- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-21
- Bylos Nr.
- 2A-561-102/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Romualdas Januška (pran.)
- Ieškovas
- VĮ Panevėžio miškų urėdija
- Atsakovas
- UAB „Jolmeda“
- Advokatai
- Marius Navikas
- Kategorijos
- 35.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Zinos Mickevičiūtės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Panevėžio miškų urėdija apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2719-452/2010 pagal VĮ Panevėžio miškų urėdija ieškinį atsakovei UAB „Jolmeda“ dėl baudos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė VĮ Panevėžio miškų urėdija 2010 m. kovo 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Jolmeda“ 12 048 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2008 m. gruodžio 15 d. pasirašyta sutartimi Nr. 9-026 ir 2008 m. gruodžio 16 d. sutartimi Nr. 9-051 buvo įsipareigojusi per 2009 m. I ketvirtį nupirkti iš Panevėžio miškų urėdijos 1 540 kub. metrų medienos, bet nenupirko 1417 kub. metrų medienos už 120 480 Lt. Pagal nurodytų sutarčių 6.2 p. sutarties sąlygų nesilaikanti šalis - UAB „Jolmeda“ privalo sumokėti urėdijai 12 048 Lt baudą, 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės. Ieškovė, vadovaudamasi CK 1.131 str. 2 d. ir 1.132 str., prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių: nenupirkus sutarto medienos kiekio vyko susirašinėjimas su atsakove, aiškinantis dėl kokių priežasčių ji neperka medienos, buvo vertinama, ar tikslinga pirkėjus, neįvykdžiusius sutartinių įsipareigojimų, bausti baudomis pasunkėjusios ekonominės padėties sąlygomis. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos 2010 m. kovo 5 d. raštu įpareigojo VĮ Panevėžio miškų urėdija pateikti ieškinius dėl baudų išieškojimo iš pirkėjų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. preliminariu sprendimu ieškovės VĮ Panevėžio miškų urėdija ieškinį patenkino. Atsakovė UAB „Jolmeda“ dėl preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti preliminarų sprendimą ir bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. galutiniu sprendimu ieškovės VĮ Panevėžio miškų urėdija ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 2 420 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei bei 11,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia sutarties įvykdymo terminą(CK 6.63 str. 1 d. 1 p.). Atsakovė UAB „Jolmeda“ savo prievolės įsigyti tam tikrą medienos kiekį ir už ją atsiskaityti neįvykdė, todėl turėtų sumokėti sutartyje nustatytą ir ieškovės paskaičiuotą 12 048 Lt baudą. Tačiau tenkintinas atsakovės atstovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą. CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio 15 d. pasirašytos sutarties Nr. 9-026 1.1 p. ir 2008 m. gruodžio 16 d. sutarties Nr. 9-051 1.2 p., reikalavimas priteisti netesybas siejamas su 2009 m. I ketvirčio įsipareigojimų nevykdymu. Todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009 m. balandžio 1 d. ir baigėsi 2009 m. spalio 1 d. Ieškovė dėl netesybų priteisimo kreipėsi į teismą tik 2010 m. kovo 17 d. ir prašo atnaujinti praleistą senaties terminą. Ieškovės atstovai patvirtino, kad jiems buvo žinoma netesybų paskaičiavimo tvarka ir terminai. Tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą ieškiniui paduoti, negali būti laikomos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, todėl prašymas atnaujinti terminą netenkinamas. CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė VĮ Panevėžio miškų urėdija prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - atnaujinti ieškinio senaties terminą ir ieškinį patenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apylinkės teismas ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nepripažindamas šio termino praleidimo priežasčių svarbiomis, bet nurodydamas, kad atsakovė privalo sumokėti sutartyje nustatytą ir apskaičiuotą baudą. Sprendime nenurodyti motyvai ir argumentai, dėl ko šios priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Apylinkės teismas nenurodė, kam ir kaip pakenktų ieškinio senaties termino atnaujinimas. Ieškinio senaties termino atnaujinimas kaip tik būtų leidęs išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą ir būtų atitikęs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Neatnaujinus termino, urėdija liko pernelyg nepalankioje padėtyje, negavo pajamų už medieną, nepriteistos netesybos ir turi sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsakovei - privačiai bendrovei suteikė nepagrįstai palankesnes sąlygas bylinėjimuisi, nei ieškovei - valstybės įmonei, nurodydamas, kad ieškovei kelia aukštesnius reikalavimo standartus, atsižvelgdamas į ieškovės, kaip juridinio asmens, potencialą bei jo galimybę naudotis teisine pagalba. Ieškovė, prašydama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenurodo, jog terminą praleido dėl įstatymo nežinojimo, o nurodytų kitų priežasčių teismas neanalizavo ir nepasisakė sprendime, kodėl jas laiko nesvarbiomis. Senaties terminas praleistas nedaug, o urėdijos rašyti raštai atsakovei rodo jos siekimą, kad atsakovė sumokėtų baudą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Apeliantė nurodo, jog ieškinio senaties terminas praleistas nedaug, tačiau šis terminas prasidėjo 2009 m. balandžio 1 d., baigėsi 2009 m. spalio 1 d., o ieškinys teismui paduotas tik 2010 m. kovo 15 d. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovei nurodymą teikti ieškinį davė Generalinė miškų urėdija tik 2009 m. kovo 5 d. ir ieškovė laukė atsakovės paaiškinimų, dėl ko ši neperka medienos. Paskutinis ieškovės raštas šiuo klausimu yra 2009 m. rugsėjo 8 d., o ieškinys pateiktas nuo to laiko praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai, CK 6.71 str. 1 d.). Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, taip pat jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.70 str. 1 d., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 str., 6.256 st. 2 d., 6.258 str.). CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 2 d. nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Viena iš netesybų rūšių yra bauda.
Byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. gruodžio 15 d. pasirašyta sutartimi Nr. 9-026 ir 2008 m. gruodžio 16 d. sutartimi Nr. 9-051 (b.l. 6-13) susitarė, jog ieškovė per 2009 m. I ketvirtį patieks, o atsakovė nupirks 1 540 kub. metrų medienos, bet atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nenupirko 1 417 kub. metrų medienos. Dėl to VĮ Panevėžio miškų urėdija negavo 120 480 Lt pajamų. Sutarčių 6.2 p. šalys įsipareigojo, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų – pirkėjui nenupirkus arba pardavėjui nepardavus sutartyje numatyto kiekio medienos ir nustatytais terminais sumokėti kitai šaliai 10 procentų dydžio nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės baudą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusiai atsakovei pagal nurodytus sutarčių punktus atsiranda prievolė sumokėti netesybas.
Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino atnaujinimą, nepagrįstai neatnaujino praleisto ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 str. 1 d.). CK 1.127 straipsnio 2-5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai numato kitokį nei CK 1.127 str. 1 d. apibrėžtą ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino eigos pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino eigos pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Kreditoriaus reikalavimui pagal pagrindinę prievolę ir su juo susijusiems reikalavimams pagal papildomą prievolę, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas (pavyzdžiui, netesybų), pareikšti ieškinio senaties terminų eiga prasideda nepriklausomai vieni nuo kitų. Šios bylos kontekste aktualu, kad CK 1.127 str. 2 d. įtvirtinta, jog, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Pagal bylos duomenis konstatuotina, kad prievoliniai santykiai tarp šalių dėl sutartyje nustatytos baudos, kaip pagrindinę prievolę užtikrinančiosios prievolės, atsirado nuo 2009 m. sausio 1 d. Prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2009 m. kovo 31 d., o 2009 m. balandžio 1 d. prasidėjo ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl neįvykdytos prievolės pareikšti. Vadovaujantis CK 1.125 str. 5 d. 1 p., ieškiniams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Todėl ieškinio padavimo terminas dėl prievolių nevykdymo pagal šalių pasirašytas sutartis baigėsi(paskutinė diena) 2009 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė VĮ Panevėžio miškų urėdija ieškinį dėl netesybų išieškojimo iš atsakovės teismui pateikė tik 2010 m. kovo 17 d.(b.l. 2), prašydama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Šį prašymą grindžia tuo, kad terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių: vyko aplinkybių aiškinimasis su atsakove dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ir nurodo, kad ieškinys pateiktas vykdant 2010 m. kovo 5 d. gautą Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos nurodymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad, pasibaigus sutartyse nurodytam medienos pirkimo-pardavimo terminui, ieškovė 2009 m. balandžio 22 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. raštais (b.l. 21-22) pareikalavo iš atsakovės sumokėti 12 048 Lt netesybas. Jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurias dėl ieškinio senaties termino praleidimo pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs pripažinti svarbiomis, byloje nėra. Kitokių priežasčių nenurodė ir ieškovės atstovai teismo posėdžio metu. Ieškinys teismui paduotas, ką nurodo ir ieškovė, vykdant 2010 m. kovo 5 d. gautą Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos nurodymą. Ieškovė yra valstybės įmonė, turinti pilną savarankiškumą ir, nelaukdama aukštesnės institucijos nurodymo, turėjo galimybę teikti ieškinį dėl netesybų išieškojimo, nepraleidus įstatymu nustatyto ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad raginimų atsakovei sumokėti netesybas išsiuntimas ir ieškovės nurodytas argumentas – aiškinimasis, dėl kokių priežasčių atsakovė nenupirko medienos, nesant kitų įrodymų, negali būti laikoma pagrindu ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą atnaujinti.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, jog, atsižvelgiant į ieškovės, kaip juridinio asmens, ekonominį potencialą bei jo galimybę naudotis teisine pagalba, jai keliami aukštesni reikalavimo standartai, o pažeidus įstatymo nustatytus terminus, jai tenka prisiimti ir atsiradusias neigiamas pasekmes, tačiau šis teiginys neturi įtakos, sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei. Iš pateiktos 2010 m. birželio 23 d. PVM sąskaitos faktūros SMS Nr.00032 bei sąskaitos išrašo (b.l. 81, 85) matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė advokatui Mariui Navikui sumokėjo 1 210 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį bei jos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, daro išvadą, kad už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėta pernelyg didelė suma ir netoleruotinas toks nepagrįstas atsakovės išlaidavimas. Todėl iš ieškovės atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas mažinama ir priteisiama 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės VĮ Panevėžio miškų urėdija 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas atsakovei UAB „Jolmeda“ ir 2,35 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.