- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-14
- Bylos Nr.
- e2-5948-1231/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00327-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Paulius Rimeikis
- Ieškovas
- Z. P.
- Atsakovas
- M. G. P.
- Advokatai
- Martynas Matulevičius, Deimantė Tiškė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei Z. P., jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Martynui Matulevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei M. G. P. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė Z. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės M. G. P. priteisti 1600 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodo, kad ieškovė yra atsakinga už kapavietę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje yra palaidota jos mama D. T., nors į kapus atvyksta retai, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo. 2022 m. balandžio 29 d. apie 11.00 val. jai atvykus sutvarkyti kapavietę pastebėjo, kad kapavietėje stovintis paminklas yra nukeltas nuo pamato, pats paminklas įskeltas, paminklo dalis paguldyta šone ant kapavietės, paminklo viduryje buvęs kryžius nuimtas, padėtas šalia nukelto paminklo, nors 2021 m. lapkričio mėnesį jai lankantis kapinėse paminklas nebuvo apgadintas. Dėl kapavietės sugadinimo ji kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatą, tačiau 2022 m. gegužės 9 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtame nutarime nurodyta, kad D. T. ir P. paminklai, stovintys vienas prieš kitą buvo vieninteliai paminklai iš visos kapavietės nuvirtę į priešingas puses, daugiau paminklų aplink šiuos paminklus nebuvo nuvirtę. Nurodyta, kad P. paminklo padas buvo visiškai atšokęs nuo pamato pado, todėl jis paveiktas gamtos sąlygų t. y. vėjo, galėjo nuvirsti ant D. T. kapo paminklo ir jį nuversti. Mano, kad pagrindinė P. kapavietės paminklo nuvirtimo priežastis buvo netinkamas jo įrengimas (padas atšokęs nuo pamato) ir būtent dėl šios priežasties buvo padaryta žala jos mamos kapavietės paminklui. Jos mamos kapavietės sutvarkymas kainavo 1600 Eur, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovės, kadangi už P. kapavietės priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, todėl ji yra atsakinga už jai padarytos žalos atlyginimą. Nurodo, kad atsakovė nevykdė savo pareigos tinkamai prižiūrėti kapavietę, todėl jos neveikimas yra tiesiogiai susijęs su jai padaryta žala.
Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant priimti sprendimą už akių, Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2179-939/2024 ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
Atsakovė 2024 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas už tai, dėl ko ji nėra atsakinga, nes atsakovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję lemti žalos ieškovei atsiradimą. Šiuo atveju žala kilo ne dėl P. kapavietės paminklo trūkumų, o dėl pačios ieškovės veiksmų, kadangi dar prieš įvykusį incidentą, ieškovė tvarkė savo kapavietę – iš pat pradžių visas kapas buvo išklotas akmenukais, o vėliau visas kapas buvo uždengtas didelėmis plokštėmis. Ieškovės motinos paminklas nuvirto po to, kai jos kapavietė buvo uždengta plokštėmis. Tikėtina, kad dedant plokštes ant kapavietės galėjo būtų užkliudytas paminklo padas ir/ar pats paminklas, dėl ko minėtas ieškovės motinos paminklas ir nuvirto, o nuvirsdamas galėjo užkliudyti ir P. paminklą. Mano, kad ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti iš atsakovės pateikdama niekuo nepagrįstą ieškinį. Nurodė, kad P. kapavietė nuolatos ir reguliariai buvo prižiūrima. Kadangi pačiai atsakovei yra beveik 90 metų, jai minėtą kapavietę padeda prižiūrėti jos vaikai, gyvenantys (duomenys neskelbtini). Jokių įrodymų, kad iki minimo incidento P. kapavietėje pastatytas paminklas keltų pavojų ar būtų netvarkingas – nėra pateikta. P. paminklas stovėjo jau 20 metų ir niekuomet per šį laiko tarpą nebuvo niekam sukėlęs jokio pavojaus ar tuo labiau žalos. Tuo tarpu ieškovės motinos kapavietė buvo retai prižiūrima, ką patvirtino ir pati ieškovė. Nurodė, kad ne vien ieškovės motinos paminklas buvo nuvirtęs, bet buvo nuvirtęs ir P. paminklas, o abu paminklai buvo nuvirtę į priešingas puses: P. paminklas nuvirtęs ant jų kapavietės, o ieškovės motinos paminklas nuvirtęs ant jos kapavietės. Vadinasi, tikėti ieškovės pateikta įvykių versija nėra jokio pagrindo. P. paminklo nuvirtimas į priešingą pusę, patvirtina aplinkybę, kad niekaip objektyviai jis negalėjo užkliudyti prieš jį stovėjusį paminklą.
