Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečių kaltinamųjų įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams V. K., A. P., A. K.,

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Lekečinskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, (duomenys neskelbtini) moksleivis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ( nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų),

O. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, (duomenys neskelbtini) moksleivis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. spalio 3 d. apie 15.30 val. viešoje vietoje - Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 4 tyčia dėl chuliganiškų paskatų smogė kumščiu vieną kartą nepilnamečiui Ž. G. į galvą, tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžimą dešinio kampo srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

O. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. spalio 3 d. per laikotarpį nuo 15.30 val. iki 16.00 val. viešoje vietoje - Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Liepų gatvėje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, pasivijęs nepilnametį Ž. G., plūdo jį necenzūriniais žodžiais, neleisdamas eiti du kartus rankomis stūmė jį į krūtinę, sugriebęs už kaklo smaugė, vėliau, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ties parduotuve „Aibė“, esančia Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Liepų g. 6, nukentėjusiajam Ž. G. sėdint automobilyje „ VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) pradaręs duris kumščiu sudavė jam vieną kartą į dešinę ranką, du kartus apspjovė galvą, tuo Ž. G. dėl stūmimo į krūtinę, smaugimo ir smūgio sudavimo sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamieji D. K. ir O. K. dėl nusikaltimų, kurių padarymu kaltinami, padarymo kaltais prisipažino visiškai.

Kaltinamasis D. K. parodė, kad 2013 m. spalio 3 d. su O. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir nuėjo į jų buvusią mokyklą. Prieš tai Kėdainiuose abu su O. K. buvo išgėrę vieną butelį vyno, jautėsi apsvaigęs. Ž. G. jis pažinojo nuo mokyklos, su juo nebendravo, nesipyko. Ar jis kalbėjo su O. K. apie Ž. G. primušimą, nepamena. Po to prie mokyklos su draugais atvažiavo A. L., kuris sakė, jog girdėjo, kad jie kažką nori primušti. Pasikalbėjus ir A. L. išvažiavus, jis su O. K. pamatė einantį Ž. G. ir priėjo prie jo. O. K. Ž. G. stumdė, plūdo necenzūriniais žodžiais, buvo sugriebęs už kaklo, jie klausė Ž. G., kas iškvietė A. L.. Ž. G. pasakius, jog nežino, kad tai padarė, jis vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą. Po to jis su O. K. nuėjo prie parduotuvės, kur pamatė Ž.ą, sėdintį savo tėčio automobilyje. Ž.o tėtis klausė, kuris iš jų primušė Ž.ą ir paėmęs O. K. už kaklo, trenkė jam į petį. O. K. pasakė, kad ne jis trenkė Ž.ui. Tada jis pabėgo ir išvažiavo namo. Nurodė, jog žino, kad Ž. G. jis sulaužė žandikaulį, savo poelgį vertina kaip blogą, dėl to gailisi. Iki teisiamojo posėdžio nukentėjusiųjų neatsiprašė, nes nukentėjusiojo brolis su draugu važinėjo ir juos „gaudė“. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, per kiek laiko atlygins žalą, nežino, gal kitais metais, kai baigs mokslus. Šiuo metu gauna 50 Lt dydžio stipendiją, daugiau pajamų neturi.

