Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Inga Masiulianec rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nedeklaravęs gyvenamosios vietos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. M. nesunkai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: 2025 m. vasario 18 d., apie 02 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas – suduodamas rankų kumščiais ir galva ne mažiau kaip tris kartus J. Š. į veidą ir gulinčiam spirdamas koja į juosmenį, nugarą, pastarajam padarė juosmeninių pirmo ir antro slankstelių lūžius, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei kraujosruvas aplink akis, dauginius veido nubrozdinimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis J. M. 2025 m. vasario 20 d. ir 2025 m. gegužės 14 d. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad su kaltinimu sutinka. Visiškai pripažįsta savo kaltę. Gyvena pas dėdę (duomenys neskelbtini). J. Š. pažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario mėn. viduryje, galimai 17 d. (pirmadienį), apie 12 val., po darbo, dviračiu atvažiavo pas J. Š. į namus. Su savimi atsivežė alaus. Tada, kai atvažiavo, J. Š. buvo neblaivus, alkoholį vartojo tris paras, kadangi buvo gavęs pensiją. J. Š. veidas buvo kruvinas, matoma kirstinė žaizda kaktoje. J. Š. paaiškino, kad kakta trenkėsi į krosnį. Kartu su juo vartojo alų ir degtinę. Tą pačią dieną J. Š. R. J. vežė į parduotuvę pirkti alkoholio. J. Š. atsivežė 6-8 butelius alaus 1 litro talpos. Toliau su J. Š. vartojo alkoholį. J. Š. skundėsi, kad skauda šonas, inkstai nuo gėrimo. Išgėrę, nuėjo miegoti. Miegojo lovoje, o J. Š. miegojo prie stalo. Nakties metu, apie 02 val., J. Š. pradėjo jį kelti iš lovos, nutraukė patalynę, išvertė iš lovos, kvietė kartu išgerti. Susinervino, kad J. Š. taip elgiasi, todėl nesusivaldęs atsikėlė nuo grindų. Tai, kaip toliau kas vyko tiksliai neatsimena dėl girtumo, bet gali būti, kad pasielgė taip kaip nurodyta kaltinime. Tai yra rankų kumščiais ir galva ne mažiau kaip tris kartus sudavė J. Š. į veidą, po ko jam nugriuvus gulinčiam spyrė koja į juosmenį, nugarą. J. Š. atsikėlė ir jie nuėjo miegoti. Antradienį, tai yra 2025 m. vasario 18 d., apie 11 val., J. Š. vėl paskambino R. J. ir kartu su juo nuvažiavo į „Vynoteka“ alkoholio. J. Š. atsivežė 6 butelius alaus po 1 litrą. Toliau kartu su J. Š. vartojo alkoholį. Išgėrė du butelius alaus, kiek išgėrė J. Š., nežino. Jokių konfliktų antradienį nebuvo. J. Š. buvo tylus. Tos pačios dienos vakare atvažiavo policijos pareigūnai. Mano, kad juos iškvietė pats J. Š.. J. Š. buvo išvežtas į VšĮ „Visagino ligoninė“, o pareigūnai jį nuvežė į Visagino nakvynės namus. Dėl to, kad taip pasielgė J. Š. atžvilgiu, nuoširdžiai gailisi.

3. 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. vasario 20 d. nukentėjusysis J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. M. pažįsta seniai. J. M. kartais priima pagyventi pas save namuose, nes jis neturi gyvenamosios vietos. 2025 m. vasario 10 d. gavęs pensiją, pastoviai kiekvieną dieną namuose gėrė alų ir burnos skalavimo skystį. Nuo to laiko, savaitę laiko kiekvieną dieną girtavo. Pas jį pastoviai kartu būdavo pažįstamas J. M.. Su juo kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu buvo (duomenys neskelbtini), parduotuvėje pirko alaus ar burnos skalavimo skysčio. Vasario 16 d., vakare, tarp jo ir J. M. kilo konfliktas. Jis puolė, rėkė kad nekalbėtų. Pargriovė jį ant grindų, galva trenkė į kaktą, smūgiavo rankomis į veidą. Nežino, kiek sudavė smūgių. Atsikėlus nuo grindų, vėl jį mušė kumščiais. Iš viso sudavė ne mačiau kaip 10 smūgių į veidą, galvą, nugarą. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuomet nuėjo miegoti. Kitą dieną keliantis iš lovos, pasidarė silpna, keldamasis prarado pusiausvyrą ir griūdamas kakta atsitrenkė į prie lovos stovinčią spintelę ir prasiskėlė kaktą. Bėgo kraujas. Paskambino pažįstamui R. ir su juo važiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę pats nėjo. R. nupirko galimai keturis butelius alaus. R. pasakė, kad jį sumušė J. M.. Grįžęs į namus toliau su J. M. vartojo alkoholį. Daugiau konfliktų nebuvo. Antradienį atvažiavo policija ir jį išvežė į Visagino ligoninę. Nugara pradėjo skaudėti po to, kai sekmadienį sumušė J. M.. Ankščiau jausdavo skausmą, bet ne tokį stiprų. Į policiją nesikreipė, nes bijojo, kad J. M. užmuš. Teisė reikšti civilinį ieškinį išaiškinta.

4. 2025 m. vasario 26 d. liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena vienas asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. J. M. pažįsta seniai. Jis gyvena nuo apie 0.5 km atstumu vagonėlyje sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini).., gyvena vienas nuo kito apie 1200 m atstumu. Su juo nebendrauja, ryšių nepalaiko. Apie tai, kur jis gyvena tiksliai nežino, tačiau paskutiniu metu gyveno pas J. Š.. J. Š. pažįsta seniai. Jis gyvena vienas (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Su J. Š. bendrauja, turi jo telefono numerį, susiskambina. Nuo kada J. M. gyvena pas J. Š., nežino, tačiau iš J. Š. pasakojimo, jis seniai pas jį gyvena. J. Š. ne kartą yra kvietęs policiją, nes J. M. J. Š. grasindavo, kad jį papjaus. 2025 m. vasario 18 ar 19 d. dienos metu, tikslaus laiko neatsimena, paskambino J. Š. ir paprašė jį nuvežti į parduotuvę. Jam priklausančiu automobiliu AUDI 80, valst. Nr. 352, raidžių neatsimena, apie 11-12 val., atvažiavo prie pagrindinio kelio iš kur paėmė J. Š.. Atėjus J. Š. prie automobilio, pastebėjo, kad jo veidas yra sumuštas. Buvo matomas apdraskymas (žaizda) lyg ties nosimi ar kakta, po akimis matėsi patinimai, neryškios kraujosruvos, veidas atrodė negražiai. J. Š. pasakė, kad jį sumušė „kvartirantas“. Suprato, kad jį sumušė J. M., nes daugiau nebuvo kam. Dėl atsiradusio apdraskymo (žaizdos) J. Š. nurodė, kad jis pats nugriuvo, atsitrenkdamas į „pečiuką“. Kai J. Š. atėjo prie automobilio, jis buvo blaivus. J. Š. nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavus prie parduotuvės, J. Š. pasakė, kad dėl veido sumušimo nenori eiti į parduotuvę, todėl paprašė nueiti į parduotuvę ir nupirkti šešis vnt. alaus. Parduotuvėje nupirko pakuotę alaus. Tai yra 6 vnt. vieno litro talpos alaus. J. Š. išleido ten pat iš kur jį pasiėmė. Tos pačios dienos vakare, tikslaus laiko neatsimena, tačiau jau buvo tamsu, veždamas pažįstamą, pastebėjo, kad paskui važiuoja policijos automobilis, kuris nuvažiavo link J. Š. namų. Suprato, kad pareigūnai važiuoja pas J. Š.. Po valandos paskambino J., norėdamas pasiteirauti kas nutiko. Jo telefonu atsiliepė policijos pareigūnė, kuri paaiškino, kas J. Š. yra Visagino ligoninės priėmimo skyriuje. 2025 m. vasario 25 d. telefonu bendravo su J. Š.. Jis nurodė, kad jam yra sulaužyti šonkauliai, lūžę du stuburo slanksteliai. Nuo kada J. M. buvo pas J. Š. namuose, nežino. J. M. paskutinį kartą matė 2024 m. rudenį, prie parduotuvės. Ar J. Š. dirba ar ne, nežino. J. M. neturi kur gyventi, neturi pinigų. o J. Š. jį priima gyventi ir duoda jam išgerti alkoholio. J. Š. yra ramus, todėl tiki, kad J. M. jį galėjo sumušti. J. Š. tomis dienomis į parduotuvę nusipirkti alaus vežė vieną kartą. Šiaip įprastai jį veža į parduotuvę, kai J. Š. gauna pensiją. Kada paskutinį kartą iki šio įvykio matė J. Š. negali pasakyti, tačiau sužalojimų ant jo veido nebuvo.