Teismas 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, panaikino Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2179-939/2024, ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
Teismo posėdžio metu ieškovė Z. P. paaiškino, kad kapavietės plokštės buvo uždėtos prieš 2021 m. lapkričio mėnesio šventes, o atvažiavusi pavasarį, prieš motinos dieną, uždegti žvakių, rado viską sudaužyta. Tuomet iškvietė policiją, kuri atvykusi iškvietė kapų sargą. Sargas minėjo, kad nupūtė vėjas, sakė, kad jis tiems žmonėms sakė, jog jie turi atlyginti žalą, privalės atsiskaityti. Po to policija ją nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur surašė pareiškimą. Tada ji rinko pinigus ir sutvarkė tą kapavietę. Kai atvyko į kapines buvo išdaužyta, kryžius sudaužytas, iš pradžių ji nematė, kad plokštė įskilusi, bet kai policija atvyko, pamatė, kad trūkusi plokštė. Atsakovės paminklas nebuvo nuvirtęs, tik ji matė, kai eina tarpas po paminklu buvo užkišta plastmasinė detalė, kurios anksčiau nebuvo, kad buvo tvarkyta, kažkas daryta, o ant jos kapavietės buvo šukės sudaužytos ir smulkių cemento gabaliukų. Jos advokatas važiavo ieškoti tų žmonių, tai jam kažkoks giminaitis sakė, jog lyg žino ir atsiskaitys. Ji nežino ar atsakovės paminklas sugadino, ji ne ekspertas, nežino kas sugadino jos paminklą. Kas sudaužė neįsivaizduoja. Atsakovės paminklas stovėjo, buvo sutvarkyta, viskas buvo normalu, bet jos buvo viskas sudaužyta, pilna šukių. Į kapines ji nuvažiuoja du, tris kartus per šventes aptvarkyti. Jos mama mirė gal prieš dvidešimt metų, o paminklas pastatytas metų laikotarpyje. Iki 2021 metų jos motinos kapavietė buvo užpilta akmenukais, o 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje nusprendė uždengti plokštėmis, nes ji retai nuvažiuoja, kad reikėtų mažiau tvarkyti. Po plokščių uždengimo 2021 m. spalio pabaigoje ji lankė kapus, buvo nuvažiavusi prieš lapkričio 1 d. uždegė žvakes, o po to nuvažiavo balandžio mėnesį prieš motinos dieną ir buvo viskas sudaužyta. Ji pati samdė įmonę, kuri uždengė kapavietę plokštėmis. Nemano, kad dengiant plokštes galėjo būti užkliudytas paminklas, nes žmonės specialistai, daug metų dirba, tačiau nežino, kai ji atvažiavo buvo viskas švaru ir sutvarkyta. Kapavietę prižiūrėjo viena ir tikrai niekas nesilankė tarp lapkričio ir balandžio mėnesių. Policijoje jos klausė koks gali būti nuostolis, jai davė numerį kas paminklus daro, ji paskambino ir jai pasakė 1600 Eur sumą. Po to ji kreipėsi į įmonę ir jai sutvarkė – 1200 Eur mokėjo už paminklą ir 400 Eur meistrams, kurie statė. Ji apmokėjo abi sąskaitas. Pirmą sąskaitą apmokėjo sūnus, bet ji jam pinigus grąžino, o likusius 400 Eur apmokėjo šiek tiek vėliau, nes pradžioje neturėjo pinigų. Ji nematė, kad P. paminklas būtų nuvirtęs ant jos motinos paminklo, nes jis stovėjo. Ji nežino ar jos motinos paminklas buvo nuimtas, kai buvo dedamos plokštės, kaip paminklas pritaisytas prie plokščių taip pat pasakyti negali. Sargas jai minėjo, kad abu paminklai buvo nuvirtę.