Kaltinamasis O. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2013 m. spalio 3 d. su D. K. išgėrė butelį vyno ir, pasiūlius D.ui, nuvažiavo į savo buvusią mokyklą (duomenys neskelbtini) k., tačiau valytoja juos iš mokyklos išvarė. Jiems išėjus į lauką, atvažiavo A. L., B.as ir E. Š.. A. L. klausė, kokios čia vyksta „razborkės“, o jam paklausus, kas apie tai „ožina“, pasakė, jog tai nesvarbu. A. L. išvažiavus, jis su D.u nuėjo prie parduotuvės ir pamatė namo einantį Ž. G.. Jiems priėjus prie Ž. G., jis Ž. G. keletą kartų stumtelėjo, sugriebė už kaklo. D.as Ž. G. liepė pasakyti, kas iškvietė A. L., o Ž.ui pasakius, jog nežino, kas iškvietė, D.as trenkė jam kumščiu į veidą. Po to jis su D.u apėjo aplink (duomenys neskelbtini) kaimą ir grįžo prie parduotuvės, kur atvažiavo Ž.as su savo tėčiu, kuris paklausė, kuris iš jų trenkė Ž.ui. Ž.ui parodžius į jį, jo tėtis jį pargriovė ir trenkė per petį, po to nusivijo D.ą. Jis priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo Ž.as, atidaręs automobilio galines dureles, kaire ranka bandė trenkti Ž.ui į galvą, bet pataikė į ranką bei porą kartų jį apspjovė. Įvykio metu galėjo Ž.ą plūsti necenzūriniais žodžiais. Prie Ž.o jis su D. K. prikibo dėl to, kad norėjo išsiaiškinti, kas iškvietė A. L.. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Iš karto po įvykio nukentėjusiojo neatsiprašė, nes buvo išgėręs, susinervavęs, o vėliau juos „gaudė‘ nukentėjusiojo brolis su draugais. Dėl to, ką padarė, gailisi. Supranta, kad ir jis turi prisidėti prie žalos atlyginimo, tačiau civiliniai ieškiniai yra per dideli.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų D. K. ir O. K. visiško prisipažinimo jų kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais ir įvertintais (BPK 273 str., 301 str.) rašytiniais įrodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais.

Iš ikiteisminio tyrimo metu surašytų apklausos protokolų matyti:

- liudytoja apklausta nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2013 m. spalio 3 d. 15.35 val. į namus grįžo jos nepilnametis sūnus Ž. G., o ji išgirdo už namo dviejų vaikinų riksmus „išeik baily“. Kviečiamas valgyti, sūnus atsisakė, sakė, jog nenori. Vėliau suprato, kad sūnus atsisakė valgyti dėl to, kad jam skaudėjo žandikaulį. Po kurio laiko pro langą pamatė savo sūnų ir vyrą išvažiuojančius automobiliu. Grįžęs Ž.as jai papasakojo, kad buvo sumuštas, negali valgyti, nes skauda žandikaulį. Besiruošiant vykti į ligoninę, sūnus pro langą pamatė keliu einantį jį sumušusį vaikiną, kurį jos vyras sulaikė. Sūnus pasakė, kad tas vaikinas yra O. K., sakė, kad jis jį stumdė, smaugė, prie parduotuvės jam sėdint automobilyje, apspjovė ir sudavė smūgį į ranką. Taip pat sūnus pasakė, kad smūgį į žandikaulį jam sudavė D. K.. O. K. jos vyras pristatė į seniūniją, kur buvo iškviestas apylinkės inspektorius. Nuvykus į ligoninę, sūnui buvo konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis, jam buvo sudėti įtvarai, dėl kurių sūnus negalėjo valgyti normalaus maisto, per gydymosi laiką jo svoris nukrito 6 kg, jis negalėjo lankyti mokyklos. Dėl šio įvykio jos sūnus ir ji patyrė stresą, išgyvenimus, papildomą rūpestį, iki šiol jaučia baimės ir nesaugumo jausmą. Dėl patirto streso ir įtampos ji gėrė raminamuosius vaistus (b.l.9).

