- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-16
- Bylos Nr.
- 1S-265-350/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarką išnagrinėjęs įtariamojo L. A. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas įtariamojo skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi buvo atmestas įtariamojo L. A. skundas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31302-15 trukmės, motyvuojant tuo, kad ikiteisminiame tyrime buvo atliekami įvairūs procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, ikiteisminio tyrimo trukmė pateisinama jo sudėtingumu ir didele apimtimi, dideliu įtariamųjų skaičiumi, įtarimų mastu, įrodomosios medžiagos kiekiu ir jos analize ir dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo eiga tęsėsi ilgiau nei numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 176 str. 1 d.
Šalies argumentai
Skundu L. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-14 nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Įtariamasis skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad ikiteisminio tyrimo trukmė šioje byloje pateisinamas jos sudėtingumu ir didele apimtimi. Nurodo, kad jo kaltės dėl to, kad ikiteisminis tyrimas vyksta pernelyg ilgai, nėra. Šiuo atveju byla teismo dar nepasiekė, tačiau jau šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje yra pažeidžiamas lygybės principas, duomenys renkami šališkai. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiama nutartį, be paminėtų sprendimų, turėjo vadovautis ir EŽTT sprendimais, kaip pvz. Prez v Prancūziją, pareiškimo Nr.47287/99, paragr.80, Fomin v Moldovą, Nr. 36755/06 ir kt., taip pat privalėjo vadovautis ir nacionaliniais teisės aktais, pirmiausia LR Konstitucijos 31 straipsniu, BPK 44 str. 5 d. ir, be jokios abejonės, LAT suformuota teismų praktika, kurioje yra nurodyta, kad teismo pareiga yra išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje esančias reikšmingas aplinkybes, ir kad teisingumas negali būti vykdomas ir priklausomas tik nuo tos medžiagos, kurią pateikė prokuroras (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr.23K-P-95/2012 ir kt.). Teismas nutartyje pasisakė tik dėl būtinumo atskleisti nusikalstamas veikas, o apie jo teisių pažeidimą nurodė tik tiek, kad šioje stadijoje nutraukiant ikiteisminį tyrimą, tai neatitiktų BPK 2 str. paskirties. Pažymi, kad nesuteikus galimybės gynėjui susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tik su jos maža dalimi, nėra galimybės patikrinti ar tikrai visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo reikalingi, ar jie yra atlikti, ar būtina laukti to vienintelio veiksmo - fonoskopinio objekto tyrimo rezultatų, todėl tokiu būdu suvaržomos ginamojo procesinės ir konstitucinės teisės. Nurodo, kad tai, jog ikiteisminis tyrimas vyksta pernelyg ilgai, duoda pagrindo manyti teismo nutartyje nurodyta ikiteisminio tyrimo pradžia ir jos laikotarpiai, tai, kad byla nėra sudėtinga tiek fakto, tiek ir teisės klausimu (įtariamųjų skaičius neturi reikšmės), įtariamojo elgesys tyrimui netrukdė, o šiuo atveju kaltę turi prisiimti valstybės institucijos, kad nebūtų pažeidinėjamos jo teisės, o teismas jo teises turi ginti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi bei įtariamojo L. A. skundu, daro išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta atsižvelgiant bei įvertinant visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 215 str. pagrindu įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ilgiau nei šešis mėnesius trunkantis ikiteisminis tyrimas vienareikšmiškai yra vilkinamas ir turi būti nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo trukmės klausimas konkrečioje byloje vertintinas tais aspektais, kurie formuojami Europos žmogaus teisių teismo ir taikomi Lietuvos teismų praktikoje, tačiau tai turi būti daroma remiantis ne tik atskirais gynybos pozicijai naudingais kriterijais, o atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybių visumą, bylos sudėtingumą, specifiką, tyrimo institucijų bei paties įtariamojo elgesį proceso metu, įtariamojo interesus, taip pat į kitas tyrimui reikšmingas bylos aplinkybes.
Tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktai pasisako už kuo trumpesnį bei greitesnį baudžiamąjį procesą. Proceso greitumo principas – tai vienas iš baudžiamojo proceso principų, garantuojančių žmogaus teisės į teisingą teismą (procesą) užtikrinimą, bet būtent šis principas besąlygiškai yra susijęs ir su reikalavimu, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos išsamiai. Proceso greitumo principas suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas nebūtų vilkinamas. Visgi, proceso vilkinimu gali būti apibūdinamas tik toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai, arba tam tikri veiksmai atliekami nepagrįstai ilgai, tai yra, kai ikiteisminis tyrimas užsitęsia dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo. Šiuo atveju, ikiteisminio tyrimo metu iki šio momento surinkta medžiaga tokiai išvadai nesudaro pagrindo.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-31302-15 matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m. birželio 4 d. Šis tyrimas buvo sujungtas su Panevėžio apskrities VPK atliekamu kitu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-32119-15 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 259 straipsnio 1 dalyje (3 veikos). Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl 7 nusikalstamų veikų, iš kurių trys priskiriamos nesunkių, trys – sunkių ir viena labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Tiriamos veikos tarpusavyje susijusios, proceso veiksmai šioje byloje atliekami intensyviai ir savalaikiai, yra paskirta fonoskopinė ekspertizė. Įvertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių L. A. bei kitiems byloje asmenims (dar 13 asmenų) pareikšti įtarimai pobūdį ir ikiteisminio tyrimo apimtį (skundo nagrinėjimui pateikta 12 segtuvų ikiteisminio tyrimo medžiagos), tyrimo metu atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei laiką, reikalingą šiems veiksmams atlikti, surinktos medžiagos kiekį, pripažintina, kad atliekamas tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties, būtini bylos duomenys renkami intensyviai, savalaikiai, t.y. ikiteisminio tyrimo laikas šioje byloje yra išnaudojamas racionaliai ir vilkinimo požymių nenustatyta. Kaip matyti iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, baudžiamojoje byloje dar nėra gauta fonoskopinės ekspertizės išvada, kuri gali lemti atitinkamus procesinius sprendimus atitinkamų asmenų, taip pat ir L. A., atžvilgiu. Nors ikiteisminis tyrimas bei konkrečiai paminėti tyrimai ir trunką ilgesnį laiką, tačiau įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo, o dėl objektyvių aplinkybių,
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, kad byla yra didelės apimties, proceso veiksmai atliekami pakankamai intensyviai ir tai leidžia teigti, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas. Skundą nagrinėjantis teismas su šiuo vertinimu sutinka ir jį pagrindžiančių argumentų nekartoja. Kartu akcentuotina tai, kad BPK 1 str., reglamentuojančiame proceso paskirtį, numatyta pareiga tyrimą atlikti ne tik greitai, bet ir išsamiai, kad būtų atskleistos nusikalstamos veikos, tinkamai pritaikytas įstatymas, nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Sutiktina su skunde dėstomomis nuostatomis, kad tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnius terminus, tačiau proceso greitumo reikalavimas neatleidžia teisėsaugos pareigūnų nuo pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, surinkti tiek įtariamąjį kaltinančius, tiek jį teisinančius duomenis. Bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje ir tai pateisina ilgesnį, tačiau teisingesnį procesą.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko jos keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo L. A. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.