- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- e1-3304-573/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38799-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:
1) 2015 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 9 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 6 MGL dydžio (bauda sumokėta);
2) 2017 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), skirta galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus;
2017 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atliekant areštinėje;
3) 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, skirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. 2020 metų rugsėjo 27 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto metu su savo močiute G. R., panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia ranka sudavė per dešinį petį, taip nustumdamas į šoną ir tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad sužeisti ar sukelti savo močiutei fizinio skausmo tikrai nenorėjo. 2020 m. rugsėjo 27 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Miegojo savo kambaryje ir išgirdo kažkokį bruzdesį. Pabudęs pamatė, kad jo močiutė G. R. ir senelis A. R. kuičiasi po jo daiktus. Paklausė ką jie čia daro ir ko ieško. Jie jam pasakė, kad atiduotų jiems namų raktus, nes jis turi iš jų namų išsikelti. Jie reikalavo atiduoti automobilio raktus. Automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu, tačiau jį pirko per pusę su seneliais. Atsikėlė, apsirengė ir norėjo išvažiuoti iš namų. Išėjo į kiemą prie savo automobilio, bet jo močiutė priėjo prie vairuotojo pusės durelių ir jas užstojo, neleido jam į automobilį įlipti. Jis kelis kartus ją perspėjo, kad pasitrauktų ir leistų jam ramiai važiuoti, buvo susinervinęs, nes jie daro nesąmones. Bet močiutė nepasitraukė ir liepė jam niekur nevažiuoti, o palikti mašiną namuose. Tada jis savo kaire ranka pastūmė ją nuo automobilio ir ji pasitraukė į šoną. Močiutė iškart jam pasakė, kad dabar kadangi jis ją stumdo ji iškvies policiją. Tada ji nuėjo ir atsistojo prie kiemo vartų, su ja kartu buvo ir senelis. Jie abu savo kūnais užstojo kiemo vartus, kad jis negalėtų išvažiuoti. Jis tada grįžo atgal į butą ir nuėjo į vonią maudytis. Neilgai trukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė, nes jis sukėlė fizinį skausmą močiutei. Jis tikrai nenorėjo kažkaip močiutės užgauti, neturėjo tokio tikslo Dėl savo poelgio jam labai gėda ir jis dėl to tikrai pergyvena (b. l. 69-72).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. V. prisipažinimo, nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad duoti parodymus apie savo anūką R. V. ji sutinka ir paaiškino, kad jos anūkas 2020 m. rugsėjo 27 d. dieną jų namų kieme ją fiziškai užgavo ir jai sukėlė skausmą pastumdamas. Nori pasakyti, kad dėl anūko vedamo gyvenimo būdo jie jau kurį laiką turi problemų, R. yra priklausomas nuo azartinių žaidimų ir turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Po šio įvykio, kai R. buvo išleistas iš areštinės, jis grįžo į namus, jos atsiprašė, jie pasikalbėjo ir jis pripažino turintis bėdų. Jis sutiko važiuoti gydytis savo priklausomybes į ligų centrą, todėl 2020 m. rugsėjo 30 d. ji kartu su vyru jį nuveš į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) rajone dėl reabilitacijos. Ten yra privatus priklausomybes gydantis centras. R., kai pasikalbėjo, sutiko ten važiuoti gydytis. Civilinio ieškinio byloje nereikš, jai svarbiausia, kad R. pasveiktų nuo savo priklausomybės ir susitvarkytų savo gyvenimą (b. l. 36-39).
