Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar 2015-08-26 dėl kaimyno S.B. šuns keliamo triukšmo jis kreipėsi į policijos komisariatą, kuris jo skundą persiuntė nagrinėti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijai (toliau- ir Seniūnija). Seniūnijos seniūnas (toliau- ir Seniūnas)V.Š., neištyręs visų aplinkybių, 2015-09-24 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-12-04 nutartimi šį seniūno nutarimą panaikino ir bylą grąžino Seniūnijai nagrinėti iš naujo. Panevėžio apygardos teismas 2016-01-27 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-24 nutartį paliko nepakeistą. Teismai nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo byloje reikalinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Į šį teismų nurodymą Seniūnijos seniūnas reagavo vangiai, ir tik praėjus beveik mėnesiui nuo Panevėžio apygardos teismo nutarties, po paties pareiškėjo raginimų, organizavo susitikimą Seniūnijoje, kuris jokių rezultatų nedavė. Ir toliau tyrimas buvo atliekamas paviršutiniškai, jo pateikti įrodymai (audio įrašai su šuns lojimu) nebuvo vertinami, veiksmai atliekami nepateisinamai ilgai. Seniūnijos seniūnė D. J. 2016-03-14 vėl priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-03-31 nutartimi šis seniūnės nutarimas paliktas nepakeistas, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2016-07-13 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-31 nutartį panaikino ir bylą grąžino Seniūnijai iš naujo nagrinėti, be kita ko, įsakmiai nurodęs, jog būtina atlikti šuns keliamo triukšmo matavimus. Neatlikus jokių matavimų, seniūnas vėl priėmė 2016-08-30 nutarimą nepradėti teisenos, ir šis nutarimas vėl buvo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-28 nutartimi, kuri Panevėžio apygardos teismo 2017-01-04 nutartimi buvo palikta nepakeista. Teismas, be kita ko, nurodė visiškai pasyvią Seniūnijos poziciją, konstatavo, jog Seniūnija neįvykdė jai nurodytos pareigos. Po šio teismo sprendimo Seniūnija tik po 36 dienų ėmėsi kokių nors veiksmų, o praėjus po teismo sprendimo 110 dienų, kai sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje vis dar nebuvo priimtas, pareiškėjas į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją, prašydamas įvertinti seniūno V. veiksmus. Tik po to seniūnas priėmė 2017-06-09 nutarimą, kuriuo vėl nepradėjo administracinio teisės pažeidimo teisenos. Visa tai rodo, jog Seniūnija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą administracinei procedūrai atlikti bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 dienų terminą,jo atžvilgiu buvo šališka, palaikė S.B., aiškiai vengė nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teikdavo melagingus paaiškinimus, neleisdavo jam susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktais įrodymais, imdavosi kokių nors veiksmų tik po pareiškėjo raginimų ar skundų, nevykdė teismų nurodymų. Dėl tokio neveikimo jis patyrė stresą, nevaldomas ir pastovus šuns lojimas tiek dieną, tiek naktį trukdė gyventi pilnavertį gyvenimą, išsimiegoti, vaikui vakarais prasidėjo panikos priepuoliai, tai sukėlė sveikatos sutrikimus tiek jam, tiek jo nepilnametei dukrai, dėl ko jie buvo priversti kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas.