- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-30
- Bylos Nr.
- e1-1416-1135/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31291-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- I. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), našlė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. T. 2022 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.09 val., (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, tyčia vieną kartą sudavė šepečiu savo artimam giminaičiui – seseriai B. S. per dešinę ranką, taip padarydama dešinės alkūnės sumušimą, tokiu būdu nukentėjusiajai B. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamoji I. T. kalta prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad B. S. yra jos sesuo, turi tą pačią motiną, tačiau yra skirtingų tėvų. Jos su seserimi kartu neaugo, ji užaugo pas motinos mamą. Kadangi jos augo atskirai, ji tik retkarčiais lankydavosi mamos namuose, tarp jų su B. artimo ryšio neatsirado, jos labai mažai bendrauja, nesutaria. Didžiausi jų nesutarimai kilo mirus jų mamai, dėl palikimo, dėl gyvenamojo namo bei nedidelės dalies miško. Nors ji jokio turto negavo, viskas liko mamos vyrui, B. tėvui J. Z.. Mirus motinai, ji pradėjo rūpintis J. Z., kadangi jie gyveno tik per keletą namų vienas nuo kito, tame pačiame kaime, ji (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini). 2022 m rugpjūčio 13 d. ji buvo atėjusi aplankyti J.. Galėjo būti apie 16.00 val., kuomet pas J. į namus atvyko policijos pareigūnai, o paskui juos ir B.. Ji pradėjo ant jos šaukti, kad ji neturi teisės būti jos tėvo namuose, ji pradėjo reikalauti jos tėvo namų dokumentų. Kadangi B. pirma pradėjo ant jos šaukti, ją kažkuo kaltinti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurį ji pati ir išprovokavo. Tačiau paskui ji B. nusileido ir jai J. namo dokumentus atnešė. Policijos pareigūnai išvyko, o B. liko ir toliau ant jos šaukė, kad ji iš J. namų išeitų. Jai nuo tokio B. elgesio tiesiog neatlaikė nervai, jai sukilo pyktis, kad ji su ja taip elgiasi visiškai nesiskaito, tad net pati nepajuto, kaip paėmė po ranka buvusį grindų šepetį, kuriuo prieš tai nuo lubų gaudė voratinklius ir buvo pasidėjusi kambario kampe ir juo vieną kartą B. sudavė per ranką, tikėdamasi, kad ji pagaliau nurims. Jos smūgis nebuvo labai stiprus, didelio fizinio skausmo jai negalėjo sukelti, tačiau pripažįsta, kad prieš ją rankos kelti negalėjo. B. apsiramino ir iš tėvo namų išėjo. O ji nepastebėjusi, kad liko B. rankinė, namus užrakino ir išėjo namo. Į jos namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad J. namuose liko B. rankinė, ji atrakino J. namus ir B. pasiėmė ten paliktą savo rankinę. Ją policijos pareigūnai informavo, kad B. nuveš į ligoninę ir bus parašytas pareiškimas dėl jos B. atžvilgiu panaudoto smurto. Po to karto su B. bendravo dar vieną kartą, kuomet jai ji iškvietė televiziją, laidą „(duomenys neskelbtini)“, kurie bandė jas sutaikyti, bet tai nepavyko, jos viena kitos atsisakė, toks jų bendravimas yra visą laiką. Kad jos susitaikys nėra jokios galimybės. Labai gailisi, kad nesusivaldė ir B. sudavė (b. l. 60-63).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios kaltės pripažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais:
Liudytoja B. S. parodė, kad 2022 m rugpjūčio 13 d. apie 16.38 val. atvyko pas savo blaivią seserį I. T., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri gyvena jos tėvo J. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), namuose (duomenys neskelbtini). Pas seserį važiavo, kadangi tėvas J. Z. prašė iš namų parvežti namo dokumentus ir paprašyti sesers, kad sumokėtų bent dalį mokesčių už elektrą, kadangi jie nėra sumokėti. Šiuo metu tėvas J. Z. yra paguldytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) skyriuje, jis yra ligonis ir to padaryti pats negali. Taip pat norėjo iš tėvo namų pasiimti savo gimimo liudijimą. Kadangi sesuo I. T. prieš ją yra piktybiškai nusiteikusi, į įvykio vietą prieš jai atvykstant išsikvietė policijos pareigūnus, kurie jau buvo atvykę į vietą ir bendravo su jos seserimi. Atėjus jai į tėvo namus ir paprašius sesers minėtų dokumentų ir paprašius susimokėti bent dalį mokesčių už elektrą, iš karto tarp jos ir sesers įvyko žodinis konfliktas. I. T. teigė, kad mokesčių už elektrą nemokės, tegul susimoka jos tėvas ir jos gimimo liudijimo su namo dokumentais neduos. Policijos pareigūnai ir namuose buvęs galimai sesers sugyventinis, kurio nepažįsta, prikalbėjo seserį atiduoti jai minėtus dokumentus. Dokumentus gavus ir konfliktui nurimus, policijos pareigūnų pagalba buvo nebereikalinga, jie išvažiavo, o ji dar pasiliko pas seserį. Seseriai pasakė, kad ji turi savo namus ir iš jos tėvo namų galėtų išsikraustyti. J. Z. yra jos tėvas, su I. T. yra nuo skirtingų tėvų, tačiau nuo tos pačios mamos B. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), J. Z. I. T. nėra tėvas. Tada staiga I. T. jai pasakė, kad „k..., aš tave užmušiu“ ir pasiėmusi iš kambario šepetį užsimojo, sesuo šepečiu jai taikėsi į galvos sritį, tačiau ji spėjo užsidengti veidą su dešine ranka, ko pasekoje pataikė į ją, į dilbį. Tokiais savo veiksmais I. T. jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinę žalą. Dešimtbalėje sistemoje I. T. sukeltą fizinį skausmą vertina 5 balais, jai skaudėjo. Tada iš tėvo namų išbėgo, palikdama namuose savo rankinę su dokumentais, paskui ją išbėgo ir sesuo, kuri jai grasino „eini lauk iš mano kiemo arba papjausiu“, ar sesuo kažką turėjo rankoje, su kuo galėjo ją sužaloti, nežino, tačiau mano, kad jos grasinimai yra realūs, kadangi, jos žiniomis, sesuo yra ne kartą smurtavusi prieš kitus asmenis. Nuo sesers pabėgo, o sesuo nustojusi bėgti iš paskos grįžo prie namo, užrakino duris ir išėjo į savo namus. Vėl į įvykio vietą išsikvietė policiją dėl sukelto fizinio skausmo ir namuose paliktos rankinės. Policijos pareigūnai nuvyko į jos sesers namus ir su ja bendravo, ką bendravo, nežino. Policijos pareigūnai dėl fizinio skausmo sukėlimo pasiūlė ją nuvežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai, ko pasekoje atsiminė, kad yra palikusi rankinę tėvo namuose, todėl pareigūnų paprašė, kad sesuo atrakintų namo duris ir jai ją atiduotų. Sesuo atėjo, atidarė namo duris ir ji pasiėmė savo rankinę ir su pareigūnais išvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę. (duomenys neskelbtini) ligoninėje ją apžiūrėjo darbuotojai, išleido gydytis ambulatoriškai. Ant rankos akivaizdžių sužalojimų nesimato, galimai yra mėlynė, tačiau labai skauda. Sesers I. T. artimu giminaičiu ar šeimos nariu nelaiko. Kartu su I. T. neaugo, I. T. augo kartu su močiute, ji su mama B. Z.. Visą gyvenimą su I. T. nebendravo, ryšių nepalaikė, (duomenys neskelbtini), atvykdavo tik pas savo tėvą, pažiūrėti kaip jis laikosi. Jos žiniomis, prieš mėnesį laiko jos tėvą J. Z. I. T. buvo sumušusi, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl ji jį išsivežė pas save į namus (duomenys neskelbtini). Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali, prašo I. T. už sukeltą fizinį skausmą nubausti įstatymų numatyta tvarka (b. l. 120-130).
Liudytojas V. P. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbo su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Raseinių r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. K. viename ekipaže. Apie 16.00 val. iš Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kurio teksto jau tiksliai nepamena. Bet pranešimas buvo apie tai, kad pranešėjos tėvo, kuris šiuo metu ligoninėje, sugyventinė atsisako išeiti iš tėvo namų. Reikalinga policijos pagalba, kadangi sugyventinė neblaivi ir agresyvi. Atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), rasta kaip nustatyta blaivi, kadangi buvo tikrintas blaivumas alkotesteriu, I. T., kuri paaiškino, kad policijos nekvietė, bet numano, kad policiją galėjo iškviesti jos sesuo B. S.. I. T. paaiškino, kad su B. S. yra seserys, tos pačios motinos, tik skirtingų tėvų. Jiems bendraujant su I. T. į virtuvę įėjo B. S., kuri iš karto pradėjo šaukti ant I. T., kad ji neturinti teisės būti jos tėvo namuose, kad turinti savo namus. I. T. atsikirto B. S., kad dalis namo jai priklauso ir B. S. tėvas jai leidęs pas jį gyventi. Tarp moterų kilo žodinis konfliktas, jos šaukė viena ant kitos, vadino viena kitą necenzūriniais žodžiais. Moterų žodinio konflikto nepavyko nuraminti, net jų paprašius išeiti į skirtingus kambarius, jos dar garsiau šaukė viena ant kitos. Konflikto priežastis buvo tėvo namas, abi įrodinėjo, kad joms priklauso jo dalis, tačiau tai patvirtinančių dokumentų jos neturėjo, nei viena iš moterų šiuo adresu nebuvo registruotos. Po kurio laiko moterų konfliktas aprimo, I. T. B. S. prašymu atnešė ir padavė jai į rankas namų dokumentus. Kadangi policijos pagalba nebuvo daugiau reikalinga, jie iš įvykio vietos išvyko. Tačiau apie 17.10 val. buvo gautas pakartotinis pranešimas, kad namuose pranešėją puola svetima moteris. Iškvietimas buvo tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, B. S. nurodė, kad miegamojo ir virtuvės tarpduryje suduodama vieną kartą šluota į dešinės rankos alkūnę, taip sukeldama fizinį skausmą, ją sumušė I. T.. B. S. teigė, kad I. T. ją dar gąsdino su į peilį panašiu daiktu. Bendraujant su abiem moterimis, jos neatrodė išsigandusios, buvo nusiteikusios piktai viena kitos atžvilgiu. Apžiūrėjus vizualiai ant B. S. alkūnės sužalojimo nesimatė, tačiau ji dėl sukelto fizinio skausmo pageidavo rašyti pareiškimą, dėl šios priežasties buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių (b. l. 34-37).
2022 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokole ir jo priede - Fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas. Apžiūrėta virtuvė ir šalia jos esantis kambarys. Apžiūros metu paimta buitinė šluota (b. l. 109-115).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1900/2022(02) nurodoma, kad dešinės alkūnės sumušimas B. S. padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi galimas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2022 m. rugpjūčio 13 d.. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 76-77).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. U. 2022 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo užfiksuota, kad nukentėjusioji B. S. liudytojo apklausos metu nurodė, kad sesers I. T. artimu giminaičiu ar šeimos nariu nelaiko. Kartu su I. T. neaugo, I. T. augo kartu su močiute, ji su mama B. Z.. Visą gyvenimą su I. T. nebendravo, ryšių nepalaikė, (duomenys neskelbtini), atvykdavo tik pas savo tėvą, pažiūrėti kaip jis laikosi. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 straipsnio 1 dalį numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Emocinis ryšys tarp artimųjų giminaičių neaptariamas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą tikslinga ikiteisminį tyrimą tęsti BK 140 straipsnio 1 dalį perkvalifikuojant į 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 50-52).
Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Veiklos skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad vien tai, kad po fizinio skausmo sukėlimo, dėl ko buvo iškviesta policija, nukentėjusioji B. S. išsigando blaivios sesers I. T. pykčio protrūkio, pasireiškusio žodžiu „papjausiu“ ir necenzūriniais žodžiais, nors pagal liudytojo V. P. parodymus, pati konflikto pradžią išprovokavo, taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, savaime nereiškia, kad I. T. iš tikrųjų grasino B. S. nužudyti. Juo labiau, kad po grasinimų, kaip nurodo pati nukentėjusioji, I. T. užrakino duris ir išėjo į savo namus, tad I. T. neatliko jokių veiksmų, iš kurių nukentėjusioji galėjo suprasti šį grasinimą kaip realų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą galima konstatuoti, kad I. T. veikoje nėra 145 straipsnio 1 dalies požymio – grasinimo realumo (b. l. 28-31).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai, be kita ko, yra seserys.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamoji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia vieną kartą sudavė šepečiu savo artimam giminaičiui – seseriai B. S. per dešinę ranką, taip padarydama dešinės alkūnės sumušimą, tokiu būdu nukentėjusiajai B. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Todėl kaltinamosios veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė kaltinamajai skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 23-25).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamoji padarė nesunkų baigtą nusikaltimą savo artimo giminaičio – sesers, atžvilgiu, veikdama tiesiogine tyčia, praeityje 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu buvo teista už smurtinius nusikaltimus, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 70-73), administracinių nusižengimų teisena nebausta (b. l. 83-84), nedirba (b. l. 85-86), kaltinamoji sutiko su prokuroro siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai prokuroro siūlytą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 9 mėnesių viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
I. T. išaiškintina, kad, jeigu dėl objektyvių priežasčių ji negalės atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti ją nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbs paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol ji išdirbs paskirtas valandas. Jeigu ji vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspės nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo vengs atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40-43), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, buitinė šluota, saugoma Šiaulių AVPK daiktų saugykloje (b. l. 32-33), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
I. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) val. per mėnesį visuomenės labui.
Kaltinamajai I. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, buitinę šluotą, saugomą Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.