- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-1174-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15069-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Rūdupis“
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ ieškinį atsakovui V. B., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Rūdupis“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ir ieškovė) „Kauno butų ūkis“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo V. B. (toliau – ir atsakovo) 2 108,88 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad daugiabučio namo, adresu(duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai (toliau – namo bendraturčiai) 2014 m. spalio 31 d. susirinkimo metu nusprendė dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų, pateikė 2014 m. spalio 31 d. susirinkimo protokolą Nr. BS-25 (toliau – protokolas), kurio 3 punktu buvo nuspręsta, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas pavedamas ieškovei; protokolo 4 punktu, kad ieškovė veikdama patalpų savininkų naudai, savo vardu sudarys lengvatinio kredito sutartį; protokolo 2 punktu nuspręsta, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai, o protokolo 7 punktu, kad patalpų savininkai, kurių naudai paimtas lengvatinis kreditas projektui įgyvendinti, privalės kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką ieškovės nurodyta tvarka. Ieškovė, vadovaudamasi protokolo 3 bei 4 punktais 2017 m. balandžio 24 d. sudarė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBA-2017-6625-09 (toliau tekste – Kreditavimo sutartis), o vadovaudamasi Kreditavimo sutartimi bei protokolo 2, 3, 7 punktais, už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio atsakovui išrašė bei apmokėjimui pateikė Sąskaitą Nr. 200713910 – 2 223,41 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2020 m. rugpjūčio 20 d.), nes atsakovas yra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, ir už nurodytą laikotarpį yra neatsiskaitęs su ieškove, t. y. yra skolingas ieškovei 2 108,88 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jo bute (adresu(duomenys neskelbtini)) nebuvo atlikti rekuperacinės sistemos ir vonios gyvatuko keitimo darbai, todėl nesutinka mokėti ieškovei 2 108,88 Eur skolą. Nurodė, kad 2014 m. spalio 31 d. susirinkimo metu namo bendraturčiai nusprendė dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų. Remiantis protokolu visiems (duomenys neskelbtini), butams buvo priskirtos investicijos ventiliacijos atnaujinimui/įrengimui. Atsakovas renovacijos metu kreipėsi į namo bendrijos pirmininką ir nurodė, kad nepageidauja, kad būtų įrengta nauja rekuperacinė sistema ir naujas vonios šildymo gyvatukas. Pirmininkas neprieštaravo tokiai pozicijai, nurodyti darbai bute nebuvo atlikti, atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl dokumentacijos pateikimo, nesutikimo mokėti už neatliktus darbus ir kt.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2022 m. balandžio 14 d. teismui pateikė pranešimą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 2 108,88 Eur skolos, tačiau palaikė savo reikalavimus dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 47 Eur žyminio mokesčio bei 163,35 Eur išlaidų už teisines paslaugas priteisimo iš atsakovo. Nurodė, kad po bylos iškėlimo teisme buvo atlikti mokėjimai 2 261,47 Eur sumai, kuriais buvo padengta visa ieškiniu prašoma priteisti skola (kredito dalis), nes vadovaujantis Daugiabučio namo kreditavimo sutarties bendrosiomis sąlygomis, skelbiamomis viešai internetiniame puslapyje www.sb.lt. ieškovas gautas įmokas skyrė seniausių skolų dengimui, dėl ko ieškinio dalyko neliko.