5. 2025 m. kovo 7 d. liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. M. yra sesers sūnus. Pas jį ateina pavalgyti, kavos atsigerti. Pas jį negyveno ir negyvena. J. M. išgėrus alkoholio, jis yra blogo charakterio. J. Š. pažįsta. Jis yra kaimynas, nepiktybinis, su juo bendrauja, sutaria gerai. Jis gyvena apie 1 km atstumu, (duomenys neskelbtini). Po 2-3 dienų po J. Š. sumušimo, kokia tai diena buvo neatsimena, bet pamena, kad sekmadienį, kartu su sūnumi atvažiavo pas J. Š. į VšĮ „Visagino ligoninė“. Jis gulėjo chirurginiame skyriuje. Ant J. Š. veido buvo matomos kraujosruvos. J. Š. paklausė kas nutiko. Jis pasakė, kad J. M. jį primušė. Paskutinį kartą pas J. ligoninėje buvo 2025 m. kovo 2 d. (sekmadienį), atvežė drabužių. J. M. šių metų žiemos metu ne kartą nakvojo pas J. Š., kadangi reikėdavo kūrenti vagonėlį. Tomis dienomis, kai vyko tarp jų muštynės, J. Š. gavo pensiją ir jie kartu su J. M. vartojo alkoholį, o po to susimušė. J. Š. pensiją gauna mėnesio 10-12 dienomis. Kada tiksliai neatsimena, J. M. pasakojo, kad jam miegant, J. Š. jį kėlė išgerti alkoholio, o tada J. M. J. sumušė.

6. 2025 m. gegužės 5 d. liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Utenos AVPK Visagino PK Veiklos skyriuje vyresniąja tyrėja. 2025 m. vasario 18 d. nuo 08 val. iki 20 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. G.. Apie 19 val. į operatyvinės grupės mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriausiasis tyrėjas E. G., kuris paprašė patikrinti informaciją apie sumuštą vyrą ir nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su vyriausiuoju patruliu D. G. nurodytu adresu namuose rasti J. Š. ir J. M.. J. Š. buvo sužalotas: ant veido buvo matomos kraujosruvos, veidas ištinęs. J. Š., pasiteiravus kas nutiko, jis nenoriai atsakinėjo į klausimus, lyg bijodamas J. M.. Po kurio laiko, bendraujant su J. Š., jis paaiškino, kad jį sumušė J. M., galimai šeštadienį, t. y. vasario 15 d., tikslaus laiko pasakyti negalėjo. Nurodė, kad jam skauda nugarą. Iš J. Š. pasakojimo galima buvo suprasti, kad J. M. pas jį gyveno savaitę laiką, kadangi jis neturi kur gyventi. J. M. pas jį yra gyvenęs ir ankščiau. J. Š. nurodė, kad bijo J. M., kadangi jis būdamas neblaivus, būna agresyvus ir neprognozuojamas. Bendraujant su J. M., pastarasis apie J. Š. sužalojimus paaiškinti nieko negalėjo. Daugiau asmenų namuose nebuvo. J. Š. dėl medicininės apžiūros buvo pasiūlyta vykti į VšĮ „Visagino ligoninė“. Jie jį nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. J. Š. buvo paguldytas į ligoninės chirurgijos skyrių. J. M. buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais, įpūsti į alkotesterį nesugebėjo. Įvykio vietos galimybės apžiūrėti nebuvo. Be to nuo įvykio dienos buvo praėjusios trys paros.

7. 2025 m. vasario 26 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) pareigūnės A. D. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2025 m. vasario 18 d. vykdant tarnybą nuo 08 val. iki 20 val., kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Utenos AVPK Visagino PK RS) vyr. patruliu D. G., apie 19 val. į Operatyvinės grupės mobilaus ryšio telefoną paskambino Utenos AVPK Visagino PK Veiklos skyriaus (toliau – VS) vyriausiasis tyrėjas E. G., kuris paprašė patikrinti informaciją apie sumuštą vyrą ir nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, gyvenamajame name rastas J. Š., kurio veidas buvo ištinęs, ant veido matomos kraujosruvos, sunkiai galėjo judėti. Paklausus J. Š. kas jam atsitiko, jis tylėjo ir nenoriai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Kur, kada ir kaip patyrė sužalojimus nepaaiškino. Kartu su J. Š. name buvo J. M., kuris nieko negalėjo paaiškinti apie J. Š. sužalojimus. Daugiau name jokių asmenų nebuvo. J. Š. buvo pasiūlyta susiruošti ir kartu su vykti į VšĮ „Visagino ligoninė“. J. M. buvo nurodyta, kad jis susirinktų visus savo asmeninius daiktus iš J. Š. namo ir vyktų kartu su jais. Atvykus į VšĮ „Visagino ligoninė“ priėmimo skyrių, J. Š. pradėjo kalbėti ir pasakė, kad jį, šeštadienio naktį, t. y. 2025 m. vasario 15 d., sumušė J. M.. Kadangi J. Š. pradėjo pasakoti visas aplinkybes tik būnant „Visagino ligoninė“ priėmimo skyriuje, įvykio vietos apžiūra nebuvo atlikta, nes po medikų apžiūros J. Š. buvo paguldytas į VšĮ „Visagino ligoninė“ chirurgijos skyrių ir galimybės į įvykio vietą patekti nebuvo bei nuo įvykusio įvykio buvo praėjusios trys paros.

8. 2025 m. balandžio 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. J. Š. parodė namą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis buvo sumuštas pažįstamo J. M.. J. Š. buvo pasiūlyta parodyti vietą namuose kur jis buvo sumuštas. J. Š. nurodė lovą namo bendroje erdvėje ir paaiškino, kad jis gulėjo nurodytoje lovoje, kai prie jo priėjęs pažįstamas J. M., jį sumušė. J. Š. manekeno pagalba parodė, kaip jam sėdint ant lovos, priėjęs J. M. rankų kumščiais bei galva sudavė smūgius į veidą. Kiek sudavė smūgių konkrečiai pasakyti negalėjo, bet galimai buvo suduota ne mažiau kaip tris kartus. J. Š. manekeno pagalba parodė kaip jam gulint pilvu ant grindų, J. M. koja jam spyrė į nugarą ir juosmenį. Kiek kartų spyrė konkrečiai pasakyti negalėjo, tačiau nurodė, kad galimai nemažiau trijų kartų. J. Š. ant manekeno parodė, kad smūgiai į veidą jam buvo suduoti dešinės rankos kumščiu, o spirta dešine koja, tačiau paaiškino, kad konkrečiai kuria ranka ir koja buvo spardomas, nurodyti negalėjo. J. Š. nurodė, kad kraujo nebuvo. Po sumušimo nematė akimis, nes aplink akis buvo kraujosruvos. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje J. Š. buvo priminta, kad apklausos metu jis buvo nurodęs, kad po to, kai jį sumušė, atsikėlus ryte iš lovos, jam pasidarė silpna, todėl praradęs pusiausvyrą kakta trenkėsi į spintelę. J. Š. patikslino ir parodė prie jo lovos esantį mūrinio pečiaus kampą ir paaiškino, kad praradęs pusiausvyrą kakta jis trenkėsi į pečiaus kampą, o ne spintelę. J. Š. nurodė lovą, esančią toje pačioje namo erdvėje, kurioje miegodavo J. M.. J. Š. konkrečiai nurodyti datos, kada jis buvo sumuštas, negalėjo, dienose jis painiojosi. Nurodė, kad iki sumušimo, J. M. pas jį buvo savaitę laiko nuo pensijos gavimo, kurią gavo 2025 m. vasario 10-11 d., ir kartu su J. M. vartojo alkoholį. Per tą laikotarpį į parduotuvę ėjo arba jį vežė R. J. daug kartų. Pamena, kad po to, kai dienos vakare buvo sumuštas, o ryte atsikėlęs, praradęs pusiausvyrą, kakta trenkėsi į pečių, jį R. J. vežė į parduotuvę ir R. J. papasakojo, kad J. M. jį sumušė. Į policiją neskambino, iš kur apie tai sužinojo policijos pareigūnai, nežino. J. Š. nurodė, kad iš VšĮ „Visagino ligoninė“ jis buvo išleistas 2025 m. balandžio 1 d.

9. 2025 m. vasario 21 d. J. M. asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad jo sutikimu, buvo atlikta jo asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad kaktos kairėje pusėje yra 20x2 mm dydžio žaizda, pasidengusi šašu. Apžiūrėjus rankas ant jų kažkokių sužalojimų nematyti. Ant žastų, dilbių sužalojimų nematyti.

10. 2025 m. vasario 18 d. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vakare, J. Š. buvo sumuštas pažįstamo J. M. dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo policijos nubausti J. M. pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

11. 2025 m. kovo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1055/2025(01) patvirtina, kad J. Š. nustatytos kraujosruvos aplink akis, daugybiniai veido nubrozdinimai. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais iki kelių parų laikotarpyje iki jų konstatavimo medicininiuose dokumentuose. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek po kito asmens smūgių sudavimų, tiek pačiam nukentėjusiajam susižalojant, pavyzdžiui nugriuvus ar nukritus, griuvinėjant ar kirtinėjant. Neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2025 m. vasario 15-16 d.) ir aplinkybėmis. Kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. Š. nustatyti juosmeninių pirmo ir antro slankstelių lūžiai padaryti kietų bukų paviršių poveikyje, galimai vienu trauminiu poveikiu, iki kelių parų iki jų nustatymo medicininiuose dokumentuose (2025 m. vasario 18 d., 19:03 val.). Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek pačiam nukentėjusiajam susižalojant nugriuvus ar nukritus, tiek po kito asmens suduotų smūgių, tiriamajam įgavus pagreitį, griuvus ar kritus, nugriuvus ar nukritus ir atsitrenkus į kietus bukus paviršius. Slankstelių lūžiai atskirai ir visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau kaip 10 dienų.

12. 2025 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo peržiūrėti garso-vaizdo įrašai, fiksuoti 2025 m. vasario 18 d. vyresniosios tyrėjos A. D. (toliau – pareigūnė) kūno kameromis (angliškai BODY-CAM), pritvirtintomis prie tarnybinės uniformos: 1) garso-vaizdo įrašas: PSS-20250218-184245UTC+0200, fiksuotas pareigūnės kūno kamera. Įrašo trukmė 5 minutės 31 sekundė. Pareigūnė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrauja su J. Š., pastarojo paprašo papasakoti kas nutiko. J. Š. nurodo: „Subrukė va, ir nugarą“. Pareigūnė pasiteirauja J. Š. kada jį sumušė. J. Š. paaiškina, kad prieš dvi dienas. Pareigūnė: „Šeštadienį?“ J. Š. atsako: „Nu gal!“. Pareigūnė pasiteirauja dėl ko jį sumušė. J. Š. atsako: „Ką aš žinau?“ Pareigūnė: „Gatavas buvo?“ J. Š.: „Nu tai, aišku.“ Pareigūnė pasiteirauja ar buvo konfliktas. J. Š. į tai atsako nesuprantamai. J. Š. pasiteirauja kam jį priėmęs laiko, jis juk ne giminaitis. J. Š. į tai atsako: „O kur jam dėtis?“ Pareigūnė pasiteirauja J. Š. apie kelintą valandą šeštadienį jį sumušė, tačiau J. Š. į tai nieko neatsako. Pareigūnė pasiteirauja J. Š. ar jis nori rašyti pareiškimą. J. Š. nurodo, kad reikia rašyti pareiškimą;

2) garso-vaizdo įrašas: PSS-20250218-190113UTC+0200, fiksuotas pareigūnės kūno kamera. Įrašo trukmė 2 minutės 59 sekundės. Įraše matyti, kad pareigūnė tarnybiniu automobiliu kartu su J. Š. atvyksta į VšĮ „Visagino ligoninė“ priėmimo skyrių. Pareigūnė klausia J. Š.: „Kiek tau kartų trenkė ir su kuo?“ J. Š. atsako: „Visą sumušė.“ Pareigūnė: „Į visas kūno dalis davė?“ J. Š. atsako: „Taip“. Pareigūnė klausia: „Su kulokais?“ J. Š.: „Nu tai su galva, su kulokais!“ Pareigūnė: „Ir su galva ir kulokais daužė? Ar daiktu kokiu nors paėmęs? Neėmė jokio daikto?“ J. Š. atsako: „Neėmė“;

3) garso-vaizdo įrašas: PSS-20250218-191102UTC+0200, fiksuotas pareigūnės kūno kamera. Įrašo trukmė 1 minutė 20 sekundžių. J. Š. laukia VšĮ „Visagino ligoninė“ priėmimo skyriuje. Pareigūnė apžiūri J. Š. veidą. J. Š. ant veido matomi dauginiai veido nubrozdinimai, kraujosruvos aplink akis, kaktoje – žaizda. Pareigūnė pasiteirauja J. Š. kiek jam buvo suduota smūgių į veidą. J. Š. atsako: „Nu ką aš žinau?! Daug! Visą naktį durniavo.“ Pareigūnė: „Visą naktį durniavo?“ J. Š. atsako: „Nu tai - aišku!“ J. Š. toliau kalba neaiškiai.

13. 2025 m. vasario 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis J. Š. pateikė gydytojo išrašo kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

14. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

15. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. M. 2025 m. vasario 18 d., apie 02 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas – suduodamas rankų kumščiais ir galva ne mažiau kaip tris kartus J. Š. į veidą ir gulinčiam spirdamas koja į juosmenį, nugarą, pastarajam padarė juosmeninių pirmo ir antro slankstelių lūžius, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei kraujosruvas aplink akis, dauginius veido nubrozdinimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis J. M. savo kaltę dėl J. Š. nesunkaus sutrikdymo, visiškai pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo J. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo J. Š. ir liudytojų A. D., R. J. parodymai ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga – asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, protokolas-pareiškimas, tarnybinis pranešimas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas. Kaltinamasis J. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušdamas – suduodamas rankų kumščiais ir galva ne mažiau kaip tris kartus J. Š. į veidą ir pastarajam gulinčiam, spirdamas koja į juosmenį, nugarą, nukentėjusiajam J. Š. į krūtinę, nesunkiai sutrikdė sveikatą, kas sudaro pagrindą teismui nuspręsti, kad kaltinamasis suvokė, jog jo veiksmai sukels pastarajam kančias ir norėjo taip elgtis. Nukentėjusiajam J. Š. padarytus konkrečius sužalojimus ir jų mastą, kurie buvo nulemti kaltinamojo J. M. tyčinių ir aktyvių veiksmų, patvirtina objektyvus ir jokių abejonių nekeliantis įrodymas – 2025 m. kovo 24 d. specialisto išvada Nr. G1055/2025(01). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

16. Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį padarymą skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, nustatant kaltinamajam J. M. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinti 1/3 iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo. Kaltinamasis J. M. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu.

17. Skirdamas bausmę kaltinamajam J. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nustatyta, kad kaltinamasis J. M. praeityje teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nesumoka, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje taip pat nėra, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam J. M. paskyrus prokuroro siūlomą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, ir paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad per bausmės vykdymo laiką J. M. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje.

18. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos kaltinamajam J. M. bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir paskirtina – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, ir paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad per bausmės vykdymo laiką J. M. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje.

19. Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2025 m. gegužės 12 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 3 565,12 Eur sumai. 2025 m. gegužės 12 d. J. M. ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa, atstovaujama Administravimo skyriaus vyr. specialisto M. B. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3580, pagal kurią J. M. įsipareigojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui per 50 mėnesių atlyginti 3 565,12 Eur t žalą.

20. J. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

21. Daiktai ir dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – trys vaizdo-garso įrašai ir gydytojo išrašo kopija įkelti į Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą (toliau – IBPS), paliktini saugoti IBPS kaip šios bylos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, ir paskirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad per bausmės vykdymo laiką J. M. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam J. M. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad per bausmės vykdymo laiką J. M. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje.

J. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Patvirtinti 2025 m. gegužės 12 d. J. M. ir Panevėžio teritorinė ligonių kasos, sudarytą žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3580, pagal kurią J. M. įsipareigojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui per 50 mėnesių atlyginti 3 565,12 Eur žalą į nurodytą banko sąskaitą.

Daiktus ir dokumentą, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – tris vaizdo-garso įrašus ir gydytojo išrašo kopiją, palikti saugoti IBPS kaip šios bylos dalis.

Išaiškinti J. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.