Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovo atstovo E. A. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. A. įstatyminio atstovo E. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-22-722/2007 pagal ieškovo P. A. įstatyminio atstovo E. A. ieškinį atsakovams E. A. , AB bankui „Hansabankas“, tretiesiems asmenims Jonavos 1-ojo notarų biuro notarei Vilmai Pakaušienei, Kauno 17-ojo notarų biuro notarei Rasai Inokaitienei, J. N. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovui P. A. , atstovaujamam įstatyminio atstovo E. A. , priteisė turtą, įgytą santuokoje su E. A. , tokiomis dalimis: 2/3 dalį buto, unikalus Nr.1998-4008-7012:0003, esančio (duomenys neskelbtini) 22-5, Kaune, 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr.5250-0004-0026, sodo namo, unikalus Nr.5298-2039-0014, ūkio pastato, unikalus Nr.5298-2039-0025, esančių Kauno r., Ringaudų k., Kauno rajonas, SB „(duomenys neskelbtini) “. Viso turto už bendrą 63825,66 Lt sumą;

atsakovei E. A. priteisė turtą, įgytą santuokoje su P. A. , tokiomis dalimis: 1/3 dalį buto, unikalus Nr.1998-4008-7012:0003, esančio (duomenys neskelbtini) 22-5, Kaune, 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 5250-0004-0026, sodo namo, unikalus Nr.5298-2039-0014, ūkio pastato, unikalus Nr.5298-2039-0025, esančių Kauno r., Ringaudų k., Kauno rajonas, SB „(duomenys neskelbtini) “. Viso turto už bendrą 31912,83 Lt sumą;

ieškovui P. A. , atstovaujamam įstatyminio atstovo E. A. , priteisė natūra visą turtą, įgytą santuokoje su E. A. , butą, unikalus Nr.1998-4008-7012:0003, esantį (duomenys neskelbtini) 22-5, Kaune, - 122480,00 Lt vertės, žemės sklypą, unikalus Nr.5250-0004-0026, sodo namą, unikalus Nr.5298-2039-0014, ūkio pastatą, unikalus Nr.5298-2039-0025, esančius Kauno r., Ringaudų k., Kauno rajonas, SB „(duomenys neskelbtini) “, bendros 23999,00 Lt vertės. Viso turto už 146479 Lt. Sudarius turto balansą ir iš šios sumos atėmus 50740,50 Lt skolą AB bankas „Hansabankas“, nustatė, kad bendro P. A. ir E. A. turto yra už 95738,50 Lt;

įpareigojo ieškovą P. A. , atstovaujamą įstatyminio atstovo E. A. , per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovei E. A. jos turto dalies kompensaciją pinigais – 31912,83 Lt, pervesti AB bankas „Hansabankas“ 50740,50 Lt – tame skaičiuje 29473,83 Lt negrąžintos paskolos ir 21266,67 Lt palūkanų bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (t.y. nuo 50740,50 Lt) nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos (t.y. nuo 2006-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

ieškinį dalyje dėl 1999-06-10 buto, esančio (duomenys neskelbtini) 22-5, Kaune, įkeitimo sandorio, patvirtinto Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R.Inokaitienės, registro Nr.17-8529, ir Kauno m. apylinkės teismo hipotekos skyriuje 1999-06-14 įregistruotos hipotekos, kodas Nr. 02119990002355, pripažinimo negaliojančiais nuo sudarymo momento, atmetė;

nepanaikino Kauno m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2000-07-31 nutarties uždėti areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) 22-5, Kaune, kadangi ieškinys dalyje dėl įkeitimo sandorio ir hipotekos pripažinimo negaliojančiais atmestas;

Teismas priteisė iš atsakovės E. A. valstybei 957,38 Lt žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės E. A. teismas priteisė 50,00 Lt atsakovės E. A. kuratoriaus advokato D. M. atstovavimo išlaidų, ieškovui iš atsakovų AB bankas „Hansabankas“ ir E. A. priteisė dalį ieškovo sumokėto 300 Lt žyminio mokesčio – iš atsakovo AB bankas „Hansabankas“ 69,30 Lt, iš atsakovės E. A. – 140,70 Lt, ieškovui iš atsakovų AB bankas „Hansabankas“ ir E. A. priteisė 500,00 Lt išlaidų (2t., b.l.46-47) už teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimą - iš AB bankas „Hansabankas“ 115,50 Lt, iš E. A. - 234,50 Lt, iš atsakovų AB bankas „Hansabankas“ ir E. A. priteisė valstybei 262,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - iš AB bankas „Hansabankas“ - 102,45 Lt, iš atsakovės E. A. – 160,25 Lt.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Nagrinėjamojoje byloje kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, o apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais iš dalies.

