Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-11-28 · Civilinė byla Nr. 2-948-803/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-28
Bylos Nr.
2-948-803/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15859-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
„BTA I. C.“ SE, Lietuvoje
Trečiasis asmuo
D. L.
Advokatai
Gintaras Dabkevičius
Civilinės bylos Nr. 2-948-803/2011Vieningo proceso Nr. 2-01-3-15859-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 35.,44.2,73.2.5.5.,116.1.,130. (S)
VILNIAUS MIESTO 1APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Rūta Petkuvienė,sekretoriaujant Laurai Mažeikaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovo atstovei Aistei Stačiokaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui „BTA I. C.“ SE, Lietuvoje veikiančiam per „BTA I. C.“ SE filialą, trečiasis asmuo D. L., dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teimą ir prašė iš atsakovo priteisti 21556 Lt nuostolių, 250 Lt išlaidų dėl turto vertinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakovu 2008-11-21 buvo sudaręs draudimo sutartį, kurią patvirtina sausumos transporto priemonių draudimo polisas TPD Nr. 025484. Paaiškino, kad 2009-02-08 apie 19.20 val. Kalniečių – Uosio g. Sankryžoje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu V. B., vairuodamas automobilį „AudiA6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į sankryžą šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Audi A3“, valst. Nr. 69068BF, vairuojamo trečiojo asmens D. L., ir sukėlė eismo įvykį. Jo metu buvo sugadinti abu automobiliai. Nurodė, jog savo kaltės neneigė, todėl buvo surašyta eismo įvykio deklaracija. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos mokėjimo, tačiau ji išmokėta nebuvo dėl neva melagingų duomenų apie eismo įvykį pateikimo ir dokumentų suklastojimo (T.1, b.l.1-4,61-63).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Paaiškina, jog žalų bylų reguliavimo eigoje, palyginus ieškovo transporto priemonės apgadinimus su D. L. transporto priemonės apgadinimais bei įvykio aprašymu, atsakovui kilo įtarimų dėl ieškovo pateiktų duomenų teisingumo. Atsakovas nusprendė kreiptis į specialistą E.Sokolovskij, turintį eismo įvykio ir transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją, dėl išvados apie eismo įvykį parengimo. Specialisto išvadai patvirtinus atsakovo spėjimus, buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką (T.1, b.l. 70,71).

Trečiasis asmuo D. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka (T1, b.l.109).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad eismo įvykio deklaracija nėra ginčijama ir pagal ją turi būti vertinamas eismo įvykis. Automobilis buvo Lietuvoje užregistruotas; nuo jo registracijos dienos nėra duomenų, kad jis būtų patekęs į autoįvykį. Žalos dydis nėra paneigtas (T.2, b.l.66,67).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė paaiškino, jog eismo įvykio deklaracija nėra privalomas dokumentas, pagal kurį draudėjas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudimo taisyklių 4.1.5. punkte nustatyta, jog nedraudžiamasis įvykis yra tuomet, kai žala padaryta tyčia. Taip pat pagal Taisyklių 4.5.1. punktą draudimo išmoka nemokama, kai draudikui pateikiama neteisinga, klaidinanti informacija apie draudžiamąjį įvykį. Ekspertas nustatė, jog įvykis įvyko ne pagal ieškovo nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad neginčija sudarytos žalos sąmatos ir skaičiuotės teisingumo (b.l.T.2, b.l.66,67).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2008-11-21 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta lengvojo automobilio AUDI A6AVANT v/nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis, kurią patvirtina sausumos transporto priemonių draudimo polisas TPD Nr. 025484 (T.1, b.l. 8). Ieškovas pranešimu informavo atsakovą apie 2009-02-08 įvykusį jam priklausančios transporto priemonės ir D. L. priklausančios transporto priemonės susidūrimą Uosio sankryžoje, esančioje Kaune (T.1, b.l.74). Pateikė Eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, kad jis yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio ir atsiradusios žalos (T.1, b.l.75). Atsakovas, 2009-02-12 apžiūrėjęs transporto priemonę, surašė defektų aktą (T.1, 78-87). 2009-03-09 Pranešimu atsakovas paprašė atvykti ieškovą dėl papildomos informacijos suteikimo (T.1, 88-90). Gavęs paaiškinimus, atsakovas kreipėsi į specialistą E.Sokolovskij dėl išvados parengimo. Specialistas, atlikęs kompiuterinį modeliavimą, nustatė, kad automobiliai po eismo įvykio negalėjo sustoti tokioje padėtyje, kaip nurodė jų vairuotojai. Taip pat nurodė, jog automobilių AUDI A6AVANT ir AUDI A3 sugadinimai buvo padaryti ne 2009-02-08 eismo įvykio metu. Atsakovas, remdamasis šia specialisto išvada, atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

