Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Giedrės Telksnienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams įpareigojant: 1) per septynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba).

Iš A. K. civiliniam ieškovui A. S. priteisti 200 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o civilinei ieškovei S. G. priteisti 300 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. K. buvo nuteistas už tai, kad jis 2025 m. vasario 6 d., apie 17.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju A. S., dešine koja vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į dešinę ranką, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimą dešiniame žaste, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2025 m. vasario 6 d., apie 17.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja S. G., savo ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į kairį petį bei pastarąją pastūmė, ne mažiau kaip du kartus koja spyrė jai į dešinę koją ir vieną kartą spyrė į kairę ranką, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame bei kairiame žaste, kairiame dilbyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodo, kad jis nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, kuris buvo priimtas remiantis tikrovės neatitinkančiais nukentėjusiųjų parodymais. Nuteistasis tvirtina, kad jis nesutinka atlyginti nukentėjusiajam A. S. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos. Iš tikrųjų A. S. nepatyrė neturtinės žalos, jis apsimeta, kad nukentėjo. Taip pat apeliantas tvirtina, kad jis savo klaidas suprato, iš jų pasimokė.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusysis ir prokuroras prašė šį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš paties nuteistojo A. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis atvyko į A. S. gyvenamąją vietą, nes ketino su juo pakalbėti apie skolos grąžinimą. Tuo metu, kai su A. S. ginčijosi dėl skolos, spyrė nukentėjusiajam į ranką, nes norėjo išmušti iš jos mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nepataikė nei į mobiliojo ryšio telefoną, nei į nukentėjusiojo ranką. Vėliau į įvykio vietą atvyko nukentėjusioji S. G., kuri pradėjo reikalauti, kad nuteistasis išeitų iš buto. Nuteistasis nukentėjusiajai paaiškino, kad jos sūnus yra jam skolingas ir privalo grąžinti skolą. Nukentėjusioji pradėjo nuteistąjį tampyti, mušti rankomis, sudavė rūbų pakaba, kuri sulūžo, o jis nuo tokių veiksmų gynėsi. Nuteistasis buvo nuėjęs į vieną iš bute esančių kambarių ir ieškojo pinigų, o nukentėjusioji vis vijo jį iš buto. Nukentėjusioji sudavė smūgius ir A. S.. A. K. tvirtino, kad jis jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavė. Nukentėjusiąją buvo suėmęs už rankų bei laikė, kojomis smūgių nesudavė, gynėsi nuo jos veiksmų. A. S. iš rankos išmušė mobiliojo ryšio telefoną, nes nenorėjo, kad jis skambintų savo motinai (t. 2, b. l. 135-137, 143-145). Iš esmės analogiškas konflikto aplinkybės A. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jis teigė, kad fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius nenaudojo, todėl jų sužaloti negalėjo, nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, kai vijo nuteistąjį iš buto, be to, ji pati savo sūnui sudavė smūgius (t. 1, b. l. 78, 108, 121-122, 125-126, 136). Taigi yra visiškai akivaizdu, kad nuteistasis A. K. viso proceso metu neigė, jog naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, dėl kurio šiems galėjo būti padaryti kokie nors sužalojimai ir (ar) sukeltas fizinis skausmas. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokią nuteistojo versiją paneigia baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma.

5. Iš nukentėjusiojo A. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad A. K., užėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėjo reikalauti grąžinti skolą. Konflikto metu nukentėjusysis paskambino mamai, kurią informavo, kad į butą atėjo asmuo, kuris atsisako išeiti iš jai priklausančio buto. A. K. žodinio konflikto metu koja sudavė smūgį į nukentėjusiojo ranką, nes bandė išmušti šio laikomą mobiliojo ryšio telefoną. Dėl suduoto smūgio nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, mobiliojo ryšio telefonas buvo išmuštas iš rankos. Rankos patraukti ir tokiu būdu išvengti smūgio jis nespėjo, nes įvykio vietoje buvo nedaug vietos, nebuvo kur pasitraukti. Nukentėjusysis tvirtino, kad motina įvykio metu jam jokių smūgių nesudavė (t. 2, b. l. 147-148, teisiamojo posėdžio, vykusio 2025 m. spalio 27 d., garso įrašas). Iš pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. S. nurodė, jog 2025 m. vasario 6 d., apie 17.00 val., į jo motinos butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko A. K., kuris pradėjo reikalauti grąžinti skolą. Nukentėjusysis reikalavo, kad nuteistasis išeitų iš buto. Konflikto metu nuteistasis spyrė jam į dešinę ranką ir ją sužalojo (t. 1, b. l. 16). Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas pirmą kartą, nukentėjusysis A. S. aiškino, kad A. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), reikalavo grąžinti skolą. A. K. buvo pareikalauta išeiti iš buto. Konflikto metu A. K. nukentėjusiajam spyrė į dešinę ranką, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 69). Faktą, kad A. K. vieną kartą spyrė į ranką ir dėl tokių veiksmų buvo jaučiamas skausmas, nukentėjusysis patvirtino ir vėliau vykusių apklausos bei akistatos su A. K. metu (t. 1, b. l. 73, 78). Taigi nukentėjusysis A. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad A. K. spyrė jam į dešinę ranką ir dėl suduoto smūgio jis pajuto fizinį skausmą.