- liudytoju apklaustas nukentėjusysis Ž. G. parodė, kad 2013 m. spalio 3 d. apie 15 val., būdamas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos koridoriuje, pamatė buvusius šios mokyklos moksleivius O. K. ir D. K. ir iš jų elgesio suprato, kad jie yra išgėrę. Iki to laiko nė su vienu iš jų jokių reikalų neturėjo ir su jais nebendravo, tik kartais tekdavo kartu važiuoti į varžybas. Priėjusi klasiokė S. B. pasakė, kad nugirdo pokalbį, jog O. K. ir D. K. ketina jį sumušti, dėl ko ketina tai padaryti, S. B. nesakė. Jis pats D. K. ir O. K. nieko nėra skolingas, jie jam – taip pat. Apie tai jis pasakė savo draugui L. J., kuris paskambino jų draugui A. L. ir pakvietė jį atvažiuoti į mokyklą. Manė, kad jei jų bus daugiau, D. K. ir O. K. jo nemuš. Atvažiavęs A. L. su D.u ir O.u kalbėjosi. Girdėjo, kad O.as sakė, jog jų atvažiuos daugiau ir visus sumuš. Aprimus situacijai A. L. išvažiavo, o jis su Luku nuėjo link parduotuvės. Lukui įėjus į parduotuvę, paskui jį įėjo ir D.as su O.u. Nelaukdamas Luko apie 15.30 val. jis ėjo link namų, ir Liepų alėjos gatvėje prie jo pribėgo O. K. ir D. K.. O. K., atsistojęs jam iš priekio, stumdė jį abiem rankomis į krūtinę, neleisdamas jam eiti į priekį, vis klausdamas, iš kur atsirado Artūras ir kas jam paskambino. Jis nesakė, kad skambino Lukas, pasakė, jog nežino, kas skambino, bei ėjo į priekį ir įsuko į seniūnijos kiemą, manydamas, kad kas nors pastebės, jog jie prie jo kimba. O. K. užbėgo jam iš priekio, sugriebė viena ranka už kaklo ir jį spaudė, vienos rankos kumštį buvo iškėlęs į viršų, tarsi užsimojęs smogti, bet smūgio nesudavė, plūdo jį necenzūriniais žodžiais. Atitraukęs O.o ranką, jis ėjo toliau ir prie (duomenys neskelbtini) gatvės 4-o namo pribėgęs prie jo O.as vėl jį stumdė, grasino sumušti, bei jam iš priekio užbėgęs D. K. be jokios priežasties ir nieko nesakęs vieną kartą kumščiu smogė jam į kairį žandikaulį. Smūgio metu jis pajuto stiprų skausmą, jam aptemo akyse. Po D.o suduoto smūgio O.as dar kartą jį pastūmė. Po to jis nuėjo į savo namus. Netrukus iš lauko atėjęs tėtis pasakė, kad išgirdo šūkaujant „išlįsk, baily“ ir klausė, kam tie žodžiai skirti. Jis pasakė tėčiui, kad buvo sumuštas, o tėtis prašė parodyti, kas tokie jį sumušė. Abu su tėčiu automobiliu nuvažiavę prie parduotuvės „Aibė“, pamatė O. K. ir D. K.. D.as pradėjo bėgti, jo tėtis jį nusivijo, o O.as priėjęs prie jo, sėdinčio automobilyje, atidarė už jo esančias dureles ir užsimojo smogti į galvą, tačiau jam pakėlus ranką, smogė į dešinę ranką bei du kartus jį apspjovė. Grįžus tėčiui, jie parvažiavo į namus. Būdamas namuose jis pamatė einantį gatve O.ą ir jo tėtis, jį pagavęs, nuvedė į seniūniją, kur iškvietė policijos pareigūnus. Tą pačią dieną jis su tėvais nuvažiavo į Kėdainių ligoninę, kur buvo apžiūrėtas ir nukreiptas į Kauno klinikas. Jam skaudėjo dešinį žandikaulį, ištino ir nutirpo smakras, buvo konstatuotas žandikaulio lūžimas, operuotas dantis. Smaugimo, smūgio sudavimo metu jis jautė fizinį skausmą. Įvykio metu jis išsigando, patyrė stresą, išgyvenimus, kentė nepatogumus dėl žandikaulio įtvarų, jam skaudėjo, negalėjo lankyti mokyklos, kurį laiką negalėjo normaliai valgyti, buvo sunku miegoti, kvėpuoti. Dėl to labai išgyveno ir jo mama (b.l.19-20,21).

- liudytoja S. B. parodė, kad ji yra Ž. G. klasiokė. O. K. ir D. K. pažįsta, jie abu praeitais mokslo metais mokėsi jų mokykloje. 2013 m. spalio 3 d. apie 15 val. prie parduotuvės „ Aibė“ ji sutiko O. K. ir D. K.. Nuo jų sklido alkoholio kvapas, ji suprato, kad jie yra vartoję alkoholį. D. K. nerišliai jos paklausė, ar Ž.as yra mokykloje ir jai atsakius, kad yra, pasakė, kad reikės jį sumušti. Išėjusi iš parduotuvės, ji nuėjo į mokyklą, o jai iš paskos ėjo ir O. K. su D. K.. Mokykloje susitikusi Ž. G., pasakė, kad K. ir K. ketina jį sumušti. Kas toliau vyko kieme, nematė. Kitą dieną iš vaikų kalbų sužinojo, kad Ž. G. yra ligoninėje, nes prie jo namų O.as ir D.as sulaužė jam žandikaulį. Anksčiau iš D. K. buvo girdėjusi, kad Ž. G. jam nepatinka, dėl ko, jis jai nesakė (b.l.46).

