Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 2 d. 3 p. ir pritaikius BK 54 str. 3 d. paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per tą laikotarpį nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, būti namuose, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš A. L. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 4485 (keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis) litus turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 11 d. apie 19 val. 30 min. gyv. name, esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto su mama Z. L. metu, sudavė pastarajai, gulinčiai lovoje vieną smūgį šakėmis į kaklo sritį, tuo dėl kaklo durtinės žaizdos su kvėpavimo takų sužalojimais, sukėlusiais kvėpavimo takų sutrikimą, kaklo, gerklų, veido ir krūtinės emfizemą, sunkiai jai sutrikdė sveikatą.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios provokuojantis elgesys bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. L. pritaikytas BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Prokuroras nurodo, kad teismas, skirdamas nuteistajam A. L. bausmę, nepagrįstai pritaikė BK 54 str. 3 d. ir paskyrė švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 135 str. 2 d..3 p. Teismas, pripažindamas galimybę už labai sunkų nusikaltimą nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme, atsižvelgė į tai, jog jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (kad prisipažino padaręs baudžiamąją veiką, nuoširdžiai gailisi, iš karto po įvykio ėmėsi priemonių dėl medicininės pagalbos suteikimo), tačiau neatsižvelgė į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 str. 2 d., t.y. į tai, kad nuteistasis turėjo giminystės ryšį su nukentėjusiąja, nusikaltimo stadiją, kad šios veikos pasekmės yra sunkus sveikatos sutrikdymas, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus sveikata, kad nuteistasis A. L. pilnai suvokė, jog suduodamas smūgį su šakėmis savo motinai Z. L. į gyvybiškai pavojingą kūno vietą, gali padaryti sunkius ar net mirtinus sužalojimus, tačiau nors ir nenorėjo tokių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, t.y. veikė netiesiogine tyčia.

Be to, prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiosios Z. L. elgesį pripažino provokuojančiu ir laikė tai nukentėjusiojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tuo tarpu nuteistasis ir nukentėjusioji Z. L. konfliktuodavo pastoviai dėl pastarosios girtavimo ir nuteistasis gerai žinojo savo motinos gyvenimo būdą, ką patvirtina ir pats nuteistasis bei nukentėjusioji, tačiau iki šio įvykio A. L. motinos atžvilgiu nėra smurtavęs. Nuteistajam toks motinos elgesys buvo įprastas, todėl įvykusio asmeninio konflikto metu, nukentėjusiosios Z. L. elgesio teismas negalėjo laikyti provokuojančiu.

Be to, prokuroras nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ir tokiu motyvu, jog nukentėjusioji Z. L. yra senyvo amžiaus, kad jai vienai bus sunku gyventi, nes sūnus A. L. rūpinasi jos priežiūra. Šis motyvas taip pat nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys aiškiai parodė, kad iki nusikaltimo padarymo, nuteistasis niekur nedirbo, jis pats buvo išlaikomas savo motinos Z. L. .

Prokuroras nurodo, kad vadovaujantis bausmių skyrimo pagrindais - sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai sunkus nusikaltimas, BK 135 str. 2 d. 3 p. numatytos sankcijos už nusikalstamos veikos sunkumą vidurkis - 7 metai laisvės atėmimo. Šiuo atveju teismas, skirdamas tokią ženkliai mažesnę bausmę, nusižengė bendriems bausmių skyrimo pagrindams ir aiškiai pažeidė teisingumo principą.

Todėl prokuroras nurodo, kad aplinkybė nurodyta BK 59 str. 1 d. 6 p., negali būti pripažinta A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nuteistojo veiką kvalifikuojant pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nusikaltimo aplinkybes, į asmenybę apibūdinančius duomenis, privalėjo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Būtent tokio dydžio bausmės paskyrimas atitiktų padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, bylos aplinkybes bei neprieštarautų teisingumo principui.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., kas neginčijama prokuroro skunde.