Palūkanos pagal piniginę prievolę gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis.). Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Ši norma orientuoja į tai, kad palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustatytų šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskolos sutarties 1.1. punkte šalys susitarė dėl 16 proc. metinių sutartinių palūkanų mokėjimo. Palūkanų teisinį pagrindą ir jų reikšmę piniginiuose prievoliniuose santykiuose išdėstė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-751/2003. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytos palūkanos, atliekančios atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją. CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, atliekančios kompensacijos už kreditoriaus dėl paskolos sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkciją. Iš esmės CK 6.210 straipsnyje nurodytos palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t. y. pinigus laikant neteisėtai, nes sutarties terminas baigėsi. Tokiais atvejais už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, jeigu šį praleido skolininkas (CK 6.261 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susitarė mokėti 16 proc. sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo (sutarties 2.4. punktas). Kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad palūkanos pagal sutartį galėjo būti skaičiuojamos tik iki sutarties termino pabaigos, nes jie prieštarauja CK 6.872 straipsnio, CK 6.210 straipsnio bei CK 6.37 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Šiose teisės normose nustatyta prievolė mokėti palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi pinigais iki sutarties termino pabaigos, o pažeidus sutarties terminą ir laiku negrąžinus pinigų – mokėti palūkanas už tolesnį neteisėtą naudojimąsi kreditoriaus pinigais ir tokiu būdu kompensuoti dėl tokio naudojimosi susidariusius nuostolius. Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė išimtis iš CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos. Kolegija pažymi, kad bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas). Kreditorius turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją už neteisėtą naudojimąsi jo pinigais, kai pasibaigia prievolės grąžinti pinigus terminas, ir nuo tokių palūkanų kaip nuostoliai dėl negauto pelno skaičiuojamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės palūkanos. Todėl kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog teismas priteisdamas procesines palūkanas, pažeidė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Tačiau palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio antroji dalis ir 6.258 straipsnio trečioji dalis, kai teismui leidžiama mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001 m.). Nagrinėjamu atveju kolegija pripažįsta, kad 16 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2001 m. iki 2006 m., atsižvelgiant į Lietuvos banko Statistikos departamento pateiktus duomenimis apie bankų suteiktų paskolų litais vidutinę metinę palūkanų normą procentais šiuo laikotarpiu, yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir protingumo principus. Vidutinės metinės bankų suteiktų paskolų palūkanos nurodytu laikotarpiu sudarė apytikriai 7 proc. Todėl kolegija priteistų 21 266,67 Lt palūkanų sumą sumažina iki 12 208 Lt.

Kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės vardu paimtos paskolos pripažinimo jos asmenine prievole.

CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sudarydamas sandorius sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Paskolos sutarčiai sudaryti rašytinis kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas. Tačiau CK 3.109 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog bendroji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė E. A. jai suteiktą paskolą panaudojo pagal tikslinę paskirtį – buto pirkimui (paskolos sutarties 1.1. punktas) ar šeimos interesais. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės vardu prisiimtą prievolę grąžinti paskolą AB bankas Hansabankas pripažino solidariąja sutuoktinių prievole. Ieškovui prisiėmus asmeninę atsakovės E. A. prievolę grąžinti bankui 29 473,83 Lt paskolą ir priteisus iš ieškovo 12 208 Lt palūkanų bankui, šia bendra suma turi būti sumažinta iš ieškovo priteista atsakovei jos turto dalies kompensacija.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį sandorius, susijusius su bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Nagrinėjamojoje byloje ginčijamą nekilnojamojo turto įkeitimo sandorį atsakovė E. A. sudarė turėdama ieškovo išduotą įgaliojimą, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu, nes ieškovas, išduodamas įgaliojimą dėl sveikatos būsenos nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. CK 3.96 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė gali pasireikšti tiek atliekant aktyvius veiksmus, tiek nuslepiant svarbias sandorio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip apgaulę pripažino atsakovės E. A. nutylėjimą aplinkybių, susijusių su ieškovo sveikatos būsena, sudarant įkeitimo sandorį su atsakovu AB bankas Hansabankas. Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. Todėl sandorį sudaręs asmuo laikomas sąžiningu, kol nėra įrodyta priešingai. Nagrinėjamos bylos atveju pareiga įrodyti atsakovo AB bankas Hansabankas nesąžiningumą sudarant įkeitimo sandorį, tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Tačiau kaip pagrįstai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės ieškovas neįrodė. Todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti įkeitimo sandorį negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl išdėstyto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimo dalį dėl palūkanų ir kompensacijos priteisimo (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš atsakovų proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas P. A. , atstovaujamas įstatyminio atstovo E. A. , įpareigotas per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovei E. A. jos turto dalies kompensaciją pinigais – 31912,83 Lt, pervesti AB bankas „Hansabankas“ 50740,50 Lt – tame skaičiuje 29473,83 Lt negrąžintos paskolos ir 21266,67 Lt palūkanų bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (t.y. nuo 50740,50 Lt) nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos (t.y. nuo 2006-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pakeisti sumažinant kompensacijos dydį iki 7144,55 Lt, palūkanų dydį iki 12208 Lt, o bendrą negrąžintos paskolos ir palūkanų sumą iki 41681,83 Lt.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti ieškovui P. A. iš atsakovės E. A. 75 Lt, o iš atsakovo AB bankas Hansabankas 25 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės E. A. 686,30 Lt, o iš atsakovo AB bankas Hansabankas 228,70 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.