- liudytojas L. J. parodė, kad jis yra Ž. G. klasiokas. O. K. ir D. K. yra jo buvę draugai. 2013 m. spalio 3 d. apie 15 val. jam su Ž. G. būnant (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos koridoriuje, klasiokė S. B. pasakė, kad O. K. ir D. K. ketina sumušti Ž.ą. Netrukus O.as ir D.as atėjo į mokyklą. Iš O.o ir D.o nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos suprato, kad jie yra neblaivūs. O.ui ir D.ui išėjus į mokyklos kiemą, jis su Ž.u pasitarė, kad jei vyks muštynės, jiems bus reikalinga pagalba, todėl jis paskambino pažįstamam A. L. ir paprašė atvažiuoti. Atvažiavęs į mokyklos kiemą, A. L. nuėjo su O. K. ir D. K. pasikalbėti. A. L. pasakius, kad viskas gerai ir išvažiavus, o jam su Ž.u einant link parduotuvės, juos pasivijo O.as ir D.as. Jis nuėjo į parduotuvę, o Ž.as - link namų. Išėjęs iš parduotuvės, matė, kaip Ž.as kėlėsi nuo žemės, o šalia jo stovėjo K. ir K.. Jis suduotų smūgių nematė, tik girdėjo, kaip D.as gyrėsi, jog sudavė gerą smūgį Ž.ui. Taip pat nematė, ar jie Ž.ą stumdė. Atsikėlęs Ž.as nuėjo į namus (b.l.47).

- liudytojas A. L. parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį, galėjo būti 3 d., apie 15 val. jam paskambinęs L. J. pasakė, kad į mokyklą atvažiavo O. K. ir žada kažką mušti, prašė atvažiuoti į mokyklą padėti. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kiemą, pamatė O. K. ir D. K., jų paklausė, ką jie žada mušti. Jie atsakė, kad nieko mušti nežada. O.as paklausė, kas jam skambino, tačiau jis nesakė. Tuo metu iš mokyklos į kiemą išėjo Ž. G. ir L. J., kurie pasakė, kad žada mušti kažkurį iš jų. Po to O.as ir D.as agresyviai pasakė, kad kitą kartą atvažiuos jų daugiau ir visus sumuš. Iš jų nerišlios kalbos ir elgesio matėsi, kad jie neblaivūs. Pamanęs, kad muštynių nebus, jis išvažiavo. Apie 16 val. L. J. jam parašė SMS, kad Ž.ą sumušė ir sulaužė jam žandikaulį, kas tai padarė, neparašė, bet jis suprato, jog tai padarė O.as arba D.as. Po to Ž.o klausė, už ką jis „gavo“, tačiau jis teigė pats nežinantis (b.l.49).

Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G310/13 (12) konstatuota, kad Ž. G. padarytas apatinio žandikaulio lūžimas dešinio kampo srityje, sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu, objektyviai yra užsifiksavę vieno smūgio požymiai, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.25-26). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. G20/13 (12) –G310/13 (12) nurodyta, kad dėl suduoto smūgio kumščiu į kairę žandikaulio pusę dėl staigios apatinio žandikaulio deformacijos lūžimas galėjo įvykti priešingoje smūgio sudavimo pusėje, tai yra dešinio kampo srityje. Apžiūros metu kitose kūno vietose sužalojimų nekonstatuota, jų taip pat nėra aprašyta ir medicininiuose dokumentuose, tačiau galima teigti, kad dėl stumdymo, smaugimo, suduoto smūgio kumščiu į dešinę ranką Ž. G. galėjo būti sukeltas tik fizinis skausmas (b.l.28-29). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis Ž. G. parodė vietas, kur O. K. jį stumdė bei, jam sėdint automobilyje, smogė vieną kartą kumščiu į dešinę ranką, apspjovė, vietą prie (duomenys neskelbtini) g. 4-o namo, kur D. K. vieną kartą kumščiu smogė jam į kairį žandikaulį

(b.l.41-45).

Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamieji D. K. ir O. K. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 4, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, neva dėl to, jog įtarė, kad nukentėjusysis Ž. G. pasiskundė A. L. ir jį iškvietė, tyčia smogė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam į galvą, sulaužydamas apatinį žandikaulį dešinio kampo srityje bei padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Viešoji vieta, kurioje gali būti pažeista viešoji tvarka, tai vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, t.y. gatvės, keliai, parkai ir kt. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu joje kas nors buvo, ar ne. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiajam Ž. G. nesunkiai sutrikdyta sveikata nuo kaltinamojo D. K. suduoto smūgio, tai patvirtina specialisto ir papildoma specialisto išvados, nenustatyta, kad šioje situacijoje būtų vyravusios asmeninės paskatos, iki to laiko jokių pykčių tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo, jie nebendravo, tai matyti ir iš nukentėjusiojo Ž. G. apklausos protokolo, šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis D. K.. Kaltinamasis D. K. elgėsi įžūliai – dėl menkavertės priežasties prikibęs prie Ž. G., naudojo fizinį smurtą – tyčia sudavė jam kumščiu į veidą, smūgis buvo stiprus, nukentėjusiajam padarytas apatinio žandikaulio lūžimas, kaltinamojo D. K. elgesys vertintinas kaip atviras iššūkis visuomenei, kuriuo jis siekė priešpastatyti save aplinkiniams, jis akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo D. K. kaltė pilnai įrodyta jo paties, kaltinamojo O. K., nukentėjusiojo Ž. G. parodymais, specialisto išvada ir papildoma specialisto išvada.

Kaltinamojo D. K. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., nes neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

Teisiamojo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad kaltinamasis O. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 4 dėl menkavertės priežasties, neva dėl to, jog įtarė, kad nukentėjusysis Ž. G. pasiskundė A. L. ir jį iškvietė, prikibo prie namo einančio Ž. G., plūdo jį necenzūriniais žodžiais, stumdė, sugriebęs už kaklo, smaugė, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, prie parduotuvės, nukentėjusiajam Ž. G. sėdint automobilyje, pradaręs automobilio dureles, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į dešinę ranką bei du kartus jį apspjovė, kaltinamasis O. K. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį Ž. G., jį stumdydamas, sugriebdamas už kaklo ir smaugdamas, suduodamas smūgius į ranką, neabejotinai sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam, o jį apspjaudamas, pažemino, kaltinamasis veikė aiškiai negerbdamas žmonių ir visuomenės, akivaizdžiai niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo O. K. kaltė pilnai įrodyta visišku jo paties prisipažinimu, kaltinamojo D. K. parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos protokolais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo O. K. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas).

Kaltinamųjų D. K. ir O. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie kaltais dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio (b.l.61,110), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K. teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.) žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, atsižvelgia į sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. D. K. teisiamas pirmą kartą (b.l.77), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b.l.80), į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato įskaitą nebuvo įrašytas, nebuvo registruotas policiją dominančių vaikų kartotekoje (b.l.83), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos VTAS informacijoje nurodyta, kad J. K. ir V. K. šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (b.l.85), VšĮ Kėdainių pirminės priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų priežiūros grupėse D. K. neįrašytas (b.l.79), mokosi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos charakteristikoje nurodyta, kad jis mokosi pagal apdailininko (statybininko) mokymo programą, mokyklą lanko gerai, bet mėgsta pabėgti iš paskutiniųjų pamokų, su mokytojais bendrauja mandagiai, su grupės draugais sutaria, domisi pasirinkta profesija, praktinio mokymo metu stengiasi dirbti ir išmokti specialybės (b.l.81), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakteristikoje nurodyta, kad seniūnija nėra gavusi skundų ar pareiškimų dėl D. K. (b.l.108). Kaltinamajam D. K. skirtina BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, bei atsižvelgus į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį. Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis D. K. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam taikytinas BK 92 str. 1 d., sutinkamai su BK 92 str. 2 d. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas bei įpareigojimai (BK 87 str. 1 d., 2 d.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam O. K. teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.) viešajai tvarkai, atsižvelgia į sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. O. K. teisiamas pirmą kartą (b.l.127-128), vieną kartą baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 str. 5 d. (alkoholinių gėrimų gėrimas viešoje vietoje), nuobauda galioja (b.l.139), nuo 2009-12-01 registruotas Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate policiją dominančių vaikų kartotekoje, 2013-04-10 įrašytas į profilaktinę įskaitą, jo mama dėl nepilnamečio sūnaus elgesio 4 kartus bausta administracine tvarka (b.l.143), Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, kontroliuojančio O. K. elgesį nuo 2013-07-12, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartimi atleidus jį BPK 93 str. tvarka nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 2 d. bei paskyrus elgesio apribojimą 12 mėnesių, charakterizuojamas patenkinamai (b.l.136), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos VTAS informacijoje nurodyta, kad A. P. ir A. K. šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (b.l.145), VšĮ Kėdainių pirminės priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų priežiūros grupėse O. K. neįrašytas (b.l.138), mokosi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos charakteristikoje nurodyta, kad jis mokosi pagal apdailininko (statybininko) mokymo programą, mokyklą lanko gerai, praktinio mokymo metu noriai dirba, dažnai konfliktuoja su mokytojais, mėgsta pasišaipyti iš silpnesnių grupės draugų, dėl elgesio buvo svarstytas Vaiko gerovės komisijoje, O.o mama domisi sūnaus elgesiu bei mokymosi rezultatais (b.l.141), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos seniūnija nurodė, jog skundų dėl O. K. nėra gavusi (b.l.158). Atsižvelgus į visas aplinkybes, tai, kad O. K. nusikalto būdamas nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, mokosi, teismas mano, jog nėra pagrindo kaltinamajam skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ir siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus bei siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 284 str.1 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kuri skiriama vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat ir į BK 91 str. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Teismas mano, kad taikyti BK 93 str. ir O. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimą, už kurį teisiamas, padarė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartimi atleidus jį BK 93 str. tvarka nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 2 d. bei esant paskirtai auklėjimo poveikio priemonei - elgesio apribojimui 12 mėnesių, o taip pat ir į kaltinamojo asmenybę. Be to pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 93 str. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės.

O. K. išaiškintina, kad jis per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityt, kaip juos vykdo (BK 48 str. 3 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei nukentėjusiojo Ž. G. įstatyminė atstovė D. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš D. K. ir O. K. neturtinei žalai atlyginti: Ž. G. – 6000,00 Lt, o jai pačiai – 2000,00 Lt (b.l.15).

Byloje taip pat pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš D. K. ir O. K. solidariai, o jiems neturint turto – subsidiariai iš jų tėvų, 1042,79 Lt Ž. G. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b.l.32-34,35).

BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Kadangi Ž. G. atžvilgiu buvo padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, nukentėjusieji turi teisę reikalauti atlyginti jiems nusikaltimais padarytą žalą. Kaltinamasis D. K. su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka, jų dydžio neginčija. Kaltinamasis O. K. nurodė, jog civiliniai ieškiniai yra per dideli.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam Ž. G. padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga, sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y., kaltinamiesiems. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. G. dėl abiejų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, nukentėjusiajam D. K. neteisėtais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, iš nukentėjusiojo Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu surašyto apklausos protokolo matyti, jog jam dėl D. K. suduoto smūgio buvo sulaužytas žandikaulis, jis juto skausmą, tai patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G310/13(12) ir papildoma specialisto išvada Nr. G20/13(12)-G310/13 (12), jam buvo ištinęs ir nutirpęs smakras, operuotas dantis, jis jautė nepatogumus dėl žandikaulio įtvarų, kurį laiką negalėjo normaliai valgyti, jam buvo sunku miegoti, negalėjo lankyti mokyklos, įvykio metu išsigando, patyrė stresą, dėl O. K. veiksmų – smūgių sudavimo, smaugimo jautė fizinį skausmą, akivaizdu, kad O. K. apspjovus nukentėjusįjį, jis patyrė pažeminimą. Iš nukentėjusiosios D. G. paaiškinimų matyti, kad jos sūnus po jam padarytų sužalojimų 4 dienas gydėsi Kauno klinikose, namuose gydėsi dar dvi savaites, jam buvo uždėti žandikaulio įtvarai, kuriuos nešiojo mėnesį laiko, negalėjo valgyti normalaus maisto, po ko nuėmus vieną įtvarą paaiškėjo, kad nuo įtvarų pažeistos dantų smegenys, todėl sūnus ir toliau galėjo valgyti tik košes, dar mėnesį turėjo gydytis nuo liekamųjų reiškinių, ir dabar, keičiantis orui, sūnui skauda žandikaulį. Nurodė, jog palaiko savo civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes turi širdies neurozę, po įvykio reikėjo papildomai naudoti raminamuosius vaistus, bijojo sūnų išleisti į kiemą ir į mokyklą, nuolat jautė nerimą dėl sūnaus, dėl ko jai išsivystė depresija, šeimos gydytoja išrašė antidepresantus. Civilinius ieškinius prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų, kadangi vienas jų sūnui sudavė smūgį ir sulaužė žandikaulį, kitas kaltinamasis sūnų stumdė, žemino morališkai, po ko sūnus tapo nervingesnis. Teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, į kiekvieno kaltinamojo padarytus neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, kad jie nedirba, mokosi, pajamų ir savo turto neturi (b.l.86,146), remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, įvertinant ir tai, kad kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodė, jog palaiko savo civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes turi širdies neurozę, po įvykio reikėjo papildomai naudoti raminamuosius vaistus, bijojo sūnų išleisti į kiemą ir į mokyklą, nuolat jautė nerimą dėl sūnaus, dėl ko jai išsivystė depresija, šeimos gydytoja išrašė antidepresantus, tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pagal CK 250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam Ž. G. – 5000 Lt, atsižvelgus į kiekvieno iš kaltinamųjų padarytus neteisėtus veiksmus ir šiais veiksmais sukeltus padarinius, priteisiant 4000 Lt iš kaltinamojo D. K., 1000 Lt - iš kaltinamojo O. K., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų neturtinei žalai atlyginti, subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų A. P. ir A. K.. Likusioje dalyje Ž. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas. Teismas taip pat mano, kad nukentėjusioji D. G. dėl sūnaus sužalojimo nuo D. K. veiksmų ir abiejų kaltinamųjų kitų neteisėtų veiksmų neabejotinai patyrė nepatogumų, kadangi dėl patirtų sužalojimų negalėjusiam valgyti įprasto maisto sūnui turėjo maistą gaminti atskirai, sugaišo laiką vežiodama sūnų po gydymo įstaigas, visiškai suprantama, jog po to, kai jos sūnus buvo užpultas abiejų kaltinamųjų, jautė nerimą išleisdama sūnų į lauką, mokyklą, todėl pripažįsta, kad ji turi teisę gauti žalos atlyginimą ir D. G. nustato atlygintinos žalos dydį -500 Lt, atsižvelgus ir į tai, kad nukentėjusioji, nurodžiusi, kad po įvykio su sūnumi jai išsivystė depresija, vartojo gydytojo išrašytus antidepresantus, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, mano, kad atsižvelgus į kiekvieno kaltinamojo veiksmus, jų pobūdį, sukeltus padarinius, nukentėjusiajai D. G. iš kaltinamojo D. K. priteistinas 400 Lt, iš kaltinamojo O. K. – 100 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje dėl 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškinys atmestinas.

Byloje taip pat pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b.l.33-34), kuriuo prašoma Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti iš K. K. ir O. K. 1042,79 Lt. Ž. G. gydymo išlaidų. Atsižvelgus į ieškinyje nurodytas aplinkybes, prie ieškinio pridėtą medicininių dokumentų apskaitos išrašą (b.l.35), teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo Ž. G. gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo D. K. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padaryto žandikaulio lūžimo, D. K. sudavus nukentėjusiajam smūgį kumščiu į galvą, todėl Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ž. G. gydymo išlaidos -1042,79 Lt, priteistinos tik iš kaltinamojo D. K..

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str. 301-307 str., teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.(nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai (10) mėnesių. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dešimčiai (10) mėnesių, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei tęsti mokslą.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas) ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems (1) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei mokytis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems (8) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei mokytis.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš D. K. 1042,79 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt du litus 79 ct) Ž. G. gydymo išlaidų.

Priteisti Ž. G.: iš D. K. – 4000,00 (keturis tūkstančius) litų, iš O. K. – 1000,00 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo, o O. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų neturtinei žalai atlyginti- subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų A. P. ir A. K.. Likusioje dalyje Ž. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti D. G.: iš D. K. – 400,00 (keturis šimtus) litų, iš O. K. – 100,00 (vieną šimtą) litų neturtinės žalos atlyginimo, o O. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų neturtinei žalai atlyginti- subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų A. P. ir A. K.. Likusioje dalyje D. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui.