Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-05-20 · Administracinė byla Nr. I-415-386/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-20
Bylos Nr.
I-415-386/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00242-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
D.T.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-415-386/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00242-2010-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutei Jokubauskaitei, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjo D.T. atstovei R.V., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui, 2010-05-10 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.T. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-04-23 teismo nutartimi priimtas pareiškėjo D.T. 2010-04-20 prašymas, kuriuo pareiškėjas prašo priteisti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, viso – 40,46 Lt, už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2007-08-31 (b.l. 3). Pareiškėjas prašymo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika administracinėse bylose. Nurodo, kad jam nepagrįstai ir neteisėtai sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, nes darbdavys apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi viršyti 70 procentų pareiginės algos. Taip susidarė prašoma priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies suma, kurią pareiškėjas grindžia 2010-03-17 pažyma Nr. 3-PAZ1-1703 ir 2010-03-17 pažyma Nr. 3-PAZ1-1704 (b.l. 7-10, 11, 12).

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su prašymu nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Nurodo į Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009, kuria atidėtas sprendimas įvykdymas vienerių metų laikotarpiui byloje dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo. Prašo priimto sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui (b.l. 35-38).

Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybė ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad darbdavys, t.y. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apskaičiuodamas pareiškėjui priedų ir priemokų dydžius ginčo laikotarpiu, vadovavosi galiojusiais teisės aktais, todėl pagrindo konstatuoti, kad policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nėra. Prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, jeigu teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjo reikalavimus, kadangi policijos įstaigos neturi lėšų einamųjų metų biudžete darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Informuoja, kad dėl objektyvių priežasčių negalės dalyvauti bylą nagrinėjant teismo posėdyje (b.l. 44-46).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei (valstybei) šios kategorijos bylose atstovauja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2010-01-14 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko potvarkis Nr. 13, b.l. 47).

Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuoti pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 73 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė R.V. teismo posėdžio metu prašymą palaiko ir prašo tenkinti iš esmės jame išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Arūnas Venckus teismo posėdžio metu palaiko atsakovo poziciją, atsiliepime į prašymą išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Byloje spręstinas ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui D.T., viso - 40,46 Lt, už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2007-08-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo jam priedų ir priemokų už viršvalandžius darbe.

Nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi 2010-04-20 (b.l. 4, 5-10). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, teismas ginčo laikotarpiu laiko laikotarpį nuo 2007-04-20 iki 2007-08-31. Vertinant tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti ginčo sumos dydžio atsakovas iš esmės neginčija, laikytina, kad ginčo suma 40,46 Lt.

Dalyvaujančių teismo posėdyje asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas D.T. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju - Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate. Iš 2010-03-17 pažymų Nr. 3-PAZ1-1703 ir Nr. 3-PAZ1-1704 matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2007-04-20 iki 2007-08-31 pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta viso – 40,46 Lt (b.l. 11, 12). Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Pažymėtina, kad vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos stažą) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomas šis priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Konstatuotina, kad pareiškėjas pagrįstai atsakovu įvardija Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kadangi pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais, ginčo laikotarpiu, buvo tiesiogiai susijęs su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti jam darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, subjektu sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus ir kt..

Kadangi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir Darbo kodeksas). Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 straipsnio l dalis, kuri nustato sutrumpintą (1 mėnesio) ieškinio senaties terminą ginčams dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, šios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybės tarnautojo tarnyba dėl savo specifikos ? nebuvimas darbo sutarties ir dvišalio susitarimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų ? nepatenka į Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalies reguliavimo sferą. Taigi, pareiškėjo reikalavimui byloje taikytinas trejų metų senaties terminas.

Pažymėtina, kad kreipimasis į teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).

Teismas išanalizavęs faktines bylos aplinkybes ir teisinius ginčo situacijos aspektus, atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, susijusius su reikalavimo neteisėtumu ir (ar) nepagrįstumu.

Atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai atidėti sprendimo vykdymą laikytini nepagrįstais, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškėjo D.T. prašymą patenkinti, priteisti jam iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėtą darbo užmokestį, iš viso – 40,46 Lt (keturiasdešimt litų ir 46 centai), už laikotarpį nuo 2007-04-20 iki 2007-08-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė