Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovams - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus vyriausiesiems darbo inspektoriams A. B. ir D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. veikdama pagal 2015-08-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimo protokolą Nr. 2015-1, kuriuo įgaliota vykdyti darbuotojų priėmimą ir atleidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, 2016 m. spalis 20 d. 11.20 val. leido dirbti I. A., D. M. ir D. E. adresu (duomenys neskelbtini) nesudariusi rašytinių darbo sutarčių, neįteikusi joms antro darbo sutarties egzemplioriaus, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui duomenų apie jų priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 99 straipsnio reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas V. R. administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame pasiaiškinime (b. l. 2), ir teismo posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ keramikos cechas dirba daugiau kaip 25 metai. Bendrovę įkūrė ir jai vadovavo jos vyras R. R.. Per visą bendrovės gyvavimo laiką nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. 2010 m. netikėtai mirus vyrui, 100 proc. akcininke tapo ji - V. R.. Kadangi yra silpnos sveikatos, norėjo bendrovę išsaugoti kaip atminimą, kaip darbo vietą, jeigu nebegalėtų dirbti savo pagrindinėje darbovietėje - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinėje darbovietėje dirba po 8 val., darbo pobūdis - važinėti po kituose Lietuvos miestuose esančias IKI parduotuves, todėl mažai lieka laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos dirba kūrybinį darbą, labai jomis pasitiki, todėl ceche lankosi gana retai. Dėl 2016-10-20 Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių atlikto patikrinimo paaiškino, kad D. M. nepažįsta, nėra jos nei mačiusi, nei kalbėjusi su ja telefonu ar gyvai. Jokios kalbos su ja apie darbą nebuvo. Dėl I. A., tai 2016-10-20 ryte jai paskambino moteris, kuri prisistatė esanti I. ir paaiškino, kad ieško darbo. Ji minėjo, kad prieš daugelį metų yra dirbusi su keramika. Pažadėjo, kad atvažiuos į cechą apie 11 val. pasikalbėti, tačiau nespėjo. Atvykusi į cechą apie 12 val. jos jau neberado ir daugiau ji dėl darbo nebesikreipė. Pokalbio telefonu su ja metu ji susitarė tik dėl susitikimo 11 val., jai nebuvo liepta bandyti gaminti, todėl negali paaiškinti, kodėl ji darė skylutes ar kočiojo molį. D. E. pažįsta, nes ji jau anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o spalio 19 d. ji vėl kreipėsi pas ją dėl darbo. Kadangi ji yra gera darbuotoja ir gražiai gamina namelius sutiko ją priimti atgal ir planavo su ja pasirašyti darbo sutartį, tačiau dėl pagrindinėje darbovietėje nuolat patiriamo streso ir įtampos nespėjo to padaryti laiku. Labai gailisi dėl to. Šis pažeidimas nebuvo padarytas specialiai, o tiesiog dėl aplaidumo ir laiko stokos. D. E. buvo įdarbinta spalio 21d.

Be V. R. prisipažinimo, jos kaltė dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), išrašu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos (b. l. 12; 13), UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimo protokolu (b. l. 14), bei kita byloje surinkta medžiaga.

2016 m. lapkričio 9 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0377-0203 nurodyta, kad 2016-10-20 d. apie 11.20 val. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyr. darbo inspektoriams A. B. ir D. J. atliekant galimo nelegalaus darbo reiškinių kontrolės patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ molinių dirbinių gamybos ceche adresu (duomenys neskelbtini) buvo rastos dirbančios šešios darbuotojos: I. A., R. G., D. M., D. E., I. S. ir D. T.. Jos atliko molinių namelių lipdymo darbus. Pradėjus patikrinimą, darbuotojos I. A., D. M. ir D. E., bandė pasišalinti į greta esančias įmonės patalpas, tačiau inspektorių buvo sugrąžintos atgal į cechą. Patikrinus VSDFV duomenis apie apdraustuosius privalomu socialiniu draudimu asmenis UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įrašų, kad patikrinimo dienai būtų pranešta apie I. A., D. M. ir D. E. darbo santykių pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerasta. Minėtos darbuotojos buvo paprašytos pateikti raštiškus paaiškinimus. Apibendrinus surinktą medžiagą, nustatyta, kad I. A., D. M. ir D. E. dirbamas darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo darbo sutarties požymius. Jos atvyko ir buvo įleistos į įmonės gamybos cechą, adresu (duomenys neskelbtini), dėvėjo darbinius drabužius (žiurstus), žinojo kad dirba keramikių pareigose ir kad konkretus darbas yra lipdyti molinius namelius, už kurių nulipdymą būtų buvęs mokamas darbo užmokestis. Kad atvyko ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bei už tai bus atlyginta, galima suprasti iš jų rašytų paaiškinimų, nes minima, kad ieškojo kaip įsidarbinti. Nors dėl konkretaus atlyginimo dar nebuvo susitarta, bet moterys suprato, kad tai bus jų darbo vieta ir už darbą bus atsilyginta. Nors tikslaus darbo laiko minėtos moterys savo paaiškinimuose nenurodė, bet iš įrodymų matyti, kad jos visos atvyko iš ryto, apie 9 val. kada maždaug prasideda darbo diena. Taip pat jos atliko pakankamai kvalifikuotą keramikių darbą, lipdė ar ruošėsi lipdyti molinius namelius, tam naudodamos įmonės žaliavas, įrankius. Tokiam darbui reikalingi tam tikri įgūdžiai. Darbuotojos taip pat buvo aprūpintos darbo drabužiais – žiurstais (b. l. 4-5).