6. Iš specialisto išvados Nr. G 549/2025(01) matyti, kad A. S. buvo nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame žaste. Šis sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2025 m. vasario 6 d., apie 17.00 val., suduodant vieną smūgį koja. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 56). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad specialisto padarytos išvados, vertinant jas kartu su nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, leidžia be jokių pagrįstų abejonių daryti išvadą, jog iš tikrųjų A. K. kilusio konflikto metu koja vieną kartą spyrė A. S. į dešinę ranką, dėl šios priežasties nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. odos nubrozdinimas dešiniame žaste, taip pat nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą. Tvirtinti, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis dėl smurtinio nuteistojo veiksmo nepatyrė fizinio skausmo, nėra pagrindo. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad sužalojimas A. S. žasto apatiniame trečdalyje buvo matomas ir penktą dieną po įvykio, specialistui atliekant nukentėjusiojo apžiūrą (t. 1 , b. l. 56). Šis faktas dar kartą patvirtina, kad nukentėjusiajam suduotas smūgis buvo pakankamai stiprus ir juntamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pats nuteistasis neneigė fakto, jog jis bandė koja išmušti nukentėjusiajam mobiliojo ryšio telefoną iš rankos, tačiau tvirtino, kad nepataikė. Vis tik nuoseklūs A. S. parodymai, kuriuos iš dalies patvirtina specialisto išvada, paneigia nuteistojo teiginį, jog jis nukentėjusiajam į ranką nepataikė. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančio kūno kameros vaizdo įrašo PSS-20250206-171507UTC+0200(1) matyti, kad A. S. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog A. K. atėmė jo mobiliojo ryšio telefoną, panaudojo fizinį smurtą, sumušė, nuteistasis, policijos pareigūnui pareikalavus, iš savo striukės kišenės, aiškindamas, jog čia yra kaip „kompensacija“, ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir padėjo jį ant stalo, o nukentėjusysis nurodė, jog šis mobiliojo ryšio telefonas buvo išmuštas jam iš rankos (vaizdo įrašo laikas apytiksliai nuo 01.25 iki 03.38). Aptartos vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusysis iš esmės iš karto po įvykių nurodė, jog prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, jam iš rankos buvo išmuštas mobiliojo ryšio telefonas, nuteistasis, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, šį mobiliojo ryšio telefoną laikė striukės kišenėje, kas tik patvirtina, jog jam pavyko iš nukentėjusiojo rankos išmušti šį telefoną.

8. Skundžiamame nuosprendyje buvo nustatyta, kad kilusio konflikto metu A. K. nukentėjusiajai S. G. ranka vieną kartą sudavė į kairį petį bei pastarąją pastūmė, ne mažiau kaip du kartus koja spyrė jai į dešinę koją ir vieną kartą spyrė į kairę ranką, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame bei kairiame žaste, kairiame dilbyje. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad A. K. nebuvo kaltinamas tuo, jog jis būtų padaręs kokį nors fizinį poveikį nukentėjusiosios dešinei rankai, tokių veiksmų, akivaizdu, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nenustačius, kad A. K. būtų padaręs kokį nors fizinį poveikį S. G. dešinei rankai, nėra pagrindo teigti, jog poodines kraujosruvas nukentėjusiosios dešiniame žaste (tiesiogiai ar netiesiogiai) padarė nuteistasis. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio šalintina aplinkybė, kad nuteistasis padarė poodines kraujosruvas dešiniame nukentėjusiosios žaste.