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. yra jo žmonos anūkas, jis biologiškai nėra jo senelis. Bet jie su žmona R. augina nuo kūdikystės. Visada juo rūpinosi ir stengėsi duoti kas geriausias. 2020 m. rugsėjo 27 d. jie su žmona buvo namuose. R. tuo metu miegojo, nes prieš tai naktį jis buvo išėjęs su draugais. Jis R. yra nupirkęs automobilį, bet registravo jį R. vardu. Su žmona pasitarė ir nusprendė, kad iš R. paims automobilį ir namų raktus, nes buvo pavargę nuo jo problemų ir norėjo, kad jis iš namų išsikeltų. R. nubudo, kai jie su žmona buvo jo kambaryje. Jis paklausė, ko jie ieško ir ką čia daro. Jis pasakė, kad jis grąžintų jiems namų raktus ir raktus nuo automobilio, pasakė, kad nori, kad jis išsikraustytų. R. tai nepatiko. Jis apsirengė, pasiėmė automobilio raktus ir norėjo išvažiuoti su juo. Bet jie su žmona nuėjo į kiemą ir jo nenorėjo išleisti. Pasakė, kad automobilį pirko jie už savo pinigus ir, kad jis turi jį jiems grąžinti. Jo žmona G. nuėjo ir savo kūnu užstojo automobilio vairuotojo dureles, kad R. negalėtų įlipti. Jis kelis kartus jau pasakė, kad ji pasitrauktų, bet G. nesutiko. Jis tuo metu buvo visai šalia, taip pat prie automobilio. Jis matė, kaip R. pradėjo ranka stumdyti jo žmoną, liepdamas jai pasitraukti nuo mašinos. R. jo žmoną pastūmė ranka ir ji nuo automobilio paėjo kelis žingsnius į šoną. Ji pasakė, kad R. ją užgavo ir kad ji iškvies policiją. Jis tada jam pasakė, kad jis nusiramintų, nes tikrai niekur neišvažiuos. Jie tada abu su žmona nuėjo prie kiemo vartų ir jo neišleido išvažiuoti. R. supykęs nuėjo atgal į namus, o jo žmona iškvietė policijos pareigūnus. Kol stovėjo kieme ir laukė policijos jo žmona jam minėjo, kad jai skaudėjo ranką, nes R. ją užgavo. R. anksčiau nėra smurtavęs nei prieš jį, nei prieš jo žmoną, tai buvo pirmas kartas (b. l. 46-49).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad, atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas trijų aukštų gyvenamasis namas, kuris aptvertas tvora. Kairėje namo pusėje matomas sujungtas dar vienas namas dviejų aukštų. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įsukus į gyvenamų namų kvartalą, tiesiai matomas namą Nr. (duomenys neskelbtini) kuris padalintas į (duomenys neskelbtini). Tiesiai prie 2 namo kieme matosi stovintys du automobiliai, kurie stovi priekiu į namo pusę, kairėje pusėje matomas automobilis „Škoda Superb“ juodos spalvos, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje matomas automobilis raudonos spalvos KIA Ceed valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie įvažiavimo į kiemą matomi metaliniai automatiniai vartai, kairėje vartų pusėje matomi automatiniai varteliai. Priekinėje namo kairėje pusėje matomi betoniniai laiptai link pagrindinių namo durų. Kiemas vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas, vaizdo stebėjimo kamera matosi įrengta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrėjus kiemą, apgadintų buities objektų, išmėtytų ar suplėšytų drabužių, grumtynių pėdsakų, kraujo pėdsakų nėra, kiemas tvarkingas. Įvykio vietoje daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (b. l. 15-17).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4702 nurodyta, kad R. V. 2020 m. rugsėjo 27 d. 15:33:29 nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 50).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje R. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Be paties kaltinamojo R. V. visiško prisipažinimo, kad konflikto su savo močiute G. R. metu, jis tyčia jai ranka sudavė per dešinį petį, taip nustumdamas į šoną ir tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą, aplinkybes taip pat patvirtina liudytojo A. R. parodymai, raštiniai įrodymai, todėl tokiu būdu R. V. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios patirtu fiziniu skausmu.
R. V. padarytų veiksmų pobūdis – sudavimas į petį, nustumiant į senelę į šoną – neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog tokiu būdu gali savo senelei sukelti fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė vieninga tiesiogine tyčia.
Artimo giminaičio sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
Kadangi nukentėjusioji yra kartu su kaltinamuoju gyvenanti jo močiutė, tai jie yra artimi giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis) , todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje teistas (b. l. 100-105), baustas administracine tvarka (b. l. 90-99), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (b. l. 131-133).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, paskiriant įpareigojimus, sutiko (b. l. 141).
Kadangi R. V. nusikalstamą veiką padarė savo artimajam giminaičiui, be kitų įpareigojimų, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsniai), kuri padės pasiekti bausmės tikslus ir turės prevencinį bei auklėjamąjį poveikį.
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus, nustatytu laiku būti namuose, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, uždrausti lankytis vietose, kuriose vykdoma azartinių žaidimų veikla. Priimant baudžiamąjį įsakymą, buvo nustatyta, kad kaltinamasis R. V. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl dalis įpareigojimų skirtina šiuo adresu.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. 15.25 val. (b. l. 53) iki 2020 m. rugsėjo 28 d. 13.00 val. (b. l. 60), viena para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis) (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su sąlyga nesilankyti (duomenys neskelbtini) (b. l. 78, 79) ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje (b. l. 81, 82), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, per visą bausmės atlikimo laikotarpį paskiriant įpareigojimus – būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, uždrausti lankytis vietose, kuriose vykdoma azartinių žaidimų veikla.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę 6 mėnesius laisvės apribojimo, per visą bausmės atlikimo laikotarpį skiriant įpareigojimus – būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, uždrausti lankytis vietose, kuriose vykdoma azartinių žaidimų veikla.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. 15.25 val. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. 13.00 val. – vieną parą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (su sąlyga nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini)) ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.