Ieškovas, siekdamas paneigti kito įvykio buvimo galimybę, į bylą pateikė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-11-13 raštą Nr. 20-10-S-12773, patvirtinantį, kad policijos duomenų bazėse nėra registruotas nei vienas eismo įvykis, kuriame būtų dalyvavęs automobilis AUDI A6AVANT v/nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l.147). Į bylą yra pateikti duomenys, kad ieškovas nėra kreipęsis į draudimo įmones dėl draudimo išmokos gavimo (T.1, b.l. 151-160). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad neturi informacijos, kiek draudimo įmonių yra išmokėjusios ieškovui draudimo išmokų ir kiek jis yra padaręs eismo įvykių, taip pat neturi duomenų, kad iki tol draudėjas klastojo įvykius (T.2, b.l.67).

Siekdamas įrodyti ieškovo nesąžiningumą, atsakovas 2009-05-21 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą su pareiškimu Dėl galimo siekimo gauti draudiminę išmoką apgaule (T.1, b.l.162-165). Pagal atsakovo pateiktą pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.20-2-00231-09 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (T.1, b.l.166). Atsakovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu, jam pateikus ieškinį dėl 846,45 Lt sumos (T.1, b.l.176-178).

Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-07-19 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiriant įvykį buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą dėl išvados pateikimo. Išvada Nr. 11-1995(09) buvo parengta užfiksuotų dokumentuose duomenų pagrindu. Spręsdami iš nuotraukų apie likusius spalvų pėdsakus ant automobilių, specialistai V.Matusevič ir M.Možeiko konstatavo, jog jų išoriniai sugadinimai negalėjo būti padaryti tarpusavio kontakto metu (T.2, b.l.4).

Taip pat, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo gauta dar vieną išvada iš Lietuvos teismo ekspertizės centro. Specialisto išvadoje Nr. 11-636 (10), parengtoje V.Šakėno ir M.Račkovskij, nurodyta, kad ne visi automobilių apgadinimai buvo padaryti 2009-02-08 įvykusio įvykio metu. Taip pat specialistai sprendė, jog automobiliai sustoti vairuotojų nurodytose padėtyse po eismo įvykio prie nurodyto greičio negalėjo (T.2, b.l.4). Įvertinat tai, kad ir pats specialistas M.Račkovskij nurodė, jog neturėjo duomenų apie konkrečius sugadinimus, t.y. visų duomenų, laikytina, jog išvada Nr. 11-636 (10) negalima remtis, nes ji nėra nepatikima.

Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko papildomą autotechninį tyrimą. Specialistų V.Venskaus ir I.Granskio parengtoje išvadoje Nr. 11-24(11) nurodyta, jog automobilio AUDI A6AVANT išoriniai sugadinimai: deformuotas priekinis kairys sparnas, sulaužytas priekinio bamperio kairysis šonas, iš tvirtinimo vietų ištrūkę priekinio bamperio dešinysis šonas, priekinis dešinės pusės žibintas, buvo padaryti ne susidūrimo su automobiliu AUDI A3 metu (T.2, b.l.5).

