- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- 2-222-841/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05643-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Aldevinui Ščiglai, atsakovės atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei G. K., dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. K. 28327,45 Lt negautų pajamų, 5000,00 Lt neturtinės žalos bei 2000,00 Lt išlaidas, patirtas už suteiktą advokato pagalbą ieškovui ikiteisminiame tyrime, priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovės visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas, jo atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus sumažino, teismui paaiškino, kad gavo tikslius duomenis apie savo negautas pajamas, jas perskaičiavo ir atsisako dalies ieškinio, t.y. turtinį reikalavimą dėl negautų pajamų mažina iki 21648,00 Lt, neturtinės žalos reikalavimą mažina iki 3000,00 Lt, kiti reikalavimai išlieka nepakeisti, juos palaiko ir prašo patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti. Ieškovas teismui paaiškino, kad žalą patyrė dėl to, kad atsakovė, dėl to, kad ieškovas nesutiko su ja skirtis, nepagrįstai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir dėl ieškovo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl ieškovas negalėjo išvykti dirbti į Norvegiją ir negavo pajamų. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas turėjo advokatą, patyrė teisinės pagalbos išlaidų, mano, kad šios išlaidos buvo patirtos dėl atsakovės kaltės, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be pagrindo, todėl ikiteisminio tyrimo metu patirtas advokato pagalbos išlaidas taip pat laiko turtine žala, patirta dėl atsakovės kaltės ir prašo priteisti iš atsakovės. Po konflikto su atsakove ieškovas patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, dėl to buvo priverstas dvi paras praleisti Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, mano, kad buvo pažeminta jo reputacija, garbė ir orumas, todėl kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Atsakovė, jos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teismui paaiškino, kad atsakovė 2012-09-26 į policiją su pareiškimu kreipėsi pagrįstai, nes buvo patyrusi iš ieškovo tiek fizinį, tiek psichinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu jį atlikę pareigūnai neįžvelgė atsakovės veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje- melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, požymių. Atsakovė teigė, kad psichologinį ir fizinį smurtą dėl ieškovo veiksmų patyrė ne kartą, taip pat ir kai buvo nuvykusi pas ieškovą į Norvegiją, ieškovas buvo nepagrįstai pavydus bei įtarus, grįžęs į Lietuvą piktnaudžiaudavo alkoholiu, smurtavo. Dėl ieškovo smurto, sužinojusi apie tai, kad ieškovas 2012-09-20 ruošiasi grįžti į Lietuvą, atsakovė išsikraustė iš šeimos namų, nuo to laiko ten negyvena.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovo ieškinio atsisakymas dalyje dėl 6679,45 Lt turtinės žalos ir 2000 lt neturtinės žalos priimtinas ir byla toje dalyje nutrauktina. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio, teismas toje dalyje privalo bylą nutraukti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, nustatyta, kad ieškovo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nuo 2012-04-02 yra deklaruota (duomenys neskelbtini)kartu yra deklaruota D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (8 b.l.). A. K. ir G. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), santuoka nenutraukta (9 b.l.). Šiaulių apylinkės prokuratūra 2012-10-25 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.96-1-792-12, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. požymių, kartu panaikinta įtariamajam A. K. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (10-11 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu A. K. patyrė 2000 Lt teisinės pagalbos išlaidų (12 b.l.). Ieškovas dirbo Norvegijoje pagal nuolatinio darbo sutartį, darbdavio pateikti duomenys apie pajamas ir mokesčius, kuriuose yra informacija, kad darbuotojas 2012 metais ir 2013 metais dirbo visus metus (13-20,44-47 b.l.). Pagal paties ieškovo atliktus ir pateiktus paskaičiavimus, jis nedirbo nuo 2012-09-26 iki 2012-11-15, viso 40 darbo dienų, 320 darbo valandų, už kurias būtų gavęs 48000 Norvegijos kronų bei taip pat prarado 4800 Norvegijos kronų atostoginių, visa suma litais pagal to meto kursą sudaro 21648 litų.
Ieškovo į bylą pateikti kito asmens- V. P.- pranešimai apie to asmens gautą atlygį už darbą 2012 metų spalio- lapkričio mėnesiais teismo manymu negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad ieškovas būtų galėjęs gauti tokį pat atlygį, jei tuo metu būtų dirbęs, juolab, kad A. P. pranešimuose apie atlyginimą nurodoma, kad jam taikomas tarifas- 160, o A. K. yra taikomas kitas tarifas- 150 (42-45, 48-51 b.l.).
Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, bei kaip nustatyta žodinio bylos nagrinėjimo metu, A. K. iš savo darbo vietos galėjo išvykti kada panorėjęs, nes kaip paaiškino pats, iš vakaro paskambinus dukrai apie tai, kad motina negrįžo vėlai vakare į namus, kitą dieną ieškovas jau parvyko į Lietuvą. Taip pat savanoriškai, tikslu nutraukti santuoką su atsakove bendru sutikimu, atsakovas grįžo ir 2012-09-20, teismui nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovas būtų turėjęs išvykimo bilietus ir jau 2012-09-26 privalėjęs būti darbe. Teismui į bylą ieškovas nepateikė objektyvių duomenų apie savo negautas pajamas- paties ieškovo sužymėtas kalendorius ir paskaičiavimas bei pateikta pažyma apie kito asmens tuo metu gautą atlygį už darbą teismo manymu nepatvirtina galimai ieškovo negautų pajamų dydžio.