Teismo posėdžio metu ieškovės Z. P. atstovas advokato padėjėjas M. M. papildomai pažymėjo, kad ieškovei 2022 m. balandžio 9 d. atvykus į kapavietę už kurią ji atsakinga, ji pastebėjo, kad minėtas paminklas yra nugriuvęs. Buvo iškviesta policija, kuri minėtą įvykį fiksavo, apklausė tiek ją, tiek kapinių tvarkos prižiūrėtoją. Kapinių prižiūrėtojas minėjo, kad balandžio mėnesio pradžioje pastebėjo, kad nuvirtę paminklai, jis paaiškino, kad šie paminklai yra vienas prieš kitą ir paminklai buvo nuvirtę į skirtingas puses, daugiau paminklų aplink nebuvo nuvirtę. Pasak kapinių prižiūrėtojo galimai tai įvyko dėl gamtos poveikio – vėjo. Kitos pusės paminklas galėjo virsdamas užkabinti. Kaip nurodė liudytojas, tai P. paminklas buvo visiškai atšokęs nuo pamato pado, t. y. paveiktas gamtos sąlygų ir galėjo nuvirsti ant ieškovės motinos kapo paminklo. Mano, kad šiuos žodžius patvirtina pateiktos nuotraukos. Iš nuotraukų matosi, kad P. kapavietės paminklas buvo taisytas, nes jo nugarinėje pusėje matosi, kad paminklo padas yra restauruotas, matosi šviežios betonavimo žymės, įdėta plastikinė lentelė. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina faktą, kad šiuo atveju atsakovės paminklas nuvertė ieškovės mamos paminklą. Be to tai patvirtina metalinių strypų nulinkimas į ieškovės kapavietės pusę. Atsakovė yra atsakinga už kapavietę, tad ji yra atsakinga už žalą padarytą kitai kapavietei. Ieškovės motinos paminklas buvo įskeltas iš nugarinės dalies, kas matosi iš pateiktų nuotraukų. Mano, kad toks įskilimas galėjo įvykti susilietus dviem plokštiems paminklams.
Teismo posėdžio metu atsakovės M. G. P. įgaliota atstovė advokato padėjėja Deimantė Tiškė paaiškino, kad ieškinys atsakovei yra pareikštas visiškai be pagrindo, jokių įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtintų, kad P. paminklas būtų užkritęs ant ieškovės motinos paminklo šiuo atveju nėra, priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra pridėtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jame aiškiai yra užfiksuoti liudytojo V. G. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad abu paminklai buvo nuvirtę į skirtingas puses. Akivaizdu, kad šiuo atveju P. paminklas negalėjo virsti ant ieškovės motinos paminklo, jis nuvirto į savo pusę. Šių aplinkybių kontekste mano, kad ieškovės pateikta versija yra visiškai nepagrįsta. Taip pat aktualiu laikotarpiu, t. y. 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje ant ieškovės motinos kapo buvo uždėtos plokštės, kurios išbuvo visą žiemą, nėra duomenų ar darbininkai galėjo užkliudyti ieškovės motinos paminklą. Pati ieškovė nesikreipė į darbininkus, į įmonę, kuri dengė plokštes. Mano, kad tie darbininkai galimai galėjo užkliudyti paminklą ir dėl to jis galėjo nuvirsti. Ieškovės pateiktos nuotraukos taip pat neįrodo, kad atsakovės paminklas galėjo nuvirsti ant ieškovės motinos paminklo. Nėra užfiksuota jokių apgadinimų ant ieškovės motinos paminklo, kurie galėtų leisti daryti išvadą, jog būtent P. paminklas būtų užkritęs ant ieškovės motinos paminklo. Pati ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nežino kas sudaužė tą paminklą. Atsakovė jokios žalos nepadarė. Ieškovės atstovas vadovaujasi griežtąja civiline atsakomybe, nors nėra įrodytas žalos atsiradimo būdas. Priešingai, įrodyta, kad paminklai buvo nuvirtę į priešingas puses. Atsakovė apie balandžio mėnesį pastebėjo, kad jos paminklas yra nuvirtęs ant P. kapavietės. Paminklą atstatė giminės. Matė, kad abu paminklai buvo nuvirtę į skirtingas puses. Iš kapinių administracijos niekas nebandė susisiekti su atsakove. Jos žiniomis į jokį giminaitį joks ieškovės advokatas taip pat nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovė apklausta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad už kapavietės (duomenys neskelbtini) priežiūrą, kurioje (duomenys neskelbtini) palaidota D. T. atsakinga ieškovė, tuo tarpu, už kapavietės (duomenys neskelbtini) priežiūrą, kurioje (duomenys neskelbtini) palaidotas J. P., atsakinga atsakovė.
