Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-563-544/2016

Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00446-2016-0

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese, suinteresuotas asmuo – A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 31d. kreipėsi į Visagino miesto apylinkės teismą ir prašė pakeisti skolininką vykdymo procese pagal 2004 m. sausio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2006 m. spalio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į skolininką A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis nustatyta, jog registre yra įregistruotas skolininkės A. K. palikimo priėmimo faktas. Taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro notarės Č. B. (duomenys neskelbtini) liudijimo kopiją, patvirtinančią, kad A. K. padavė prašymą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei skolininkei A. K.. Pareiškėjos vertinimu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 str. 1 d. pagrindu nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pakeisti skolininkę A. K. į skolininką A. K..

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias išieškotojo pakeitimą vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė bei įvertino visas teisėto sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl sutikti su atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. vasario 6 d. pateikė antstolės N. D. kontorai vykdyti vykdomąjį dokumentą – Visagino miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 223,71 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos teisme (2003 m. lapkričio 25 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 5,79 Eur žyminio mokesčio išieškojimo išieškotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininkės A. K.. Antstolis L. J. 2016 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skolininkei mirus CPK 629 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. gruodžio 19 d. pateikė antstolės N. D. kontorai vykdyti vykdomąjį dokumentą – Visagino miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 222,55 Eur skolos, 14,28 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2006 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei kitų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininkės A. K.. Antstolis L. J. 2016 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei mirus CPK 629 str. 1 d. 3 p. pagrindu ir grąžino vykdomąjį dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, kaip matyti iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo, registre yra įregistruotas A. K. palikimo priėmimo faktas, o pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvirtina, kad suinteresuotas asmuo A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro notarės Č. B. (duomenys neskelbtini) liudijimo kopiją, patvirtinančią, kad A. K. padavė prašymą palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei A. K.. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja 2016 m. kovo 31 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti skolininką vykdymo procese. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, kadangi vykdomosios bylos jau yra užbaigtos ir jokie procesiniai veiksmai, susiję su skolininko pakeitimu, negali būti atliekami. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iš esmės sutinka.

Kaip pagrįstai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys išties rodo, kad antstolis L. J., vadovaudamasis CPK 629 str. 1 d. 3 p., yra užbaigęs vykdyti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo siekiama išieškoti pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistas skolas iš skolininkės A. K.. CPK 629 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Taigi antstolis jau yra konstatavęs, jog pareiškėjos reikalavimas mirusio skolininko teisių perėmėjui yra negalimas, o pagal byloje esančius duomenis tokie antstolio veiksmai nėra nuginčyti ir minėti patvarkymai nepripažinti neteisėtais. Negana to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, CPK 632 str. 3 p. įtvirtinta, kad vykdomoji byla laikoma baigta nutraukus vykdomąją bylą, o pagal CPK 629 str. 3 d. nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Taigi nutraukus vykdomąją bylą ji negali būti atnaujinta, joje nebegali būti atliekami jokie vykdymo proceso veiksmai. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nutraukus vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš skolininkės A. K. šiai mirus ir jos turėtai pareigai negalint pereiti mirusios teisių perėmėjui, pareiškėjos nurodomi klausimai dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese negali būti sprendžiami ir nagrinėjami.

Papildomai pažymėtina, jog CPK 48 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra konstatavęs, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 str. yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo ar nežinojo jis esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Mirus skolininkui, išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 str.1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Aiškindamas CK 5.63 str. nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 str. 4 d. numatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, jog apeliantė (išieškotoja) UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų kreipusis į antstolį ir pateikusi reikiamus dokumentus dėl išieškotojo pakeitimo ar kad paveldėtoją kaip kreditorė būtų įspėjusi dėl jam keliamų reikalavimų. Vadovaujantis CPK 596 straipsniu, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Taigi skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Vien tik faktas, jog skolininko turtą paveldėjo įpėdinis ir taip atsirado skolininko teisių perėmėjas, nėra pakankamas skolininko pakeitimui vykdymo procese. Taigi, pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas pakeisti skolininką vykdymo procese nėra galimas dar ir dėl aptarto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, nesilaikymo. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, susiję su reikalavimu taikyti CPK 48 str. 1 d. bei pakeisti skolininką vykdymo procese, yra nepagrįsti.

Vadovaudamasis virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų virš minėtų aplinkybių, susijusių su vykdomosios bylos užbaigimu bei 3 mėnesių termino reikalavimams pareikšti atsiradusiems įpėdiniams praleidimu, dėl ko naikinti ar keisti šią nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė naujus įrodymus – Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarės Č. B. liudijimą ir kt., kuriais yra grindžiami atskirojo skundo argumentai bei kitos faktinės aplinkybės. Atsižvelgdamas į CPK 314 straipsnio nuostatas bei įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, o šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.