- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-193-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00699-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- UAB „Statybų trestas“
- Atsakovas
- P. J.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-193-755/2015
NUTARTIS
2015 m. kovo 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Statybų trestas“ atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14-126/2014 pagal ieškovo UAB „Statybų trestas“ ieškinį atsakovui P. J., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – V. Ž., O. P., dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo (vindikacinis ieškinys),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Statybų trestas“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė išreikalauti iš atsakovo P. J. svetimo neteisėto valdymo automobilį Mercedes Benz CL 63 AMG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinti jį savininkui – ieškovui UAB „Statybų trestas“, priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė prašymą pakeisti byloje atsakovą P. J. į atsakovą O. P., o P. J. procesinę padėtį nustatyti kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, išreikalauti iš O. P. svetimo valdymo automobilį Mercedes - Benz CL 63 AMG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris - (duomenys neskelbtini) ir grąžinti jį savininkui - ieškovui bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti atsakovui O. P. eksploatuoti (naudoti), parduoti, įkeisti, ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims automobilį Mercedes - Benz CL 63 AMG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris - (duomenys neskelbtini), o automobilio saugojimo pareigą nustatyti ieškovui UAB „Statybų trestas“.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl atsakovo pakeitimo - byloje atsakovas P. J. pakeistas į atsakovą O. P., o UAB „Statybų trestas“ ieškinys paliktas nenagrinėtu. Teismas nustatęs, kad asmuo, kurį prašoma patraukti naujuoju atsakovu O. P. yra Ukrainos pilietis, asmens kodas nežinomas, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Žitomiro sritis, Ukraina, 11707, pripažino, kad byloje atsiradus tarptautiniam elementui, taikytinos CPK VII dalies normos, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą. Kadangi byloje duomenų, jog atsakovas O. P. turi Lietuvoje gyvenamąją vietą, turto, jis yra Ukrainos pilietis, ginčo automobilis, kaip nurodo O. P., taip pat ne Lietuvoje, todėl tarp šalių (Lietuvos Respublikos ir Ukrainos) sudarytos sutarties pagrindu ieškovo UAB „Statybų trestas“ ieškinys naujajam atsakovui yra teismingas atitinkamam Ukrainos teismui. Vadovaudamasis CPK 782 str. 1 d., teismas ieškovo UAB „Statybų trestas“ ieškinį paliko nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Statybų trestas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Rokiškio apylinkės teismo 2014-11-03 nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Apeliantas nurodo, kad tiek atsakovo paaiškinimai, tiek kitos aplinkybės patvirtina, kad naujo atsakovo O. P. gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba kitoje ES valstybėje, o byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui tiek pagal CPK 29 ir 782 str., tiek pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ sutartį. Atskirajame skunde pažymima, kad atsakovas O. P. turi ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę. 2014-07-31 Lietuvos Respublikos generaliniam prokuroru teiktame rašte ir 2014-04-11 atsakovo rašte Ukrainos ambasadai Lietuvos Respublikoje ir kituose dokumentuose, atsakovas patvirtino aplinkybes dėl ginčo automobilio iš trečiojo asmens (buvusio atsakovo) P. J. įgijimo, kurios turi reikšmės jo gyvenamosios vietos nustatymui. Teigia, kad atsakovas pats pripažino, kad atsakovo turtiniai interesai taip pat yra Europos Sąjungoje (jis dirba vienai stambaus masto Europos Sąjungoje įsikūrusiai įmonei ir atlieka su šiuo darbu susijusius veiksmus būtent Europos Sąjungos teritorijoje). Trečiojo asmens P. J. tėvas R. J. nurodė, jog automobilis buvo parduodamas atsakovui, kuris verslo ryšiais susijęs asmuo ir kad naujasis atsakovas yra ne tik Ukrainos, bet ir Lenkijos pilietis, be to, turi reikalų Latvijoje. Pateiktuose prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio atsakovas O. P. nurodė, kad automobilis buvo Vilniuje nuo 2014-10-18 iki 2012-10-08 dėl jo remonto, po to automobilis buvo Lietuvoje. Ginčo automobilis vis dar yra registruotas Lietuvoje. Atskiruoju skundu nurodoma, kad teismas, taikydamas CPK 782 str. ir tarptautinių sutarčių nuostatas, neatskleidė esminės aplinkybės, t. y. kur yra tikroji atsakovo gyvenamoji, turto buvimo ir kitų turtinių interesų ir turto buvimo vieta. Teismas, veikdamas ex officio, privalėjo išreikalauti iš atsakovo įrodymus apie jam suteiktą leidimą gyventi Europos Sąjungos valstybėje narėje arba atsakovo teiktą prašymą dėl šio leidimo suteikimo, kas pagrįstų ar atsakovas gyvena Lietuvoje, ar kitoje ES valstybėje narėje, išreikalauti įrodymus apie atsakovo darbovietę, apie ginčo automobilio buvimo vietą ir apie jo išvežimą iš Lietuvos, įrodymus, kurie patvirtintų arba paneigtų R. J. nurodytą aplinkybę, kad atsakovas turi Lenkijos pilietybę. Teigia, kad teismas apsiribojo tik formaliu ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančių procesines teisės normų taikymu, aiškinimu bei įrodymu vertinimu, todėl ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas nesant tam pagrindo. Atskiruoju skundu nurodoma, kad jeigu būtų konstatuota, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra kitoje ES valstybėje narėje (t. y. ne Lietuvoje), byla vis tiek būtų teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes taikytinas 2000-12-22 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo reglamentas (toliau - Reglamentas), pagal kurio 2 str. 1 ir 2 d. numatyta, kad valstybe narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose.Pažymima, kad atsakovas atvyko ir davė žodinius paaiškinimus 2014-10-13 teismo posėdyje, todėl ginčą nagrinėjantis teismas turi jurisdikciją nagrinėti šį ginčą toliau. Be to, byloje ne tik prašoma išreikalauti kilnojamąjį daiktą (automobilį) iš neteisėto valdymo, bet ir atitinkamai panaikinti įrašus valstybiniame registre apie automobilio perleidimą P. J. ir vėliau atsakovui, automobilio savininką nurodant ieškovą. Apeliantas nurodė ir tai, kad šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl ginčo automobilio praradimo įvykdant BK 182 str. 2 str. numatytą nusikalstamą veiką (t. y. sukčiavimą). Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Ukrainoje, pagal teisinės pagalbos sutartį, kuria rėmėsi teismas, byla būtų teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Remiantis tarptautinės sutarties su Ukraina 31 str. 2 d. nuosavybės teisę į transporto priemones, kurios registruotinos valstybiniuose registruose, reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra transporto priemonę įregistravusi įstaiga. Byloje nėra ginčo, kad nuosavybės teisė į ginčo automobilį buvo ir iki šio momento yra registruota Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios VĮ „Regitra“ tvarkomame transporto priemonių registre. Nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą. Nurodoma, kad ginčo kontekste žalos atlyginimas pasireiškia ieškovo prarasto automobiliu gražinimu natūra teisėtam automobilio savininkui. Be to, trečiasis asmuo neteisėtais būdais pasisavino automobilį, o atsakovas vėliau nusipirko automobilį būtent Lietuvoje. Taigi, veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą įvyko Lietuvos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, ginčas dėl automobilio nuosavybės teisių nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme, taikant Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsiliepimas
A. O. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo UAB „Statybų trestas“ skundą palikti nenagrinėtu ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. A. P. nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde dėstomais argumentais, tvirtina, kad skunde melagingai teigiama, jog jis nurodė, kad automobilis buvo Vilniuje nuo 2012-10-08 iki 2014-10-18. Rokiškio rajono apylinkės teismui prieštaravimuose jis nurodė, kad automobilis buvo Vilniuje nuo 2012-10-18 iki 2012-11-08 ryšium su jo remontu ir po nurodytos datos visą ši laiką automobilis yra už Lietuvos Respublikos teritorijos. Automobilį jis remontavo 20 dienų, nuo 2012-10-18 iki 2012-11-08 ir pažymi, kad automobilis nuo 2012-11-08 yra už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Nepagrįstai atskirajam skunde nurodoma, kad jis gyvena, dirba, turi turto Europos sąjungos teritorijoje. Pažymi, kad paskutinį kartą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip ir Europos sąjungos teritorijoje, jis buvo 2014-10-14, o nuo 2014-10-15 jis nuolat yra Ukrainos teritorijoje. Jeigu turėtų kitos šalies leidimą gyventi, nepriklausomai įeina šį šalis į ES sudėtį, ar ne, jis galėtų palikti Ukrainos teritoriją, dabar tai galėtų padaryti tik su karinio komisariato leidimu, nes yra karo prievolininkas. O. P. pažymi, kad yra Ukrainos pilietis, jis neturi kitos ES valstybės pilietybės, neturi leidimo gyventi nei vienoje Europos sąjungos šalyje, todėl pagal tarptautinę teisę ir susitarimą tarp kitų šalių ir Ukrainos, jeigu atsakovas yra užsienietis, ieškinys paduotinas atitinkamos valstybės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Statybų trestas“ pareiškė ieškinį atsakovui P. J. dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, t. y. vindikacinį ieškinį. Remiantis CPK 29 str. numatyta bendrąja teismingumo taisykle, ieškinys reiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, todėl ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad byloje išreikalauti prašomas turtas – automobilis Mercedes Benz Cl 63 AMG yra parduotas Ukrainos piliečiui O. P., teismas 2014-03-18 nutartimi šį asmenį įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, 2014-05-29 O. P. buvo išsiųstas ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo (T. 2, b. l. 16), 2014-08-14 įteiktas (T. 2, b. l. 31). O. P. atsiliepimu paaiškino, kad 2012-10-18 automobilį įsigijo iš P. J., jį iki 2012-11-08 remontavo Lietuvos Respublikoje, o vėliau automobilis buvo išvežtas už Lietuvos ribų (T. 2, b. l. 33-37). 2014-10-29 ieškovas UAB „Statybų trestas“ pareiškė prašymą pakeisti atsakovą P. J. į O. P., nurodė, kad iš O. P. paaiškinimų nustatyta, jog ginčo automobilį valdo O. P. (T. 2, b. l. 62-63). Teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovo prašymą, pakeitė atsakovą į O. P. ir ieškinį paliko nenagrinėtu, motyvuodamas tuo, kad ieškinys pagal atsakovo O. P. gyvenamąją vietą yra teismingas Ukrainos teismams.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. CPK 782 straipsnis nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir, jei po bylos iškėlimo teismas konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Tokio pobūdžio bylų teismingumas yra nustatomas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Kaip matyti iš byloje pateiktų procesinių dokumentų bei kitos medžiagos atsakovo O. P. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Zhitomir, Ukraina (T. 2, b. l. 46-47). CPK 30 str. 2 d. bei 783 str. numato, kad ieškinys atsakovui, Lietuvos Respublikoje neturinčiam gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas, Ukrainos pilietis O. P., turėjo ar turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat nėra žinoma apie kokio nors O. P. priklausančio turto buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad pagal CPK 780 str. CPK VII dalyje nustatytos tarptautinio civilinio proceso nuostatos taikomos, jei tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. 1993-07-07 Lietuvos Respublikos ir Ukrainos pasirašytos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 1 d. numato, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Šiuo atveju atsakovo O. P. gyvenamoji vieta yra Ukrainoje, todėl ir pagal minėtą tarptautinę sutartį ši byla teisminga Ukrainos teismams. Apeliantas, teigdamas, kad šios bylos teismingumą Lietuvos teismams lemia ir Ukrainos pasirašytos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 33 straipsnio 3 d., nurodanti, jog dėl žalos atlyginimo ieškovas gali kreiptis į tos valstybės teismą, kurios teritorijoje žala padaryta ar atsirado, neteisingai aiškina ieškinio reikalavimų pobūdį. Ieškiniu UAB „Statybų trestas“ prašo išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo, bet ne priteisti žalą. Minėtos tarptautinės Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties 31 str. 2 d. norma, pažyminti, jog „nuosavybės teisę į transporto priemones, kurios registruotinos valstybiniuose rejestruose, reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra transporto priemonę įregistravusi įstaiga“, nustato taisykles, kaip sprendžiama kilusi kolizija dėl taikytinos materialinės teisės, bet ne nustatomas bylos teismingumas, kuris kaip jau buvo nurodyta, sureguliuotas šios sutarties 21 straipsnio 1 d.