9. Iš nukentėjusiosios S. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jai paskambino sūnus, kuris informavo, jog į butą atėjo svetimas vyras ir neišeina. Grįžusi namo, pamatė jai nepažįstamą vyrą, kuris iš sūnaus reikalavo grąžinti skolą. Ji paprašė, kad vyras išeitų iš buto. Vyras nesutiko išeiti ir pradėjo bėgioti po butą, atidarinėjo duris, tikrino stalčius, rausėsi daiktuose, kažko ieškojo. Vyras nereagavo į prašymus išeiti iš buto. Konflikto metu, kai nukentėjusioji buto koridoriuje, suėmusi vyrą už striukės, bandė tempti jį link išėjimo, šis stipriai suėmė ją už rankų (aukščiau riešų, arčiau dilbio) ir laikė. Kai ji išsilaisvino, vyras jai keletą kartų sudavė dešine ranka į kairį petį. Vyras nuolat mosikavo rankomis bei kojomis. Tuo metu ji galbūt stipraus fizinio skausmo nejuto, tačiau, kai viskas pasibaigė, ji ant kairės rankos pamatė kraujosruvas, taip pat kraujosruva buvo ir ant vienos kojos. Jai buvo suduotas smūgis į neseniai operuotą ranką (kairę ranką) ir ji jautė stiprų fizinį skausmą. Vyras šiek tiek apsiramino, kai buvo iškviesta policija. Nukentėjusioji teigė, kad tuo metu, kai ji išsilaisvino savo rankas, vyras ją pastūmė į petį ir sudavė du smūgius, nes nenorėjo, jog ji artintųsi. Tuo metu, kai vyras mosikavo rankomis ir kojomis, tarp jo ir nukentėjusiosios buvo apie dvidešimties centimetrų atstumas. Koja smūgiai tikriausiai nebuvo suduoti, nuteistasis labiau rankomis norėjo muštis. Tuo pačiu S. G. nurodė, kad jai galėjo būti suduoti du smūgiai koja į dešinę koją. Ji teigė, kad taip galėjo būti, jeigu ji ankstesnių apklausų metu nurodė tokią aplinkybę. Koja į kairę ranką jai nebuvo įspirta, smūgis buvo suduotas ranka. Ant dešinės kojos buvo mėlynės, buvo sužalotas kairės rankos pirštas. Sūnus galėjo matyti veiksmus, kuriuos darė A. K.. Dėl įvykio ji patyrė didelį stresą (t. 2, b. l. 145-147, teisiamojo posėdžio, vykusio 2025 m. spalio 27 d., garso įrašas). Aptarti nukentėjusiosios S. G. parodymai leidžia teigti, kad A. K., vykusio konflikto metu, ją pastūmė, sudavė smūgius į kairį petį bei ranką, nes nenorėjo, jog ji artintųsi prie jo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji negalėjo nurodyti, ar jai buvo suduoti smūgiai koja ar kojomis, ji tvirtino, jog į kairę ranką buvo smūgiuojama ranka, o ne koja.