Tačiau prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad nepagrįstai nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apygardos teismas pripažino nukentėjusiosios provokuojantį elgesį nuteistojo atžvilgiu (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaip matyti iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nuteistasis A. L. ir nukentėjusioji Z. L. konfliktuodavo pastoviai dėl pastarosios girtavimo ir nuteistasis gerai žinojo savo motinos gyvenimo būdą, be to, įvykio dieną konfliktą pradėjo pats nuteistasis, o motina tik atsikirto sūnui. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną nuteistasis, grįžęs namo rado lovoje gulinčią išgėrusią motiną dėl ko jai priekaištavo. Kilus žodiniam konfliktui, nukentėjusiajai gulint lovoje, nuteistasis A. L. griebė šalia lovos buvusias šakes ir jomis dūrė motinai į kaklą, ko pasėkoje nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad iš nukentėjusios pusės buvo toks provokuojantis elgesys, kuris galėjo sukelti tokią nuteistojo agresiją, t.y. smūgio sudavimą šakėmis gulinčiai motinai į kaklą. Todėl ši nuteistojo A. L. atsakomybę švelninanti aplinkybė šalintina.

Be to, teismas, skirdamas bausmę A. L. , nurodė, kad atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį, veikos sunkumą, į tai, kad jis praeityje neteistas, nebuvo baustas administracine tvarka, negydytas psichiatrinėse ligoninėse, į narkologinę įskaitą neįrašytas, nusikaltimo padarymo metu dirbo neoficialiai, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y., kad jis prisipažino padaręs baudžiamąją veiką, nuoširdžiai gailisi dėl to ir iš karto po įvykio ėmėsi priemonių dėl medicininės pagalbos suteikimo ir nusprendė, kad jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, numatytą baudžiamajame įstatyme, bausmės paskirties principai bus iškreipti, tai aiškiai prieštaraus teisingumo principui, juolab, kad nukentėjusioji Z. L. , nuteistojo A. L. motina, yra atleidusi jam ir prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nurodo, kad yra senyvo amžiaus ( gim.1938 m.), kad jai vienai bus sunku gyventi, sūnus rūpinasi jos priežiūra. Dėl šių motyvų apygardos teismas nuteistojo A. L. atžvilgiu taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrė bausmę švelnesnę, nei numatyta įstatyme už jo padarytą veiką - laisvės apribojimą, paskiriant jam apribojimus.

Tačiau kolegijos manymu, šie apygardos teismo motyvai, skiriant nuteistajam A. L. bausmę, neatitinka įstatymo prasmės bei susiklosčiusiai teisminei praktikai. Bausmės paskirtį įstatymų leidėjas apibūdina per tam tikrą tikslų visumą, kuri išdėstyta BK 41 str. 2 d. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų minėtame straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumo principas yra bendrasis, būdingas visoms teisės šakoms principas, tačiau skiriant bausmes jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.13 punkte teigiama, kad, taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatytą, bausmės paskyrimą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

Kolegijos nuomone, šioje byloje apygardos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nepagrįstai padarė išvadą, kad nuteistajam A. L. gali būti taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir paskyrė švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės nuteistajam paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuosprendyje nurodytos BK 54 str. 3 d. taikymo aplinkybės iš esmės atitinka nuteistojo atsakomybę švelninančioms aplinkybėms, kas gali įtakoti svarstant bausmės dydžio klausimą. Todėl naikintina nuosprendžio dalis dėl BK 54 str. 3 d. taikymo nuteistajam A. L. ir skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kaip tai numato BK 135 str. 2 d.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis nusikalstamais veiksmais padarė tyčinį labai sunkų kvalifikuotą nusikaltimą, t.y. nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš motiną, tačiau įvertinus jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino padaręs baudžiamąją veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, iškart po įvykio ėmėsi priemonių dėl medicininės pagalbos suteikimo, taip pat į nuteistąjį A. L. charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad nukentėjusioji jam atleido ir prašo nebausti griežta bausme, daro išvadą, jog nuteistajam A. L. skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2. p.,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios provokuojantis elgesys BK 59 str. 1 d. 6 p. taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. L. pritaikytas BK 54 str. 3 d. ir paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per tą laikotarpį nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, būti namuose, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. L. , nuteistam pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., paskirti laisvės atėmimą dviems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.