Atsiliepimas
5. Atsakovas 2022 m. balandžio 27 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, kuriuo nurodė, kad nesutinka su ieškinio atsisakymo motyvais, nes atsakovas nėra sumokėjęs ir ieškovė neturėjo teisinio pagrindo jo sūnaus A. B. mokamas eilines einamąsias įmokas pagal kiekvieną mėnesį ieškovės išrašomas sąskaitas užskaityti kaip skolos, dėl kurios yra nagrinėjama civilinė byla teisme, grąžinimą. Mokėjimo pavedimuose nurodoma, už kokį mėnesį yra mokama kredito suma, įmokų įskaitymas teisme ginčijamų įsiskolinimų dengimui prieštarauja CK 6.55 straipsnio nuostatoms ir suformuotai kasacinio teismo praktikai. Atsakovas pažymėjo, kad neaišku, kas sudarė ieškinio sumą, nes ji nebuvo detalizuota. Jeigu į nurodytą sumą įėjo ir delspinigiai ir jie paskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad teismas privalo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tik teismo posėdyje galima išsiaiškinti ginčo esmę, kadangi ieškinio atsisakymas ieškovės nurodytais motyvais prieštarauja CK 6.55 straipsnio nuostatomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Kauno butų ūkis“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies atsakovui V. B. dėl 2 108,88 Eur skolos ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovei UAB „Kauno butų ūkis“ iš atsakovo V. B. 144,15 Eur metines palūkanas ir 175,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas grąžino ieškovei UAB „Kauno butų ūkis“ 35,25 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 10 d. pavedimu Nr. 17752, šį mokestį grąžinti pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismas priteisė valstybei iš atsakovo V. B. 13,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsiliepimas
7. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į ieškovės reikalavimus (prašoma priteisti suma neviršija 2 000 Eur), reikalavimų pobūdį, į tai, jog ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindžia rašytine bylos medžiaga, atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir į pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, šalys nepareiškė prašymų dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ir nurodė, jog teismas privalo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas sprendė, kad vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, šiuo atveju taikytina CPK 441 straipsnyje numatyta teisena, todėl civilinė byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sutiko su atsakovu, kad vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas kaip buto savininkas turi prievolę grąžinti kreditą, t. y. laiku sumokėti įmokas pagal kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką ir pagal ieškovės pateiktas sąskaitas ieškovės nurodyta tvarka, nes jis, kaip buto savininkas yra tikrasis kredito dalies gavėjas.
9. Teismas nustatė, kad namo bendraturčiai 2014 m. spalio 30 d. susirinkimo metu nusprendė, jog patalpų savininkai, kurių naudai paimtas lengvatinis kreditas projektui įgyvendinti, privalės kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką ieškovės nurodyta tvarka (protokolo 7 punktas). Bendrųjų daugiabučių namų kreditavimo sąlygų 5.1. punkte yra nustatyta, kad esant vėlavimams, bankas kiekvieną dieną nurašo reikiamą sumą iš Kaupiamųjų lėšų sąskaitos, iki kol einamoji skola (kredito įmoka, palūkanos, delspinigiai, jei tokie būtų paskaičiuoti) bus pilnai padengti; 5.14. punktu yra nustatyta, kad tais atvejais, kai mokėjimo dieną Kaupiamojoje sąskaitoje yra mažesnė suma, nei reikalinga mokėjimams pagal Sutartį atlikti, Bankui pagal Sutartį mokėtinos sumos paskirstomos tokia tvarka: 5.14.1. pirma eile dengiamos palūkanos pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą: 5.14.2. antra eile grąžinamas kreditas pagal atitinkamų Kredito sumų grąžinimo termino eiliškumą pradedant nuo anksčiausiai mokėtinos; 5.14.3. trečia eile dengiami delspinigiai.
10. Teismo vertinimu, vadovaujantis CK 6.38-6.40, 6.54-6.55 straipsnių nuostatomis dėl prievolių vykdymo ir įmokų paskirstymo, galiojant kreditavimo sutarties specialiosioms ir bendrosioms daugiabučių namų kreditavimo sąlygoms, vadovaujantis specialiosiomis sąlygomis ir bendrųjų sąlygų 5.1 ir 5.14 punktais, esant galiojančiam protokolo 7 punkte nurodytam sprendimui, nesant šalių susitarimo dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, ieškovės iš atsakovo (jo sūnaus) gautų įmokų paskirstymas anksčiausiai mokėtinų įmokų, t. y. įmokų, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, dengimui yra pagrįstas, atitinkantis namo bendraturčių valią, kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo tvarką, todėl neprieštarauja viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas vertino, kad atlikus gautų įmokų paskirstymą mokėjimų, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, dengimui (kredito daliai, dėl kurios buvo kreiptasi į teismą, kaip nurodyta ieškovės 2022 m. balandžio 14 d. pažymoje Nr. 446) neliko ieškinio materialaus reikalavimo, todėl nurodė, kad nėra pagrindo spręsti delspinigių priteisimo ir ieškinio senaties taikymo delspinigiams priteisti klausimus, todėl šio atsakovo prašymo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą bei teisę būti išklausytam. Teismas, sprendime nurodydamas, kad prašymų dėl žodinio proceso formos nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo pareikšta, esamą situaciją vertino per daug formalizuotai, neatsižvelgė į tikrąją atsakovo valią, nors iš atsakovo atsiliepimo į ieškovės pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, jo pozicija dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, buvo visiškai suprantama ir aiški.
