Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. L. įgaliotojo atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria paliktas galioti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. birželio 14 d. nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. L. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 14 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 1 600,00 (tūkstančio šešių šimtų) eurų bauda, už tai, kad jis būdamas SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas 2023 m. lapkričio 8 d. baustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, Kauno teritorinės muitinės nurodytu terminu nepateikė prašomos pateikti informacijos pagal raštus: Nr. 1BE-9616, 2023 m. gruodžio 5 d., Nr. 1BE-844, 2024 m. sausio 26 d., Nr. 1BE-1676, 2024 m. vasario 27 d., ir neužtikrinęs, kad ši informacija (dokumentai) būtų pateikta, nevykdė teisėtų Kauno teritorinės muitinės pareigūno reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1, 11 punktuose, tuo trukdydamas muitinės pareigūnams atlikti jiems įstatymų pavestas funkcijas. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį.

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. L. įgaliotasis atstovas advokatas Eligijus Vinckus kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kurie 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotojo atstovo skundą atmetė ir Institucijos 2024 m. birželio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. L. įgaliotasis atstovas advokatas Eligijus Vinckus prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną G. L. atžvilgiu nutraukti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys duomenys bus pateikti vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – G. L. įgaliotojo atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartimi, kuria be pakeitimų paliktas galioti Institucijos 2024 m. birželio 14 d. nutarimas, kuriuo G. L. nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas už pateikto skundo ribų (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Skunde asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – G. L. įgaliotasis atstovas, nesutikdamas su skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir Institucijos nutarimu, nurodo, kad G. L. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, nes priimant skundžiamus procesinius sprendimus nebuvo atsižvelgta į tai, jog Kauno teritorinės muitinės reikalavimas pateikti duomenis buvo neteisėtas, nes toks tyrimas nepatenka į jos funkcijas. Taip pat skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Institucijos nurodymai buvo išsiųsti tinkamu elektorinio pašto adresu bei gi motyvuojama, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, kuris draudžia antrą kartą bausti už tuos pačius veiksmus. Nurodoma, kad Institucija G. L. nepagrįstai taikė administracinę atsakomybę už neva, pakartotinį administracinį nusižengimą, nes jo pakartotinumas sietinas tik su pačios Institucijos veiksmais. Su tokiais apelianto skundo argumentais aukštesniosios instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo sutikti.

7. Vertinant apylinkės teismo priimtos nutarties pagrįstumą, pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Šioje administracinio nusižengimo byloje keliamas klausimas dėl Kauno teritorinės muitinės pareigūnų nurodymų teisėtumo, vertinant jį ANK 505 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu.

9. ANK 505 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta administracinė atsakomybė už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo nevykdomi. Kiekvienu atveju kartu turi būti nustatytas ne tik konkretus įstatymų įgalioto pareigūno nurodymas, bet ir įvertintas tokio nurodymo teisėtumas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. L. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, pilnumoje sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 505 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – G. L. įgaliotojo atstovo apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes ir jų interpretavimą, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, priešingai nei skunde pabrėžia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms.

11. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucija neturėjo įgaliojimų kreiptis į G. L. kaip L. įmonės vadovą dėl informacijos pateikimo, nes pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 8 punktą muitinės pareigūnas turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinių ataskaitų rinkinių, susijusių su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu, tikrinimus, susipažinti su buhalterinės apskaitos, prekių gabenimo, įsigijimo ir (arba) kitais dokumentais, kompiuterinių duomenų laikmenomis, patikrinimų, revizijų medžiaga ir juos paimti, daryti šių dokumentų nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ir plombuoti prekių vietas. Apygardos teismo nuomone, įgaliotasis atstovas dėstydamas pirmiau minėtus argumentus apsiribojo tik nuoroda į Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kurią aiškino iš esmės siaurinamai, tačiau neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 2 straipsnis numato, kad minėtas įstatymas taip pat taikomas, kai muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi muitinės įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais, taiko Sąjungos prekių gabenimo ar laikymo Sąjungos muitų teritorijoje, apibrėžtoje Reglamento (ES) Nr. 952/2013 4 straipsnyje, muitinės priežiūrą. Taigi, muitinės pareigūnai atlikdami savo tyrimą turėjo teisę kreiptis į L. įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl atitinkamos informacijos pateikimo ir atitinkamai vykdyti šios įmonės atžvilgiu tam tikrus valdingus įgaliojimus.

12. Taip pat Institucija atsiliepime pagrįstai pažymėjo ir tai, kad vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Aptariamu atveju toks asmuo ir buvo L. įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jos direktorius G. L.. Taigi, aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog Kauno teritorinės muitinės pareigūnų G. L. išsiųsti reikalavimai dėl duomenų pateikimo esą buvo neteisėti.

13. Pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pakartotinį to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalį, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

14. Pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, apie muitinės įstaigų sprendimus asmenims pranešama ir (arba) su jais susiję dokumentai bei informacija perduodami: tiesiogiai įteikiant; siunčiant registruotu laišku; telekomunikacijų galiniais įrenginiais; viešai paskelbiant; jeigu sprendimai priimami prekių muitinio tikrinimo ir (arba) įforminimo metu – muitinės naudojamų informacinių sistemų priemonėmis arba tomis pačiomis priemonėmis (pažymint muitinei pateiktas deklaracijas ar kitus dokumentus, žodžiu arba kitu veiksmu), kurios naudojamos deklaracijai arba prašymui pateikti. Pagal šio straipsnio 3 dalį, telekomunikacijų galiniais įrenginiais sprendimai ir (arba) dokumentai siunčiami per asmens naudojamas sąsajas su muitinės informacinėmis sistemomis arba asmens nurodytu elektroninio pašto adresu <...>. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, šiuo atveju Institucija reikalavimus SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos pateikimo ir patikslinimo siuntė vienu iš įstatyme numatytų galimų būdų – elektroniniu paštu.

15. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog Institucija reikalavimus SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos pateikimo turėjo siųsti ne elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), o L. mokesčių mokėtojų registre SIA „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau aukštesniojo teismo nuomone, tokie skundo argumentai nepaneigia Institucijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų.

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. 1BE-9616 su prašymu patikslinti ir pateikti rašte nurodytą informaciją, taip pat 2024 m. sausio 26 d. raštas 1BE-844 ir 2024 m. vasario 27 d. raštas Nr. 1BE-1676 su pakartotiniu prašymu patikslinti ir pateikti papildomą informaciją, nurodant informaciją pateikti per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos, G. L. buvo išsiųsti elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini). Šis elektorinio pašto adresas informacinėse sistemose (registruose) nurodytas kaip G. L. elektroninio pašto adresas. Byloje nėra duomenų, kad šis elektroninio pašto adresas būtų neaktyvus. Juolab, kad G. L. atsakė į Kauno teritorinės muitinės inspektorės 2024 m. balandžio 22 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųstą laišką su informacija apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką. Esant šioms aplinkybėms tai, kad Institucija reikalavimus SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos patikslinimo ir pateikimo išsiuntė ne juridinio asmens, o jo vadovo – direktoriaus G. L. elektroninio pašto adresu, nepašalina administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo G. L. veikoje. Ir nors skunde iš esmės pagrįstai teigiama, kad administracinė atsakomybė šiuo atveju taikyta G. L. ne kaip fizinio asmens, o kaip SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus atžvilgiu, tačiau tai jo atsakomybės pagal minėtą ANK 505 straipsnio nuostatą nešalina. ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje įvardyti galimi šio pažeidimo subjektai yra fizinis asmuo, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo turėjęs pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Taigi, šiuo atveju svarbus G. L., kaip įmonės vadovo subjektyvus apsisprendimas reikalaujamos informacijos neteikti formaliai ginčijant patį paklausimų gavimo faktą, kas kaip jau minėta yra paneigiama byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgus į tai, jog visi Institucijos reikalavimai buvo išsiųsti į aktyvią elektroninio pašto dėžutę – (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo abejoti, jog SIA „(duomenys neskelbtini)“ esą nebuvo informuota apie įstatymų įgalioto pareigūno reikalavimą pateikti informaciją.

17. Dėl apeliaciniame skunde keliamo galimo non bis in idem principo pažeidimo pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. L. 2023 m. lapkričio 8 d. Kauno teritorinės muitinės nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR_N349-2023, buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Atsižvelgus į tai, jog G. L. šioje byloje administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje padarė nepraėjus vieniems metams po 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įsiteisėjimo dienos, pagrįstai jo veiksmai kvalifikuoti kaip pakartotiniai pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, ir tai nėra joks pakartotinis baudimas dėl to paties įvykio, kai tuo tarpu apeliaciniame skunde asmens patraukto administracinėn atsakomybėn įgaliotasis atstovas G. L. nekaltumą kildina ne ginčydamas ankstesnę nuobaudą, o tai, kad būtent šio pažeidimo jis nepadarė, su kuo, kaip jau minėta, apygardos teismas kategoriškai nesutinka.

18. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai G. L. veiksmuose konstatavo ANK 505 straipsnio 2 dalies sudėtį. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir šioje dalyje. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei apeliantas, kuris savaip pateikia aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą bei kvalifikaciją, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

19. Nors asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – G. L. įgaliotasis atstovas apeliaciniame skunde tvirtino ir tai, jog už analogišką nusižengimą G. L. baudžiamas jau antrą kartą, o tai esą yra principo non bis in idem pažeidimas, tačiau aukštesnysis teismas atmeta ir šiuos apeliacinio skundo argumentus. Šioje administracinio nusižengimo byloje, G. L. pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį nubaustas už administracinį nusižengimą, kurį padarė 2023 m. gruodžio 5 d. – 2024 m. vasario 27 d., dėl šio įvykio jo atžvilgiu buvo priimtas tik 2024 m. birželio 14 d. nutarimas, todėl, kaip jau minėta aukščiau, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą, o tai kad, G. L. praeityje jau buvo baustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, tačiau kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, nešalina jo atsakomybės šioje administracinio nusižengimo byloje, priešingai liudija elgesio kartotinumą ir veiksmų tyčią.

20. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, o Institucija, nepažeisdama ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, paskyrė adekvačią ir proporcingą sankcijoje numatytą minimalią baudą, todėl naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, iš esmės jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – G. L. įgaliotojo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti iš Institucijos visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis ir išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti.

22. Vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).

23. Nagrinėjamu atveju, asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – G. L. įgaliotojo atstovo apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti 2024 m. birželio 14 d. Institucijos nutarimą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo tenkinti asmens patraukto administracinėn atsakomybėn įgaliotojo atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo G. L. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – G. L. įgaliotojo atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.