Prie patikrinimo akto pateiktose fotonuotraukose (b. l. 6-8) užfiksuota 2016-10-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini): prie darbo stalo stovinti su darbo drabužiais I. A. bei jos atliktas darbas – molio ruošinyje išspaustos skylutės; D. M. prie darbo stalo laikanti medžiagas, reikalingas molio dirbinių gamybai, I. A., D. E. ir D. M. gamybos patalpose dėvi liemenes bei žiurstus.

Liudytoja D. M. teismo posėdžio iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir paaiškinime.

Sutinkamai su ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, matyti, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Remiantis DK 98 straipsniu, nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbo pripažinimui nelegaliu, remiantis aptartomis teisės nuostatomis, pakanka bent vieno DK 98 straipsnyje įtvirtinto požymio konstatavimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į aptartus nelegalaus darbo požymius, spręstina, kad siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio nuostatas, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnį būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai duomenų, jog V. R. pažeidė galiojančio norminio akto reikalavimus. Pasak liudytojų: I. A., D. M. ir D. E. jos nebuvo įdarbintos įmonėje, darbo sutartys su jomis nebuvo sudarytos, išskyrus D. E., su kuria darbo sutartį įmonė sudarė tik sekančią dieną po valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo ir tai patvirtina išrašas iš VSDFV informacinės sistemos (b. l. 13). Tačiau, tai, jog I. A., D. M. ir D. E. dirbo ceche 2016-10-20 patvirtina nelegalaus darbo tyrimo aktas, iš kurio matyti, jog visos trys liudytojos pradėjus patikrinimą mėgino pasišalinti į greta esančias įmonės patalpas, tačiau inspektorių buvo sugrąžintos atgal į cechą, be to, jos dėvėjo prijuostes, I. A. buvo atlikusi molio darbus t. y. molio ruošinyje išspaudė skylutes, šias aplinkybę patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Teismas taip pat atmeta ir liudytojų I. A., D. M. ir D. E. parodymus neva darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo metu jos ceche nedirbo. Šios liudytojos susijusios darbiniais santykiais su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, kadangi jos norėjo dirbti pas V. R. ir dėl to jos suinteresuotos duoti V. R. palankius parodymus. Ši aplinkybė paaiškinama ir tuo, kad liudytojos I. A., D. M. ir D. E. teismo posėdžio metu duoda šiek tiek kitokius parodymus nei patikrinimo metu, švelnindamos V. R. teisinę padėtį. Teismo nuomone, objektyvesni ir tikresni yra minėtų liudytojų parodymai duoti patikrinimo metu, nes jie duoti iš karto po teisės pažeidimo užfiksavimo nesuteikiant laiko pasiruošti teisinei gynybai. Be to, liudytojos D. M. parodymus, jog ji įmonės patalpose tik gėrė kavą, paneigia byloje esančios fotonuotraukos (b. l . 6-8), iš kurių matyti, kaip D. M. stovi prie darbo stalo ir rankose laiko medžiagas, reikalingas molio dirbinių gamybai, o ne geria kavą, kaip ji teigė 2016-10-20 paaiškinime (b. l. 10) bei teismo posėdžio metu. Nors tikslaus darbo laiko minėtos liudytojos savo paaiškinimuose nenurodė, bet iš įrodymų matyti, kad jos visos atvyko 2016-10-20 iš ryto, apie 9-10 val. kada maždaug prasideda darbo diena ir atliko pakankamai kvalifikuotą keramikių darbą, lipdė ar ruošėsi lipdyti molinius namelius, ruošė gaminius, tam naudodamos įmonės žaliavas, įrankius, o tokiam darbui reikalingi tam tikri įgūdžiai. Darbuotojos taip pat buvo aprūpintos darbo drabužiais – prijuostėmis, žiurstais. Nors byloje tiesioginio susitarimo tarp darbdavio V. R. ir nelegaliai dirbusių I. A. ir D. M. ir D. E. dėl darbo užmokesčio ir nėra, tačiau laikytina, kad bet kokių darbo funkcijų atlikimas teikė naudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai turi atlygintinumo už atliktą darbą požymį.

Nors V. R. nurodė, kad D. E. tik leido pasimokyti dirbti jos įmonėje, o kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusių D. M. bei I. A. net nepažįstanti ir su jomis dėl jokių darbo funkcijų net nesitarė, tačiau, teismas, atsižvelgia į tai, kad V. R. būdama įmonės atsakinga darbuotoja už naujų darbuotojų įdarbinimą turėtų domėtis įmonės veikla, jos darbuotojais arba šiam tikslui įgalioti kitą asmenį. Jai kaip darbdaviui kyla pareiga uždrausti bet kokiam darbuotojui pradėti dirbti, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis.

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių teismas konstatuoja, jog V. R. veikoje, neužtikrinant, jog sudarius darbo sutartis su naujais darbuotojais būtų laiku pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie I. A., D. M. ir D. E. valstybinio socialinio draudimo pradžią, nustatyti visi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Teismas V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad ji prisipažįsta visas jos aplaidumo įdarbinant naujus darbuotojus įmonėje aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad V. R. pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino esamų aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. V. R. nėra piktybinis pažeidėjas. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, D. E. po atlikto patikrinimo buvo įdarbinta įmonėje sudarius su ją darbo sutartį, teisės pažeidimas yra pašalintas (b. l. 13). V. R. kaltę dėl savo aplaidžių veiksmų pripažįsta, nuoširdžiai dėl to gailisi, jos atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgtina ir į tai, kad V. R. turi neįgalumą (darbingumas 40 proc.).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjos asmenybę, į tai, kad V. R. anksčiau nėra bausta už administracinių teisės pažeidimų padarymą, yra neteista, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad V. R. baudos, kuri numatyta 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, minimalus dydis yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant V. R. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, nubausti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, bendrai jai paskiriant 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.