11.2. Atsakovo teisė į teisingą teismą bei teisė būti išklausytam buvo pažeista ir 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi teismui atsisakius priimti atsakovo priešieškinį. Būtinybė byloje pareikšti priešieškinį atsirado tik tuomet, kada ieškovė pareiškė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo, nurodydama, jog įskaitė atsakovo atliktus vėlesnius mokėjimus ankstesnėms skoloms padengti. Kadangi toks ieškovės pareiškimas buvo atliktas tik 2022 m. balandžio 14 d. ir teismas dar tą pačią dieną priėmė nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, atsakovas neturėjo jokių objektyvių galimybių pareikšti priešieškinį.
11.3. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė ne tik proceso teisės normas, bet ir neatskleidė ginčo esmės – netyrė ir nevertino, kas sudarė ieškiniu prašytą priteisti skolą, koks buvo prašytos priteisti skolos reikalavimo pagrindas – ar jis buvo pagrįstas, ar ne.
11.4. Teismas netinkamai taikė CK 6.55 straipsnio nuostatas, kadangi ši norma nereikalauja šalių susitarimo įmokų paskirstymui, o nustato, kad pakanka skolininko pareiškimo dėl įmokos paskirstymo. Teismas visiškai nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovė turėjo teisę atsakovo eilines einamąsias kredito įmokas su palūkanomis užskaityti kaip mokėjimus ankstesnėms skoloms padengti, nors atsakovas niekuomet nesutiko su ieškovės ieškiniu prašoma priteisti skolos suma ir šios skolos niekuomet nepripažino. Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalimis, savo (jo sūnaus) atliktuose mokėjimo pavedimuose buvo aiškiai įvardijęs, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 2022 m. balandžio 13 d. mokėjimo pavedimais buvo mokama už einamąsias kredito įmokas su palūkanomis, o ne siekiant grąžinti ieškiniu prašomą priteisti skolą.
Atsiliepimas
11.5. Atsakovas dar 2022 m. balandžio 27 d. atsiliepimu į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo, prašė ieškovės skaičiuojamiems delspinigiams taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį, tačiau teismas į tokį atsakovo prašymą visiškai neatsižvelgė. Teismas, sprendime nurodydamas, jog delspinigių priteisimo ir ieškinio senaties taikymo klausimas nagrinėjamu atveju neturi būti spręstinas, padarė visiškai nepagrįstas išvadas, bei neatsižvelgė į tai, kad delspinigių sumą, nors ji buvo ir neaiški, ieškovė nepagrįstai buvo įskaičiusi.
11.6. Teismas procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas galėjo priteisti tik konstatavęs, kad ieškovo reikalavimai buvo pagrįsti. Teismas šias aplinkybes galėjo konstatuoti tik išsamiai išnagrinėjęs bylą ir tik žodiniame posėdyje, kadangi prašoma priteisti suma viršijo 2 000 Eur.
11.7. Teismas nevertino fakto, jog prieš tai bylą nagrinėjusi teisėja trečiojo asmens dalyvavimą byloje buvo pripažinusi būtinu, tačiau UAB „Rūdupiui“ byloje nepateikus nei atsiliepimo į ieškinį, nei atsiliepimo į ieškovės pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, bylą nagrinėjusi naujoji teisėja šios aplinkybės nevertino nei kaip kliūties išsamiam ir nuodugniam bylos išnagrinėjimui, nei teisingo sprendimo priėmimui.
