Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-11-13 · Administracinė byla Nr. A-2794-662/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-09-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-13
Bylos Nr.
A-2794-662/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00652-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Milda Vainienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2794-662/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00652-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (po reorganizacijos nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus pataisos namų), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Kadangi kamerose buvo laikomas ne vienas, šis reikalavimas buvo pažeidžiamas nuolat. Būnant perpildytose kamerose dažnai kildavo konfliktai, todėl tapo irzlus ir nervingas, susirgo depresija. Lukiškių TI-K nesilaikė galiojančių teisės aktų nuostatų ir privalo atlyginti patirtą neturtinę žalą. Lukiškių TI-K taip pat nebuvo laikomasi ir kitų reikalavimų, t. y. kamerose buvo prasta ventiliacija ir apšvietimas, rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis, o atvykus į Lukiškių TI-K, apžiūra buvo vykdoma antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl šių Lukiškių TI-K veiksmų patyrė žalą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, nuolat jautė baimę, apatiją, prasidėjo depresija.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad kai kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas atitiko teisės aktais nustatytą vienam asmeniui tenkantį 3,6 kv. m plotą. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į Lukiškių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Tačiau skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kamerose nuolatos yra palaikoma švara ir tvarka, to reikalaujama ir iš kalinčiųjų, karantino kameras valo ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Visose kamerose yra taburetės, stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms susidėti. Lukiškių TI-K kamerų langai yra pritaikyti vėdinimui, o dieninis ir naktinis apšvietimas atitiko visus nustatytus reikalavimus. Pareigūnai kontroliuoja, kad nerūkantys suimtieji ir nuteistieji nebūtų laikomi kartu su rūkančiais asmenimis. Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje, kuri reguliariai, kiekvieną dieną yra valoma ir švarinama. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. 104 dienas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis ir vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m (atėmus sanitarinį mazgą), t. y. neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto. Teismas konstatavo, kad šioje skundo dalyje atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas, analizuodamas pareiškėjo laikymo sąlygas kamerose Nr. 155, 330, 143, 197, 327, 290, 105 (neįskaitant sanitarinio mazgo), nustatė, kad pareiškėjas 30 dienų buvo su kitais asmenimis ir jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto (nuo 1,7 kv. m iki 2,46 kv. m). Todėl šiuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo kalinimo laikas neužtikrinant 3,6 kv. m minimalaus ploto pagal nacionalinę teisę yra 74 dienos.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą teisinio reglamentavimo kontekste, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl ventiliacijos, apšvietos pažeidimų, apžiūros antisanitarinių sąlygų, buvimo su rūkančiais asmenimis.

8. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas 104 dienas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Įvertinęs pažeidimo trukmę, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur suma.

III.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

10. Atsakovo atstovas, akcentuodamas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, ir teismų praktiką šiuo klausimu, nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta neteisėta valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, kitus išgyvenimus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

Atsiliepimas

11. Pareiškėjas, iš esmės pritardamas skundžiamo teismo sprendimo argumentams, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas nepateikė naujų faktų, skaičių, argumentų, pagrindžiančių skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei įrodančių aplinkybę, jog teismo sprendimas priimtas pažeidžiant teisės normas. Apeliacinio skundo argumentas dėl įrodinėjimo naštos pareiškėjui perkėlimo tikslu įrodyti patirtą neturtinę žalą, yra nepagrįstas, neatitinka teismų išaiškinimų nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Lukiškių TI-K 104 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Apeliaciniame skunde atsakovas, atstovaujamas Lukiškių TI-K, nesutikimą su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės argumentuoja tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, t. y. šiuo aspektu nėra valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos arba neveikimo, be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

18. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl tam tikros valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

19. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., iš viso 104 dienas, pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m (atėmus sanitarinį mazgą). Teismas, įvertinęs vienam asmeniui tenkantį plotą (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto) kamerose Nr. 155, 330, 143, 197, 327, 290, 105 nustatė, kad pareiškėjui 30 dienų teko mažiau nei 3 kv. m ploto, kas yra Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo kalinimo laikas neužtikrinant 3,6 kv. m minimalaus ploto pagal nacionalinę teisę yra 74 dienos.

20. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Šiame įsakyme nėra nurodyta, jog į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, spręsdamas dėl Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto pažeidimo, nepagrįstai iš bendro kameros ploto atskaitė sanitarinio mazgo plotą.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose: Nr. 106, plotas 7,38 kv. m (1 asmuo); Nr. 155, plotas 7,94 kv. m (2, 3 asmenys); Nr. 121, plotas 7,38 kv. m (1 asmuo); Nr. 330, plotas 7,28 kv. m (1, 2, 3 asmenys); Nr. 105, plotas 7,38 kv. m (1, 2, 4 asmenys); Nr. 158, plotas 7,94 kv. m (2 asmenys); Nr. 108, plotas 7,38 kv. m (1 asmuo); Nr. 143, plotas 7,94 kv. m (3 asmenys); Nr. 120, plotas 7,38 kv. m (1 asmuo); Nr. 197, plotas 7,94 kv. m (2, 3 asmenys); Nr. 307, plotas 8,22 kv. m (1 asmuo); Nr. 122, plotas 7,38 kv. m (1 asmuo); Nr. 327, plotas 7,65 kv. m (2, 3 asmenys); Nr. 109, plotas 7,31 kv. m (1 asmuo); Nr. 290, plotas 7,76 kv. m (2, 3 asmenys); Nr. 337, plotas 7,69 kv. m (1, 2 asmenys); Nr. 284, plotas 7,15 kv. m (1, 2 asmenys); Nr. 107, plotas 7,38 kv. m (2 asmenys); Nr. 156, plotas 7,94 kv. m (1, 2 asmenys); Nr. 334, plotas 7,53 kv. m (1, 2 asmenys); Nr. 253, plotas 34,43 kv. m (7, 8, 9 asmenys); Nr. 112, plotas 7,28 kv. m (1 asmuo); Nr. 216, plotas 6,83 kv. m (1, 2 asmenys); Nr. 256, plotas 23,32 kv. m (5, 6 asmenys).

22. Iš nustatytų faktinių duomenų matyti, kad pareiškėjo teisė į minimalios ploto normos užtikrinimą, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, buvo pažeista: nuo 2015 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 155, kur jam, esant kameroje 3 asmenimis, teko 2,65 kv. m; nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 330, kur jam, esant kameroje 3 asmenims, teko 2,43 kv. m; nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 8 d. kameroje Nr. 143, kur jam, esant kameroje 3 asmenims, teko 2,65 kv. m ploto; 2015 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 197, kur jam, esant kameroje 3 asmenims, teko 2,65 kv. m; nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2015 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 327, kur jam, esant kameroje 3 asmenims, teko 2,55 kv. m; nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2015 m. liepos 7 d., kameroje Nr. 290, kur jam, esant kameroje 3 asmenims, teko 2,59 kv. m; nuo 2015 m. liepos 18 d. iki 2015 m. liepos 19 d. kameroje Nr. 105, kur jam, esant kameroje 4 asmenims, teko 1,85 kv. m; nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. kameroje Nr. 284, kur jam, esant kameroje 2 asmenims, teko 3,58 kv. m; nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 21 d. kameroje Nr. 253, kur jam, esant kameroje 7, 8, 9 asmenims, teko nuo 3,83 kv. m iki 4,92 kv. m; nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. kameroje Nr. 216, kur jam, esant kameroje 2 asmenims, teko 3,42 kv. m ploto; nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 256, kur jam, esant kameroje 5, 6 asmenims, teko nuo 3,89 kv. m iki 4,66 kv. m.

23. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją EŽTT pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

24. Nustatyti duomenis patvirtina, kad pareiškėjo teisė į Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą 3,6 kv. m ploto normą buvo pažeista iš viso 53 paras, iš kurių 31 parą pareiškėjo kalinimo sąlygos, įvertinus tai, jog pareiškėjui tenkantį plotą mažino ir kamerose esančio sanitarinio mazgo užimamas plotas, buvo ,,žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu. Taigi CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

26. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš viso 53 paras nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui teisės aktais nustatyta ploto norma, iš kurių 31 parą pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šis pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo, nagrinėjamu atveju, nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti.

28. Pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

29. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo dėl nustatyto pažeidimo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 400 Eur. Nustatant priteistiną pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyti kiti pareiškėjo skunde akcentuojami pažeidimai, taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

30. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. pripažįsta, kad pareiškėjas 53 dienas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (neužtikrinta minimali ploto norma) ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (po reorganizacijos nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus pataisos namų), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (po reorganizacijos nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus pataisos namų) 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėMilda Vainienė