur sumą už kiekvieno nukentėjusiojo atstovavimą ikiteisminiame tyrime, dalyvavimą procesiniuose veiksmuose (apklausos, akistatos ir t. t.), už suteiktus patarimus (konsultacijas) ir dokumentų (civilinio ieškinio, prašymo) paruošimą, be to nukentėjusieji sumokėjo advokatei po 350 Eur sumą už kiekvieno iš jų atstovavimą teisme, kuriame įvyko ne vienas teismo posėdis. Advokatė civilinius ieškinius nukentėjusiesiems rengė kiekvienam individualiai ir tai pareikalavo atitinkamų pastangų bei teisinių žinių. Vertindamas advokatės paslaugų apimtis teismas susikoncentravo vien į tai, kad jos paslaugos apsiribojo vien civilinio ieškinio parengimu, nors iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, po 500 Eur minėta pinigų sumos advokatei buvo sumokėta ne vien už civilinių ieškinių parengimą, bet taip pat ir už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo duomenimis, konsultavimą ir dalyvavimą procesiniuose veiksmuose ikiteisminio tyrimo metu, o po 350 Eur sumos - pasirengimą baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir kiekvieno nukentėjusiojo atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių vyko ne vienas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai nurodė, jog yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiųjų patirtas teisėtas ir pagrįstas išlaidas sudaro: nukentėjusiosios D. G. – 500 Eur suma (200 Eur už ieškinio parengimą ir 300 Eur už patarimą ir atstovavimą); nukentėjusiojo V. G. – 400 Eur suma (100 Eur už ieškinio parengimą ir 300 Eur už patarimą ir atstovavimą). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog įvertinus parengtų civilinių ieškinių nukentėjusiesiems turinį, konstatuotina, kad jie iš esmės yra identiški, tik skiriasi V. G. ieškinio dalis, kurioje jis motyvuoja turtinės žalos priteisimą (kelios pastraipos). Akivaizdu, kad antro civilinio ieškinio parengimas nereikalavo tokių pat parengimo sąnaudų, kaip ir pirmojo, nes jie, praktiškai, identiški. Apeliacinės instancijos teismo kaip ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinių parengimas nereikalavo ypatingų pastangų. Kadangi kitų advokatės parengtų dokumentų nukentėjusieji nenurodė, atitinkamos pažymos, iš kurios turinio būtų aiškiai matyti konkrečiai atstovės atlikti veiksmai, parengti dokumentai, nukentėjusieji ir jų atstovė teismui nepateikė, išskyrus ieškinių parengimą. O įvertinus pačių nukentėjusiųjų veiksmus, iš dalies išprovokavusius konfliktą ir jo tąsą bei pasekmes patiems nukentėjusiesiems, spręstina, kad nukentėjusieji iš dalies, lygia dalimi, atsakingi už jiems kilusias pasekmes. Todėl pritartina pirmosios instancijos išvadai, jog tuo atveju, jei ieškiniai būtų patenkinti visiškai, atitinkamai galėtų būti priteistos sekančios bylinėjimosi išlaidos: D. G. – 250 Eur; V. G. – 200 Eur. Tačiau nukentėjusiosios D. G. ieškinys tenkintinas tik 10 procentų, o nukentėjusiojo V. G. – 25 procentai (iš dviejų reikalavimų patenkinta tik 50 procentų vieno reikalavimo). Atitinkamai iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistinos sekančios bylinėjimosi išlaidos: D. G. – 25 Eur; V. G. – 50 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš nuteistojo V. G. nukentėjusiesiems V. ir D. G..
16. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji taip pat prašo priteisti jiems iš V. G. 450 Eur dydžio procesines išlaidas už apeliacinio skundo surašymą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančią sąskaitą už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitą (b. l. 124-125, t. III). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103–106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo.
17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-134-696/2016 ir kt.).
18. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji D. G. ir V. G. apeliacinės instancijos teisme prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl lengvinančios aplinkybės nustatymo, civilinio ieškinio ir procesinių išlaidų priteisimo. Kadangi nukentėjusiųjų apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl teisėjų kolegija nusprendžia nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų iš nuteistojo V. G. nepriteisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. G. ir V. G. apeliacinį skundą atmesti.