10. Iš pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. G. nurodė, jog tuo metu, kai ji grįžo namo, bute pamatė sūnų, kuris ginčijosi su jai nepažįstamu asmeniu. Nepažįstamam asmeniui liepė išeiti iš buto. Šis tokiam reikalavimui nepakluso ir nukentėjusiąją pastūmė, sudavė į kaklo sritį, spyrė koja į kairę ranką, sumušė dešinės rankos pirštą, sudavė smūgį ranka į kairę ranką (t. 1, b. l. 19). Apklausiama 2025 m. vasario 6 d. S. G. parodė, kad tuomet, kai grįžo namo, ji bute pamatė sūnų ir nepažįstamą vyrą, kuris iš sūnaus reikalavo kažką grąžinti. Ji pareikalavo nepažįstamo vyro išeiti iš buto. Nukentėjusioji priėjo prie šio vyro, o vyras ją pastūmė, sudavė ranka į karės pusės petį. Tuo metu jis skausmo nepajautė. Buvo iškviesta policija, vyriškiui neleido pasišalinti iš buto. Kol buvo laukiama policijos, pajuto, kad skauda kairę ranką ir dešinės rankos mažąjį pirštą. Kai atvyko policija, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes nukentėjusiajai pakilo spaudimas, skaudėjo ranką (t. 1, b. l. 59). Taip pat nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. jai sudavė vieną smūgį į kairį petį, tačiau jis taip pasielgė galimai netyčia, nes nukentėjusioji bandė jį tempti, jog išeitų iš buto, jis tuo metu mosikavo rankomis. Ji negalėjo paaiškinti, kaip ant jos kūno atsirado sužalojimai (t. 1, b. l. 63). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš aptartų S. G. nurodytų aplinkybių matyti, jog ji nuosekliai tvirtino, kad A. K. prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Tuo pačiu yra visiškai akivaizdu, kad nukentėjusioji skirtingu metu nurodė šiek tiek kitokias smurto panaudojimo aplinkybes, t. y. skiriasi jos nurodomas suduotų smūgių skaičius, nuteistojo kūno dalys, kuriomis buvo daromas fizinis poveikis nukentėjusiajai. Vis tik aptarti nukentėjusiosios S. G. parodymai, vertinant juos kartu su pirmosios instancijos teisme duotais parodymais bei specialisto išvadoje Nr. G 548/2025(01) užfiksuotais duomenimis (nukentėjusiajai buvo nustatytos ir poodinės kraujosruvos kairiame žaste bei kairiame dilbyje, sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant kietu buku daiktu, daiktais, galimai 2025 m. vasario 6 d., apie 17.00 val. (t. 1, b. l. 52)), teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia be jokių pagrįstų abejonių teigti, jog A. K. vykusio konflikto metu iš tikrųjų ją pastūmė, sudavė smūgius ranka į kairę ranką, dėl ko nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

11. Pastebėtina, kad nukentėjusioji tvirtino, jog jai smūgis buvo suduotas į kairį petį, vis tik iš specialisto išvados Nr. G 548/2025(01) matyti, jog sužalojimai jai buvo nustatyti kario žasto viduriniame trečdalyje (žasto vidurinis trečdalis yra žasto viduryje maždaug per vidurį tarp peties ir alkūnės) bei kairio dilbio viršutiniame trečdalyje. Nekyla abejonių, kad žasto vidurinis trečdalis yra arti asmens peties. Atsižvelgęs į tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, vertinant juos su nukentėjusiosios parodymais, leidžia daryti išvadą, jog iš tikrųjų smūgis nukentėjusiajai buvo suduotas ne į kairį petį, o kairę ranką (žastą). Šiuo atveju nukentėjusioji paprasčiausiai netiksliai nurodė kūno dalį, kuriai buvo padarytas fizinis poveikis. Tuo pačiu teigtina, kad nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų lokacija iš dalies paneigia nuteistojo versiją, jog S. G. sudavė savo sūnui smūgius ir dėl šios priežasties galėjo susižaloti pati, nes paprastai smūgiai nėra suduodami dilbiu (viršutiniu dilbio trečdaliu (t. 1, b. l. 52)) bei žastu (viduriniu žasto trečdaliu (t. 1, b. l. 52)).

12. Iš nukentėjusiojo A. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis nurodė, jog matė, kaip A. K. smurtavo prieš nukentėjusiąją, jai buvo spirta ne vieną kartą, buvo sužalota ranka, nuteistasis spyrė į kairę ranką, kuri anksčiau buvo operuota. Nukentėjusysis teigė, kad viskas vyko taip, kaip jis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (teisiamojo posėdžio, vykusio 2025 m. spalio 27 d., garso įrašo laikas apytiksliai nuo 1:19:49 iki 1:21:00). Iš pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad A. S. nurodė, jog A. K. nukentėjusiajai spyrė, sudavė į ranka į kaklą ir padarė sužalojimus (t. 1, b. l. 16). Iš A. S. parodymų, duotų 2025 m. vasario 6 d., matyti, kad jis matė, jog A. K. nukentėjusiajai ne mažiau nei du kartus spyrė į dešinę ranką, taip pat vieną kartą spyrė į kairę ranką (t. 1, b. l. 69). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. nurodytos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, jog A. K. panaudojo fizinį smurtą prieš S. G., fizinis poveikis buvo daromas ir nukentėjusiosios kairei rankai.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad S. G. ikiteisminio tyrimo metu nėra nurodžiusi, jog jai buvo spirta į dešinę koją, o pirmosios instancijos teisme ji aiškino, kad tokią aplinkybę galėtų patvirtinti tik tuo atveju, jeigu ją buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. A. S. taip pat nėra nurodęs, kad S. G. būtų spirta į dešinę koją. Jis tvirtino, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai į dešinę ranką. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad konflikto metu būtų sužalota kuri nors iš nukentėjusiosios kojų. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė, jog A. K. S. G. ne mažiau kaip du kartus koja spyrė į dešinę koją. Taigi nurodyta aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio.

14. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa, kas buvo anksčiau, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo įrodyta tik tai, jog vykusio konflikto metu A. K. pastūmė S. G. ir jai ranka sudavė du smūgius į kairės rankos sritį, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairiame dilbyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuo pačiu teigtina, kad faktas, jog dalis kaltinimo nepasitvirtino, nekeičia A. K. nusikalstamų veiksmų vertinimo, jie vis tiek atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

15. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio privalu atsižvelgti į padarytos žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalu vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, teismų praktiką, taip pat konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurios išskiria šią bylą iš kitų panašaus pobūdžio bylų ir leidžia individualizuoti patirtos žalos dydį.

16. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusieji A. S. ir S. G. dėl nusikalstamų A. K. veiksmų patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą. Nuteistojo tyčiniais, netikėtais smurtiniais veiksmais žala buvo padaryta nukentėjusiųjų sveikatai (asmens sveikata yra viena iš labiausiai saugomų vertybių), abiejų nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jiems buvo sukeltas fizinis skausmas. Pastebėtina, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas jų gyvenamojoje vietoje, kur žmonės įprastai turėtų jaustis saugiai, nuteistajam neteisėtai pakliuvus į butą bei atsisakant iš jo išeiti. Dėl neteisėtų A. K. veiksmų abu nukentėjusieji patyrė stresą, kurio jie nebūtų patyrę, jeigu prieš juos nebūtų atlikti neteisėti veiksmai. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes A. S. ir S. G. patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymui, jas pakankamai detaliai aptarė skundžiamame nuosprendyje, taip pat atsižvelgė į panašaus pobūdžio bylose priteisiamas pinigų sumas, kuriomis siekiama kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą. Tvirtinti, kad nukentėjusiesiems iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos (atitinkamai 200 Eur ir 300 Eur) yra aiškiai per didelės, neatitinka teismų praktikos, nėra pagrindo. Tokios išvados nekeičia ir šiuo procesiniu sprendimu mažinama nuteistojo nusikalstamų veiksmų prieš S. G., kuri yra garbaus amžiaus moteris, apimtis. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas skunde iš esmės neargumentuoja, kodėl nukentėjusiesiems priteistos pinigų sumos jų patirtai neturtinei žalai atlyginti galėtų ir turėtų būti vertinamos kaip per didelės, neatitinkančios sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendis yra keistinas dėl dalies jame išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 3 punktas). Kitų aplinkybių ar pagrindų, kurie leistų daryti išvadą, kad skundžiamas nuosprendis turėtų būti naikinamas ar keičiamas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2026 m. kovo 9 d. Nr. APD-2026-02765). Pažymoje yra nurodyta, kad iš nuteistojo valstybės naudai priteistini 225 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

19. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats nuteistasis, apeliacinės instancijos teisme jis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartimi nuteistajam A. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas advokatas, nes baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti asmens teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva ir nepriklausė nuo paties apelianto valios. Esant tokioms aplinkybėms, išlaidų, kurios buvo patirtos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, priteisimas iš nuteistojo nėra galimas, ypač įvertinus tai, kad apeliacinis skundas nėra didelės apimties, bendra šio skundo nagrinėjimo trukmė teismo posėdžiuose neviršijo keliolikos minučių (pirmojo posėdžio metu baudžiamosios bylos nebuvo galimybės nagrinėti dėl objektyvių ir nuo nuteistojo valios niekaip nepriklausiusių priežasčių), juose nebuvo sprendžiami jokie prašymai, susiję su nuteistojo interesų bei teisių įgyvendinimu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, nuteistojo gynėjo baigiamąją kalbą sudaro vienas sakinys. Taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo neišieškotina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti:

1) iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad A. K. ne mažiau kaip du kartus koja spyrė S. G. į dešinę koją, jog jis sudavė nukentėjusiajai į kairį petį, padarė kraujosruvą dešiniajame žaste;

2) nustatyti, kad A. K. du kartus ranka sudavė S. G. į kairę ranką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodytos sumos už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš šio nuteistojo neišieškoti.