2012-09-26 G. K. pateikė policijai pareiškimą, kad sutuoktinis A. K. 2012-08-22 grįžęs iš Norvegijos, prieš ją naudojo fizinį bei psichologinį smurtą. Ieškovui iki 2012-10-03 nebuvo pritaikyta jokia kardomoji priemonė, jis netrukdomai galėjo išvykti į Norvegiją dirbti, jei to būtų norėjęs. A. K. kaip įtariamasis apklaustas 2012-10-03, jam 2012-10-03 nutarimu paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t.y. be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. K.. A. K. 2012-08-24-2012-08-25 gydėsi Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, diagnozė- ūminė reakcija į stresą (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.96-1-00792-12).
Kaip matyti iš 2012-10-04 pinigų priėmimo kvito, ieškovas turėjo ikiteisminiame tyrime atstovą advokatą, t.y. naudojosi profesionalaus teisininko pagalba (12 b.l.). Žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad nutarimo skirti kardomąją priemonę neskundė, taip pat neprašė prokuroro ar teismo leidimo leisti pasišalinti iš nustatytos gyvenamosios vietos bei išvykti dirbti nei iš karto po kardomosios priemonės paskyrimo, nei po 2012-10-25, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas prokuroro nutarimu. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, 2012-10-03 protokole dėl gynėjo atsisakymo A. K. savo ranka įrašė, kad įteikiant įtarimą, apklausiant įtariamuoju, skiriant kardomąją priemonę, gynėjo atsisako. Vienintelis advokato atliktas veiksmas šioje ikiteisminio tyrimo byloje yra 2012-10-15 prokurorui pateiktas prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2012-10-23 prokuroro raštu pranešta advokatui, kad jam leista su byla susipažinti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad advokatas su byla spėjo susipažinti, nes ikiteisminis tyrimas 2012-10-25 nutarimu buvo nutrauktas. Akivaizdu, kad realiai atstovas jokių veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje neatliko. Kaip žinoma, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo. Ieškovas patirtas advokato pagalbos išlaidas traktuoja kaip dėl atsakovės kaltės patirtą turtinę žalą. Ieškovas nesikreipė dėl CK 6.272 straipsnyje numatytos valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo, t.y. dėl neteisėto kardomosios priemonės pritaikymo, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovės pranešimas policijai dėl patirto smurto buvo nepagrįstas ar melagingas.
Byloje apklausti liudytojai nė vienas nepatvirtino matę ieškovą naudojant fizinį smurtą prieš atsakovę, tačiau patvirtino, kad šalys konfliktavo, patvirtino, kad ne kartą buvo psichologinio ieškovo smurto prieš atsakovę liudininkais, buvo kviesti atvykti ir padėti atsakovei išvykti iš bendrų su ieškovu namų, matė ieškovą neblaivų, susierzinusį ir agresyvų, girdėjo grasinimus. Atsakovė liudytojams yra pasakojusi apie patirtą smurtą, liudytojų parodymai nuoseklūs, sutampa su atsakovės pasakojimu. Iš šių įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovės pranešimas policijai apie patirtą smurtą nebuvo melagingas, atsakovė į ikiteisminio tyrimo instituciją kreipėsi, turėdama tam pagrindo.
Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, prašydamas priteisti turtinę žalą, nepateikė įrodymų, kad negalėjo išvykti dirbti iki kardomosios priemonės jam paskyrimo, nesikreipė į prokurorą leidimo išvykti, turėdamas atstovą teisininką, neskundė nutarimo skirti kardomąją priemonę. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, ieškovas darbo Lietuvoje neieškojo, darbo biržoje nesiregistravo. Taip pat žodinio bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, kad ieškovas grįžo į Lietuvą 2012-09-20, buvo susitaręs su atsakove santuoką nutraukti bendru sutikimu. Ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų pagrįstas tik paties ieškovo pateiktais paskaičiavimais bei kito asmens uždarbio pažyma, ieškovas patvirtino, kad šuo metu vėl dirba toje pačioje vietoje ir tą patį darbą, todėl darytina išvada, kad ieškovas nebuvo iš darbo atleistas, o dėl to, kad nuo 2012-09-26 iki 2012-11-14 atsakovas nedirbo ir negavo pajamų, nėra atsakovės kaltės, nes į bylą nepateikta įrodymų apie tai, kad ieškovui nebuvo leista iš Lietuvos išvykti. Teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti turtinę žalą- negautas pajamas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas galimai patyrė fizinį skausmą dėl atsakovės kaltės. Tai, kad grįžęs ir konflikto su atsakove metu išgėręs alkoholio, ieškovas bandė žudytis, dėl ko buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, teismas laiko ieškovo alkoholio vartojimo pasekme. Ieškovas dirba Norvegijoje, jo sveikata šiuo metu nėra ir nebuvo sutrikusi, jis nepateikė įrodymų apie galimą gydymąsi, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas yra sveikas ir darbingas, jo darbo ir bendravimo galimybės nesumažėjo. Ieškovo argumentas, kad apie konfliktą ir įvykį buvo paskelbta laikraštyje ir taip nukentėjo jo reputacija, teismo manymu nepakankamas konstatuoti, kad kriminalinių įvykių suvestinės pranešimas apie įvykį, kur nurodyti tik inicialai, galėjo ženkliai pakenkti ieškovo reputacijai, argumentas nepagrįstas rašytiniais ar kitokiais leistinais įrodymais, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą taip pat netenkintinas.
Kadangi pagrindiniai reikalavimai netenkinami, ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. metinių palūkanų taip pat netenkintinas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.). Atsakovė G. K. šioje byloje patyrė 1500,00 litų, kas pagal oficialų euro kursą yra 434,43 euro bylinėjimosi išlaidų, ieškinį atmetus, visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo A. K. (62-64 b.l.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Priimti ieškovo A. K. ieškinio atsisakymą dalyje dėl 6679,45 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir toje dalyje bylą nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei G. K., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K., a.k(duomenys neskelbtini) 434,43 eurų (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus, 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr.96-1-00792-12 grąžinti Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.