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2022 m. gegužės 9 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. pareiškimu kreipėsi į policiją, kad nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. balandžio 29 d. buvo apgadintas kapavietėje stovintis paminklas, t. y. paminklas nukeltas nuo paminklo pamato, įskeltas keliose vietose ir įskelta kapavietę dengianti granitinė danga. Minėtame nutarime nurodyta, kad liudytoja buvo apklausta ieškovė, kuri paaiškino, kad į mamos D. T. kapavietę atvyksta retai, t. y. du ar tris kartus per metus. Paskutinį kartą kapinėse buvo 2021 m. lapkričio mėnesį prieš Vėlines, sutvarkė kapavietę, paminklas tuo metu nebuvo apgadintas. 2022 m. balandžio 29 d. atvykusi į kapines, priėjusi prie kapavietės, pastebėjo, kad kapavietėje stovintis paminklas yra nukeltas nuo pamato, pats paminklas įskeltas, paminklo dalis paguldyta šone ant kapavietės, paminklo viduryje buvęs kryžius nuimtas, padėtas šalia nukelto paminklo kapavietėje. Kapavietėje buvusi stiklinė žvakė sudaužyta. Nuo kapavietės pradėjo rinkti stiklo šukes ir tada pastebėjo, kad priešais esančios kapavietės paminklas yra betonuotas naujai, šalia jo matėsi pabiręs cementas, ant svetimo kapavietės paminklo matė užkištą kažkokį plastmasinį daiktą. Tuomet apie šį įvykį informavo policijos pareigūnus. Kas galėjo apgadinti kapavietėje esantį paminklą nežino. Taip pat minėtame nutarime nurodyta, kad liudytoju buvo apklaustas V. G., dirbantis civilinių kapų tvarkos prižiūrėtoju, kuris paaiškino, kad asmeniškai yra matęs nuvirtusius D. T. ir P. kapų paminklus. Tai buvo šių metų balandžio mėnesio pradžioje. Paminklai yra vienas prieš kitą. Abu šių kapų paminklai buvo nuvirtę į priešingas puses. Daugiau paminklų aplink šiuos paminklus nebuvo nuvirtę. Apžiūrėjęs paminklus pastebėjo, kad P. paminklo padas buvo visiškai atšokęs nuo pamato pado, todėl jis paveiktas gamtos sąlygų, t. y. vėjo, galėjo nuvirsti ant D. T. kapo paminklo ir jį nuversti. Tai liudija ant D. T. kapo paminklo viršuje atsiradęs įmušimas, kuris vizualiai matosi. Kad buvo kontaktas tarp paminklų taip pat matėsi įmušimas ir ant kito kapo paminklo. Tas įmušimas buvo labai nežymus. Liudytojo teigimu D. T. kapo paminklas, jo detalės ir granitinė plokštė buvo apgadintos pačiam paminklui krentant ant akmeninės plokštės, po kontakto su priešais esančiu paminklu. Patvirtino, kad kažkas tyčia D. T. kapo paminklo negalėjo apgadinti.
Iš byloje pateiktų foto nuotraukų matyti, kad D. T. kapo paminklas buvo nuvirtęs nuo laikančiosios plokštės ant kapavietę dengiančių granitinių plokščių, paminklą laikantieji metaliniai strypai surūdiję ir palinkę į D. T. kapavietės pusę. D. T. kapo paminklas nuskeltas, matosi įskilimai viršutinėje paminklo dalyje. Tuo tarpu priešais esančio kapo (P.) paminklas stovi pritvirtintas prie pamato, laikančiosios plokštės apačioje, ties pamatu, matyti įkištas juodas montavimo kaištis. Tarpas tarp kapaviečių pusantros trinkelės, apie 30 cm.
Iš kitų byloje esančių įrodymų, t. y. E. P. 2024 m. vasario 28 d. parengtos kapavietės įvertinimo sąmatos, 2024 m. vasario 28 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 16 d. pažymos, 2024 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymo ir A. Ž. 2024 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvito, matyti, kad ieškovė dėl D. T. kapavietės pažeidimų patyrė 1600 Eur žalą. Ieškovė 2022 m. liepos 8 d. ir 2023 m. birželio 19 d. pretenzijomis dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovę, kuriomis ragino atsakovę atlyginti 1600 Eur padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 1-3 dalys).
Deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatyta atsakomybė be kaltės, tai – vadinamoji griežtoji deliktinė atsakomybė.
Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms statinio savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirtai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą statinio savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, statinių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo.
Ieškovė ieškiniu teigia, kad jos prižiūrimai mirusios motinos kapavietei buvo padaryta žala, kuri kilo dėl atsakovės prižiūrimos P. kapavietės paminklo nuvirtimo. Mano, kad atsakovė nevykdė savo pareigos tinkamai prižiūrėti kapavietę, todėl jos neveikimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovei padaryta žala.
Šiuo konkrečiu atveju pastebėtina, jog minėtiems teiginiams pagrįsti ieškovė iš esmės remiasi tik Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame liudytoju apklaustas V. G., dirbantis civilinių kapų tvarkos prižiūrėtoju paaiškino, kad asmeniškai balandžio mėnesio pradžioje yra matęs į skirtingas puses nuvirtusius D. T. ir P. kapų paminklus. P. paminklo padas buvo visiškai atšokęs nuo pamato pado, todėl liudytojo nuomone jis buvo paveiktas gamtos sąlygų, o būtent, vėjo, galėjo nuvirsti ant D. T. kapo paminklo ir jį nuversti. Liudytojas taip pat patvirtino, kad kažkas tyčia D. T. kapo paminklo negalėjo apgadinti.
Vis tik, pastebėtina, jog minėti liudytojo V. G. teiginiai laikytini ypač prieštaringais, kadangi akivaizdu, jog minėtas liudytojas pačio paminklų nuvirtimų fakto nematė, taip pat patvirtino, kad matė, jog abiejų kapaviečių, įrengtų viena priešais kitą, paminklai buvo nuvirtę į skirtingas puses, tačiau šių aplinkybių visumoje vis vien konstatavo, kad būtent atsakovės prižiūrimos P. kapavietės paminklas nuvirto ant ieškovės prižiūrimos D. T. kapavietės paminklo. Pastebėtina ir tai, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad liudytoju apklaustas V. G. būtų įrašytas į ekspertų sąrašą ar turėtų ekspertinių žinių, susijusių su statinių įrengimo techniniais parametrais, turėtų atitinkamą kompetenciją vertinti statinių nugriuvimo faktorius, tačiau vis vien konstatavo, kad P. kapavietės paminklas buvo paveiktas gamtos sąlygų, o būtent, vėjo, todėl galėjo nuvirsti ant D. T. kapo paminklo ir jį nuversti. Taip pat, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis remiantis minėtas asmuo sugebėjo patvirtinti, kad kažkas tyčia kapaviečių paminklų negalėjo apgadinti. Duomenų apie galimai kapinėse įrengtas vaizdo kameras, peržiūrėtus vaizdo įrašus, byloje nėra pateikta.
Pažymėtina, jog vien tik liudytojo V. G. prielaidų kėlimas, nemačius pačio paminklų nuvirtimo momento, taip pat nepatvirtinus keliamų prielaidų jokiais objektyviais duomenimis, nelaikytinas pagrįstu ir pakankamu pagrindu konstatuoti žalos atsiradimo būdo, tuo labiau byloje esant to paties liudytojo prieštaringiems teiginiams, jog liudytojas matė paminklus nuvirtusius į skirtingas puses.
Paminėtina, jog minėtas aplinkybes apie paminklų nuvirtimą į skirtingas puses, iš esmės teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovė, nurodžiusi, jog atsakovė (teismo posėdžio eigoje patikslino, kad atsakovės sūnus) taip pat apie balandžio mėnesį pastebėjo, kad atsakovės prižiūrimos kapavietės paminklas yra nuvirtęs ant P. kapavietės, t. y. į priešingą pusę, nei yra ieškovės prižiūrima kapavietė. Matė, kad abu paminklai buvo nuvirtę į skirtingas puses. Taip pat patvirtino, kad policijoje aiškinantis aplinkybes, atsakovė apklausta nebuvo.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors teismas šios kategorijos bylose aktyvaus vaidmens nevaidina, tačiau teismo posėdžio metu siūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jos su keliamų reikalavimų pagrįstumą, iškviesti apklausti liudytojus, tačiau ieškovė jokių papildomų duomenų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, kad būtent atsakovės prižiūrimos kapavietės paminklas galėjo nuvirsti ant ieškovės prižiūrimos kapavietės paminklo, nepateikė, taip pat neprašė apklausti jokių liudytojų, tame tarpe ir liudytojo, kurio parodymais rėmėsi.
Ieškovė aplinkybes, jog būtent atsakovės prižiūrimos kapavietės paminklas nuvirto ant ieškovės prižiūrimos kapavietės paminklo, be kita ko, siekia pagrįsti ir pridėtomis foto nuotraukomis, kuriose matyti padaryta žala ieškovės motinos kapavietei. Nurodo, kad atsakovės prižiūrimos kapavietės paminklo padas buvo tvarkytas, nes jo nugarinėje pusėje matosi šviežios betonavimo žymės, įdėta plastikinė lentelė (montavimo kaištis), taip pat matosi ant ieškovės motinos paminklo viršaus nugarinės dalies esantis įskilimas, o paminklą laikantieji metaliniai strypai nulinkę į ieškovės motinos kapavietės pusę.
Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės prižiūrimų kapaviečių paminklai buvo nuvirtę, tai patvirtino, tiek policijos pareigūnų apklaustas liudytojas V. G., tiek atsakovės atstovė, todėl aplinkybė, kad atsakovės prižiūrimos kapavietės paminklas, į kapines atvykus ieškovei, jau buvo atstatytas į buvusią padėtį ir tvarkytas kapavietės pamatas ties paminklu, niekaip nepagrindžia, kad būtent atsakovės prižiūrimos kapavietės paminklas virsdamas nuvertė atsakovės motinos paminklą. Tuo labiau, jog tiek liudytojas V. G., tiek atsakovės atstovė nurodė, kad paminklai buvo nuvirtę į skirtingas puses. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ginčo, kad ieškovės prižiūrimos kapavietės paminklas nuvirto į jos motinos kapavietės pusę, o ne atvirkščiai, byloje nėra, todėl paminklą su jo padu jungiančių metalinių strypų nulinkimas būtent į ieškovės motinos kapavietės pusę, tik patvirtina minėtą aplinkybę, tačiau tuo pačiu, nepagrindžia žalos atsiradimo būdo. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad kuri nors ieškovės paminklo įdauža, įskilimas, atitrūkimas ar nuskilimas būtų atsiradęs ne dėl virstančio paminklo sąlyčio su ant kapo uždengtomis granitinėmis plokštėmis, o dėl galimo paminklų nuvirtimo vienas ant kito, byloje taip pat nėra pateikta.
Pastebėtina ir tai, jog ieškovė patvirtino, kad ieškovės motinos kapą dengiančios granitinės plokštės buvo uždengtos 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje. Iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad kapą dengiančios plokštės pakištos po paminklo padu, todėl akivaizdu, kad dengiant kapą granitinėmis plokštėmis buvo būtina nukelti ieškovės motinos paminklą ir jį vėl atstatyti į buvusią padėtį. Pažymėtina, jog byloje duomenų, kaip buvo atliekami minėti darbai, kaip buvo pritvirtintas minėtas paminklas ar buvo tinkamai laikomasi techninių statybos darbų specifikacijų, byloje nėra pateikta, todėl nėra aišku ar nukelto paminklo atstatymas buvo atliktas tinkamai. Pastebėtina ir tai, jog tarp ieškovės ir atsakovės prižiūrimų kapaviečių yra tik apie 30 cm tarpas, todėl iš dalies sutiktina su atsakovės keliama versija, kad atliekant ieškovės prižiūrimos kapavietės tvarkymo darbus, galėjo būti išjudinti abiejų kapaviečių paminklai, pavyzdžiui atsiremiant ar kitaip juos užkliudžius, kadangi abu paminklai nuvirto praėjus iš esmės neilgam laiko tarpui po ieškovės motinos kapavietėje atliktų darbų. Taip pat toks mažas tarpas tarp kapaviečių ir jų paminklų leidžia daryti prielaidą, jog egzistuoja galimybė, kad abu paminklai galėjo nuvirsti į skirtingas puses, pavyzdžiui, į juos atsirėmus tretiesiems asmenims.
Pažymėtina, jog įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 13 straipsniai). Dispozityvumo principas reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, svarbu pažymėti, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, išklausius ieškovės, jos atstovo, atsakovės atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei argumentus, vertindamas pateiktų įrodymų įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą, teismas konstatuoja, kad pateiktų įrodymų visuma reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, jų įrodomoji reikšmė, šioje byloje nepatvirtina žalos atsiradimo būdo, t. y. kad ieškovei žala kilo būtent dėl atsakovės prižiūrimos kapavietės paminklo netinkamo įrengimo, kapavietės netinkamos priežiūros ir kapo paminklo nuvirtimo ant ieškovės prižiūrimos kapavietės paminklo, todėl šiuo konkrečiu atveju neįrodžius, jog žala kilo būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, tuo tarpu atsakovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur patirtos išlaidos už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovę teisme, todėl šios išlaidos, iš viso: 555 Eur (55 Eur + 500 Eur), atsakovės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės M. G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 555 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per galutinį sprendimą priėmusį teismą.