VGTU Automobilių transporto katedros prof. habil. dr. O. Lukoševičienės 2010-01-20 pateikta išvada paneigė šias specialistų išvadas. Ji, atliktų skaičiavimų pagrindu, konstatavo, jog techniniu požiūriu automobilių sugadinimai gavosi tiesiai važiuojančio ir intensyviai stabdomo automobilio AUDI A3, susiduriant su kairįjį posūkį atliekančio 5 – ais cm. aukštesnio automobilio AUDI A6AVANT (T.2, b.l.39-62).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jau yra parengtos keturios specialistų išvados, bet įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių atsakovo argumentus, jog buvo sąmoningai nuslėptos įvykio aplinkybės dėl kurio kaltę pripažįsta ieškovas, nėra. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilis AUDI A6AVANT v/nr. (duomenys neskelbtini) būtų dalyvavęs kituose eismo įvykiuose. Atsakovas, kilus teisminiam ginčui, turėjo pakankamai laiko užklausti visas draudimo įmones dėl informacijos apie kitus eismo įvykius, įrodinėjant kito įvykio buvimo faktą. Be to, E.Sokolovskij pateiktoje išvadoje yra aiškiai patvirtinta aplinkybė, jog automobilis AUDI A6AVANT priekiniu kairiuoju kampu kontaktavo su automobiliu AUDI A3 priekine dalimi. Pažymėtina, jog nėra detalizuotas kontakto pobūdis ir konkreti vieta (T.1, b.l.100). Išvadoje neįvardijami ir neaprašomi, kokie automobilio AUDI A6AVANT sugadinimai yra virš priekinio bamperio, tačiau neaiškinant nusprendžiama, jog nebūtų susidarę, jei po juo būtų palindęs AUDI A3, t.y. nėra fizikinio pagrindimo. Kitos prielaidos yra iš esmės dėl purvo (smėlio), nenurodant, kokio švarumo apskritai buvo automobilis. Pažymėtina, jog išvadoje tik dėl automobilio AUDI A3 spėjama, jog jo apdailos grotelių viršutinio krašto ir variklio gaubto sugadinimai atsirado palindus po kitu objektu, o išvada daroma viena ir bendrai dėl abiejų automobilių, t.y. atskirai nepasisakoma, kodėl ir kokia apimtimi automobilis AUDI A6AVANT negalėjo būti sugadintas 2009-02-08 eismo įvykio metu. Atkreiptinas dėmesys, jog specialistas, apibendrinęs tikėtinas prielaidas, padaro kategoriškas išvadas. Toks atliktas tyrimas neatitinka moksliškumo reikalavimų. Be to, tyrimas buvo atliekamas dokumentuose užfiksuotų duomenų pagrindu, nežinant visų įvykio aplinkybių (ieškovo automobilio greičio, gatvių važiuojamųjų dalių pločių ir kt.), modeliuojant tikėtinas sąlygas. Tokiu atveju išvadoje turėtų būti nurodoma tyrimo paklaida, kuri galima dėl subjektyviai suprasto ir įvertinto sugadinimų užfiksavimo bei duomenų trūkumo. Taip pat joje turėtų būti įvertinta aplinkybė, jog vairuotojai galėjo netinkamai nubraižyti schemą dėl įgūdžių, gebėjimo ir žinių stokos, susijaudinimo dėl įvykio.

Taigi byloje yra nustatyta, jog abu automobiliai natūroje nebuvo sulyginti, o visos į bylą pateiktos išvados yra padarytos neturint visų duomenų apie įvykį, dokumentuose užfiksuotų duomenų pagrindu, ir patvirtina automobilių tarpusavio kontaktą bei dėl jo kilusius apgadinimus. Išvada yra laikoma kito asmens, turinčio specialių žinių, konsultacine išvada ir teisėjo vertinama pagal vidinį įsitikinimą kaip vienas iš įrodymų (CPK 178,185,197 straipsniai). Mažai tikėtina V.Venskaus ir I.Granskio parengtoje išvadoje Nr. 11-24(11) nustatyta aplinkybė, jog tokia didelė automobilio AUDI A6AVANT priekinio bamperio, kairės pusės sparno deformacija buvo iki įvykio. Kaip matyti iš nuotraukų, bamperis persisukęs iš kairės į dešinę ir ištrūkęs iš įtvirtinimo vietų (T.1, b.l.82, nuotraukos iš Atskaitos originalo, prijungto kaip priedo prie bylos). Specialistai V.Šakėnas ir M.Račkovskij išvadoje Nr. 11.636 (10) nurodė, kad raudonos spalvos pėdsakai ant bamperio yra dėl 2009-02-08 eismo įvykio. Kad bamperis sugadintas dėl automobilių AUDI A6AVANT ir AUDI A3 kontakto patvirtinta ir išvadoje Nr. 11-1995(09). Visi specialistai nurodė, kad transporto priemonė trenkėsi kairiu kampu. E.Sokolovskij išvada, kad variklio gaubto kraštas negalėjo būti sugadintas įvykio metu (T.1, b.l.100) paneigta V.Venskaus ir I.Granskio išvados (T.2, b.l.5), dr. O. Lukoševičienės išvados (T.2, b.l.45-57). Ieškovo pirktas automobilis AUDI A6AVANT buvo naudotas, galimai iki tol remontuotas. Kaip matyti iš pateiktų išvadų, ši aplinkybė visiškai nebuvo vertinta. Daugiausia fizikos dėsniais pagrįstų ir matematiškai apskaičiuotų aplinkybių, įvertinat eismo įvykio metu buvusias sąlygas, yra nurodyta dr. O. Lukoševičienės 2010-01-20 pateiktoje išvadoje, kurioje nurodoma, jog išoriniai automobilių sugadinimai galėjo atsirasti dėl jų susidūrimo. Kitos specialistų išvados dėl automobilio AUDI A6AVANT vertintinos kritiškai dar ir todėl, kad kaip minėta, prieštarauja viena kitai, grįstos prielaidomis. Net ir ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju G.Bartusevičius nurodė, jog vertindamas automobiliui AUDI A6AVANT padarytą žalą, sprendė tik pagal transporto priemonei padarytus sugadinimus. Nurodė, kad norint nustatyti, ar automobiliai dalyvavo tame pačiame įvykyje, reikia ištirti abu automobilius juos sulyginant (T.2, b.l.3).

Iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-07-19 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas, prieš drausdamas automobilį, jį apžiūrėjo ir padarė nuotraukas (T.2, b.l.5). Byloje duomenų, kad automobilis AUDI A6AVANT būtų dalyvavęs kitame eismo įvykyje nėra; taip pat atsakovas nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti jo argumentus, jog ieškovas siekia pasipelnyti, gaudamas draudimo išmokas.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Nagrinėjamoje byloje, įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas pateikė atsakovui neteisingą informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes (Taisyklių 4.5.1 punktas (T.1, b.l.11)). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas pažinojo trečiąjį asmenį iki įvykio. Įvykis įvyko tamsiu paros metu, todėl vairuotojai turėjo apsunkintas galimybes viską užfiksuoti. Taip pat byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs Taisyklių 4.1.5 punktą, t.y. žalą padarė tyčia arba nuslėpdamas įvykio priežastis, aplinkybes, padarinius (T.1, b.l.10). Mažai tikėtina, jog įvykis galėtų būti inscenizuojamas Kauno miesto sankryžoje priešais namą, o ne nuošalesnėje vietoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Polise TPD Nr. 025484 susitarta, kad avarija TPD yra apdraudžiamoji rizika. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Atsakovui atsisakius išmokėti draudimo išmoką, ieškovas pats atliko automobilio vertinimą po įvykio. Atlikus vertinimą nustatyta, jog atkuriamoji vertė viršija transporto priemonės rinkos vertę (T.1, b.l.24-55). Kaip nurodė atsakovas, jis atlikto vertinimo neginčija (CPK 178 straipsnis). Taisyklių 11.4.2. punkte nurodyta, jog transporto priemonė yra laikoma sunaikinta, jei jos remonto kaina viršytų 70 % transporto priemonės rinkos vertė. Taigi pagal Taisykles automobilis AUDI A6AVANT yra sunaikintas. Tokiu atveju Taisyklių 11.4.2. punkte nustatyta, kad nuostoliai apskaičiuojami išskaičiuojant galimų panaudoti liekanų likutinę vertę iš transporto priemonės vertės draudiminio įvykio dieną. Automobilio AUDI A6AVANT vertinimo Pažymoje Nr. 9-104 nurodyta, kad jo rinkos vertė įvykio dieną yra 26700 Lt, o likutinė vertė – 4844 Lt. Polise TPD Nr. 025484 susitarta dėl 300 Lt franšizės.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, jog egzistavo aplinkybės, atleidžiančios jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo, teismui pripažinus, jog buvo draudiminis atsitikimas, atitinkantis Taisyklių 3.1.1. punkte nustatytą draudiminį įvykį – autoavariją, ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 21556 Lt nuostolių (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalis, CK 6.987 straipsnis, CPK 178,185 straipsniai).

Ieškovas prašo priteisti 250 Lt nuostolius, atsiradusius dėl turto vertintojo suteiktos paslaugos (T.1, b.l.21,22). CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad į asmens nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 250 Lt.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiat į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui priteistinos iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (21806 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Ieškovas patyrė 3220 Lt atstovavimo išlaidų (ieškinio rengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose (T.1, b.l.6, T.2, b.l.35,36), sumokėjo 654,18 Lt žyminio mokesčio (b.l.5), – viso 3874,18 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo patirtos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 numatytus dydžius ir yra pagrįstos bei įrodytos, byla buvo sudėtinga, reikalaujanti gero pasiruošimo, joje pateikta daug įrodymų, todėl pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 80, 88 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 3874,18 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, iš atsakovo priteistinos 75,45 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo „BTA I. C.“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA I. C.“ SE filialą (j.a.k. 300665654), ieškovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 21806 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21806 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2009-10-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3874,18 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo „BTA I. C.“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA I. C.“ SE filialą (j.a.k. 300665654), 75,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto pirmą apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Petkuvienė