12. Ieškovė UAB „Kauno butų ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo dalyje. Nelikus ginčo dėl ieškinio dalyko, o likus tik išvestiniam reikalavimui, teismas išnagrinėjo likusį (išvestinį) reikalavimą rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais.
12.2. Apeliantas proceso metu buvo aktyvus, teikė procesinius dokumentus ir dalyvavo teismo posėdžiuose, t. y. atsakovo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista. Nors teismas ir atsisakė priimti apelianto nesavalaikiai pateiktą priešieškinį, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, apelianto priešieškinį vertino ir dėl jo pasisakė. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų ar paskaičiavimų, kurie pagristų jo nesutikimą su skola ar paneigtų ieškovės paskaičiavimų teisingumą.
12.3. Mokėjimo pavedimuose nėra vienareikšmiškai nurodyta, kad mokama už būtent tą mėnesį, tiesiog nurodomas mokėjimo atlikimo mėnuo, be to, prievolę atsiskaityti turi apeliantas (naudos gavėjas), o ne jo sūnus, todėl ne sūnus ir turėtų kreiptis dėl įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo. Įmokų paskirstymas yra aiškiai nustatytas, apeliantas nėra kreipęsis į ieškovę dėl kitokios tvarkos nustatymo ir vienašališkai įmokų paskirstymo tvarkos negali keisti.
12.4. Teismui buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai, kuriuose nurodyti ieškovo prašomų sumų paskaičiavimai (2021 m. sausio 29 d. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos, 2021 m. vasario 19 d. prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo bei trečiojo asmens įtraukimo į bylą, 2021 m. gegužės 6 d. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo). Be to, priimant sprendimą dėl prašytos priteisti sumos teismas taip pat pasisakė.
12.5. Trečiasis asmuo CPK nustatyta tvarka buvo įtrauktas į bylą, nes priimtas sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Trečiasis asmuo apie bylą žinojo ir turėjo savo atstovą – advokatą, o poreikio dalyvauti teismo posėdyje nebeliko atsakovui įvykdžius prievolę ir ieškovei dėl to atsisakius ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl priešieškinio nepriėmimo (CPK 143 straipsnis) ir dėl atsisakymo nuo ieškinio priėmimo (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti jo priešieškinį. CPK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu yra neskundžiama, todėl savo nesutikimą su nutartimi apeliantas išreiškė apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakymas priimti priešieškinį neužkerta kelio tą patį priešieškinį pateikti kaip naują ieškinį CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ir nutarties nepriimti priešieškinio įstatymo leidėjas neleidžia skųsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju priešieškinys buvo pateiktas pavėluotai, jau esant paskirtam teismo posėdžiui ir jau esant ieškovo pareikštai valiai atsisakyti ieškinio.
16. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes tokia apelianto pozicija teismui turėjo būti suprantama iš atsiliepimo į ieškovo pareiškimą atsisakyti nuo ieškinio. Tiksli atsiliepime išdėstyta apelianto citata yra tokia: „todėl teismas privalo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tik teismo posėdyje galima išsiaiškinti ginčo esmę - ar ieškovo prašoma priteisti skola buvo prašoma pagrįstai, ar ieškovė teisėtai užskaitė atsakovo sumokėtas įmokas jo skolos, kurios jis niekada nepripažino dengimui, kas sudaro prašomą priteisti sumą, kaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje“. Teismas sprendime nurodė, kad šalys nepareiškė prašymų dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos, nors atsakovas ir nurodė, kad teismas privalo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovei atsisakius nuo reikalavimo priteisti 2108 Eur skolos, ieškinio suma liko 144 Eur. CPK 441 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, jeigu yra bent vienos šalies prašymas. Šiuo atveju tiesiogiai išreikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo pareikšta, nes teiginys, kad teismas privalo nagrinėti vienaip ar kitaip, iš esmės palieka teismui spręsti, kokia forma nagrinėti bylą, nėra paties atsakovo pozicijos, kaip jis pageidauja. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, CPK 441 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
17. Apeliantas argumentuoja, kad teismas neturėjo pagrindo priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukti bylą dėl 2108,88 Eur skolos priteisimo, nes nesiaiškino, kas sudarė skolą, kitaip tariant, neatskleidė bylos esmės. Kolegija su tokia argumentacija nesutinka. CPK 140 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama ieškinio atsisakymo tvarka. Teismui pavesta išsiaiškinti, ar ieškovui suprantamos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. kad nutraukus bylą nebus įmanoma iš naujo pareikšti tapatų ieškinį. Atskleisti bylos esmės šiuo atveju nereikalaujama. Pagal Civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje nustatytą dispozityvumo principą, šalys laisvai disponuoja savo teisėmis, todėl ieškovas gali pareikšti ieškinį ir gali jo atsisakyti. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė atsakovui ieškinį dėl 2108,88 Eur skolos priteisimo. Dėl skolos dydžio, paskaičiavimo tvarkos, senaties ir pan. tarp šalių prasidėjo ginčas. Tačiau šiam ginčui nesibaigus ginčo sumą sumokėjo kitas asmuo, atsakovo sūnus A. B.. CK 6.50 straipsnis nustato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas įvykdytų ją asmeniškai. Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Šioje byloje prievolės esmė (mokėti kredito įmokas) nėra reikalaujanti paties atsakovo veiksmų, nenustatyta, kad atsakovas būtų pareiškęs ieškovei draudimą priimti vykdymą iš kito asmens, todėl ieškovė priėmė įmokas iš A. B. ir pagrįstai atsisakė reikalavimo dar kartą priteisti kredito įmokas iš atsakovo. Šiuo atveju kitas asmuo, įvykdęs prievolę už atsakovą, turi teisę reikšti reikalavimą atsakovui, o atsakovas turi teisę reikšti šiam asmeniui visus atsikirtimus dėl prievolės dydžio, sudėties, senaties terminų ir pan.
19. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas V. B. arba A. B., mokėdamas įmokas „Kauno butų ūkiui“, nurodė, pagal kokias sąskaitas jis atlieka mokėjimus. Prie pareiškimo atsisakyti ieškinio reikalavimų yra pateikti ieškovės UAB „Kauno butų ūkis“ banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad mokėtojas A. B. mokėdavo apytikriai po 113 Eur už (duomenys neskelbtini)butą, už tam tikrus mėnesius (DOK 49342). Ieškovo pateiktame „Renovacijos žiniaraštyje“ butui (duomenys neskelbtini) matyti, kad kredito įmokos buvo išdėstytos mokėti kas mėnesį, apytikriai po 117-113 Eur. Vadinasi, iš pateiktų A. B. mokėjimų paskirčių ir sumų nebuvo įmanoma atspėti, pagal kokias sąskaitas yra mokama, aiškios trečiojo asmens valios, kaip užskaityti įmokas, išreikšta nebuvo.
20. Teismas, priėmęs atsisakymą nuo ieškinio, priteisė iš atsakovo procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo priėmimo (144,15 Eur) ir 175,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas teigia, kad procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas teismas galėjo priteisti tik konstatavęs, kad ieškovo reikalavimai buvo pagrįsti. Kolegija su tokiais argumentais negali sutikti. Ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti 2108,88 Eur skolos dėl to, kad šią prievolę už atsakovą įvykdė kitas asmuo, kitaip tariant, ieškovės atžvilgiu ieškinys buvo patenkintas, todėl ji turi teisę gauti ir procesines palūkanas, ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnis). Kaip jau minėta, atsakovas visus atsikirtimus tiek dėl pagrindinės prievolės, tiek ir dėl išvestinių prievolių (palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, etc.) gali pareikšti asmeniui, įvykdžiusiam už jį prievolę ( žr. šios nutarties 18 pastraipą).
21. Apibendrindama kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymo institutą (CPK 140 straipsnis), priešieškinio priėmimą (CPK 143 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.