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas O. P. pats pripažino, jog „gyvena Lietuvos ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje“ bei kad turi kitos ES valstybės narės pilietybę. Šių ieškovo teiginių nepagrindžia jokie byloje esantys dokumentai ar šalių paaiškinimai. Sutiktina, jog atsakovas raštuose LR prokuratūrai bei Ukrainos ambasadai nurodė ketinantis prašyti leidimo gyventi Europos Sąjungoje, tačiau asmens ketinimas pats savaime jo gyvenamosios vietos nepakeičia. Aplinkybė, jog atsakovas kartais turi verslo reikalų ar dėl kitų priežasčių atvyksta į Lietuvą, Latviją ar kitą ES valstybę, taip pat nepakeičia atsakovo gyvenamosios vietos – kriterijaus, kuriuo vadovaujantis sprendžiamas bylos teismingumo klausimas. Pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai verslo ryšius sutapatina su turtiniais interesais. Atskirajame skunde teigiama, jog atsakovas pats 2014-10-01 pateiktuose prieštaravimuose pripažino, kad ginčo automobilis nuo 2012-10-08 buvo Lietuvos teritorijoje, tačiau šie teiginiai prieštarauja byloje esančiam atsakovo pateiktam procesiniam dokumentui. Atsakovas O. P. 2014-10-07 Rokiškio rajono apylinkės teismo gautame dokumente rusų kalba, įvardintame kaip „Prieštaravimai“ (??????????), nurodo, kad „automobilis dėl jo remonto Vilniuje buvo nuo 2012-10-18 iki 2012-11-08. Po nurodytos datos automobilis visą laiką yra už Lietuvos respublikos teritorijos...“ (?????????? ????????? ? ???????? ? 18.10.2012 ?. ?? 08.11.2012 ?. ? ????? ? ??? ????????. ????? ????????? ???? ??? ??? ????? ?????????? ????????? ?? ?????????? ????????? ??????????) (T. 2, b. l. 33-37), taigi apeliantas neteisingai aiškina atsakovo parodymus.
Atskirajame skunde pagrįstai pažymima, kad CPK 782 str. įpareigoja teismą savo iniciatyva patikrinti bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams, tačiau ieškovas neteisingai šią teisės normą aiškina kaip nustatančią teismui pareigą pačiam ieškoti įrodymų, paneigiančių bylos teismingumą užsienio valstybės teismams. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsireikalauti įrodymus apie atsakovui suteiktą leidimą gyventi ES valstybėje narėje ar pateiktą prašymą dėl tokio leidimo suteikimo, įrodymus apie atsakovo darbovietę, įrodymus apie ginčo automobilio išgabenimą iš Lietuvos teritorijos, pateikti įrodymus, kurie patvirtintų ar paneigtų aplinkybę, jog atsakovas turi Lenkijos pilietybę. Ieškovui paaiškintina, kad CPK 178 str. nustatyto įrodinėjimo pareigą šalims – šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. CPK 111 str. pateikiančiam procesinį dokumentą asmeniui nustato pareigą nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų ( fizinių asmenų) gyvenamąsias vietas. Pats ieškovas tokią vietą nurodė esant Ukrainoje. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas O. P. turi turto ar gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tai padaryta nebuvo. UAB „Statybų trestas“ atskirajame skunde nurodoma, kad nustatant bylos teismingumą, turėtų būti vadovaujamasi Tarybos reglamentu Nr. 44/2001, tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų leidimą gyventi Europos Sąjungoje, todėl šiuo atveju Tarybos reglamentas Nr. 44/2001 netaikomas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad atsakovo gyvenamoji vieta buvo ar yra Rokiškio rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 782 str., pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą ir išaiškino ieškovo teisę ieškinį reikšti atitinkamam Ukrainos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.