Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2-1011/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-24
Bylos Nr.
II-2-1011/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00359-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
Teisėjas
Linas Dūdys (pirm.)
Nukentėjusysis
I. S.
Pažeidėjas
G. B.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Advokatai
Vitalijus Vasilionokas
Kategorijos
Skundas Nr. II-2-1011/2020
Proceso Nr. 4-68-3-00359-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.7.2; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant nukentėjusiajai I. S., jo atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui, administracinėn atsakomybėn traukiamam G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-12-17 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Policijos komisariatas) vyresnysis specialistas 2018-12-17 surašė protokolą, kuriame nurodoma, jog G. B. 2018-08-10 apie 16.48 val., Vilniuje, Kirtimų g. 29, vairavo automobilį Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir į jį atsitrenkė, dėl ko automobilio Volvo vairuotojai I. S. nežymiai sutrikdyta sveikata. G. B. veiksmai kvalifikuoti pagal Administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 423 str. 2 d.

Policijos komisariato vyresnysis specialistas 2018-12-17 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-34939-2018 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo už 2018-12-17 protokole nurodyto administracinio nusižengimo padarymą G. B. pagal ANK 423 str. 2 d. buvo skirta 150 Eur bauda.

Šalies argumentai

I. S. teismui pateikė skundą, kuriame prašoma panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pagrįsdama savo reikalavimą paaiškino, kad skundžiamas Nutarimas naikintinas, dėl netinkamos veikos kvalifikacijos, nes teismo medicinos ekspertas P. Petreikis nustatė, jog jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai neatitinka ANK 423 str. 2 d. kvalifikacijos. Kaltininko veiksmai, dėl kurių jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas atitinka nusikalstamos veikos numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 1 d. požymius.

Atsiliepimas

Policijos komisariatas teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė Nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad eismo įvykio tyrimo metu iš VšĮ RVUL buvo gauta I. S. ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr.63142/2018 ir CD laikmena Nr. 1562, kurie kartu su eismo įvykio tyrimo medžiaga pateikti išvadai dėl sveikatos sutrikdymo mąsto, buvo pateikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertei J. M.–Č. Tyrimo metu 2018-09-27 ekspertė pateikė paaiškinimą, kad išnagrinėjusi medicininius dokumentus bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad I. S. diagnozuotas nugaros raumenų patempimas, tačiau jis nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. Su ekspertės paaiškinimu supažindinta I. S. nesutiko su eksperto išvadomis, nes dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų gydėsi ambulatoriškai UAB „Vilniaus sveikatos namai“. Vertinant tai 2018‑10‑26, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui pateikta užduotis nustatyti, kokie kūno sužalojimai padaryti I. S. ir koks padaryto sveikatos sutrikdymo mastas. 2018-11-27 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3921/2018(01), kurioje nurodyta, kad remiantis medicinos dokumentų duomenimis I. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio žasto ir kairio kelio srityse, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozuotai kaklinės ir krūtininės stuburo dalies raiščių patempimo diagnozės patvirtinimui klinikinių ir instrumentinių duomenų nepakanka, todėl sveikatos sutrikdymu ji buvo nekvalifikuojama – ilgalaikis gydymas siejamas su stuburo kaklinės dalies degeneracinės patologijos paūmėjimu, todėl kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą į gydymo trukmę neatsižvelgiama. Atsižvelgiant į eismo įvykio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis nustatyta, kad G. B. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 p., dėl ko nežymiai sutrikdė sveikatą I. S., todėl jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 str. 2 d., požymiai. Pabrėžė, jog nagrinėjant bylą teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes ir skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose. Šiuo atveju paskirta nuobauda yra adekvati padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsniui. Bylos nagrinėjimo metu institucija nevertino teismo medicinos konsultacine specialisto teismo medicinos gydytojo P. Petreikio išvados Nr. 0355/18, nes apie ją nebuvo žinoma. Pažymėtina, kad išvada pateikta remiantis tyrimu, kuris buvo pradėtas 2018‑12-27, t. y. jau po to, kai buvo priimtas sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad teismo medicinos gydytojas P. Petreikis, atlikdamas tyrimą ir teikdamas išvadą dėl sveikatos sutrikdymo masto, rėmėsi tais pačiais medicininiais dokumentais kaip ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.–Č.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. skundą palaikė bei paaiškino, kad ji stovėjo pirmoje eilėje spūstyje ir į jos automobilio galą atsitrenkė G. Bubnio vairuojamas automobilis. Pajuto smūgį, iškarto negalėjo rankų pakelti. Byloje buvo nustatytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. kelios mėlynės, o patirta trauma, dėl kurios gydėsi pusantro mėnesio (negalėjo prižiūrėti vaikų, miegoti, judėti, pasigaminti maisto) nebuvo kvalifikuojama kaip sveikatos sutrikdymas. Po įvykio ji patyrė šoką, jautėsi rankų tirpimas, negalėjo jų pakelti, skaudėjo kaklą ir nugarą. Po paties įvykio nesijautė tokie skausmai, nes reikėjo automobilį nugabenti, kuris jau buvo nebevažiuojamas, pildyti deklaracijas, ji džiaugėsi, kad liko gyva. Atvyko giminaičiai iš Varėnos jos pasiimti, nuvyko pas seserį į Varėną ir naktį iš penktadienio į šeštadienio antrą valandą nakties atsikėlė nuo labai didelių skausmų. Į medikus Lazdynų ligoninės priimamajame kreipėsi sekmadienį vakare. Kaulinių lūžių nenustatė, nustatė, kad yra raiščių patempimas ir paskyrė gulimą režimą namuose savaitei, gydymui skyrė nuskausminamuosius ir priešuždegiminį tepalą, po savaitės paskyrė tausojantį režimą be didelės įtampos, greičio 3 savaitėms. Gydymas buvo tęsiamas pusantro mėnesio. Į darbą nėjo – gydėsi namuose.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. B. paaiškino, kad administracinio nusiengimo protokole faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Pažymėjo, kad nors Nutarimu paskirtą baudą yra sumokėjęs, su I. S. skundo reikalavimais sutinka.

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė J. M.-Č. paaiškino, kad I. S. patirtų sužalojimų mastas buvo nustatinėjamas pagal pateiktus tyrėjų medicininius dokumentus, savo teiktą išvadą pilnai patvirtina. Išnagrinėjus visus dokumentus buvo nustatytos dvi kraujosruvos – viena kraujosruva kairiajame žaste, o kita kairiajame kelyje ir ji buvo kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaklo raiščių patempimas buvo paneigtas, kai buvo atliktas magnetinis rezonansas, nes gydytojas–radiologas neaprašė jokio kaklo raiščio patempimo požymių, tačiau buvo nustatyti degeneraciniai pažengę pakitimai su besiformuojančiomis diskų išvaržomis. Pripažįsta, kad eismo įvykio matu galimai patirtas smūgis į nugarą išprovokavo lėtinės ligos paūmėjimą ir su tuo susijusius skausmus. Jeigu būtų buvę patemti raiščiai, tai būtų patvirtinta šio tyrimo metu, kadangi magnetinis rezonansas geriausiai nustato raiščių patologiją. Tikrasis kaklo raiščių gydymas yra paremtas apykaklės nešiojimu tam, kad įmobilizuotų kaklą ir kad raiščiai pradėtų kažkiek trauktis, ir gyti. Apykaklė paskirta nebuvo, o diagnozė buvo nustatyta tiriamosios išreikštais nusiskundimais. Todėl buvo rekomenduota nešioti minkštą kaklo apykaklę; konsultacijoje buvo nurodyta, kad pacientė kaklo apykaklę nešioja ne visada, o tik dienos metu. Gal tai buvo gydytojo rekomendacijos. Paprastai, jeigu yra patvirtintas kaklo raiščių patempimas, kaklo apykaklę rekomenduojama nešioti iki 6 savaičių. Gulėjimo režimas nebuvo skirtas, o buvo rekomenduotas tausojantis režimas. Analgetikai skiriami nuo skausmo, tačiau teismo medicininiu požiūriu skausmas nevertinamas, nes tai būtų subjektyvus vertinimas. Dėl gulinčio režimo skyrimo, jeigu toks buvo skirtas, galėtų pakomentuoti gydęs daktaras. Mano, kad I. S. sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti būtų tikslinga paskirti trečią ekspertų komisiją.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas P. Petreikis paaiškino, kad jis I. S. nustatė kaklo raiščio patempimą. Pažymėjo, kad pagal „lietuvišką praktiką“ kaklo raiščių patempimas visai nekonstatuojamas, o asmenys, kurie turi lėtinę ligą, pagal susiklosčiusią teisminę praktiką išvis negali sirgti kaklo raiščių patempimais. I. S. buvo atliktas magnetinis rezonansas. Tačiau jos patirtas sužalojimas yra „per lengvas“, kad būtų atliktas toks sudėtingas tyrimas. Kai konstatuojamas plyšimas, jis matosi gana ilgai. Negali tiksliai nurodyti, kiek ilgai gali būti stebimi patempimo požymiai, kadangi pats nėra radiologas. Mano, kad jeigu praėjo tas raumenų skaidulų paburkimas, susijęs su kaklo raiščių patempimu, tai jo po mėnesio galbūt ir nebesimato. Jeigu būtų skiriama pakartotinė ekspertizė, į tokią ekspertų komisiją turėtų būti įtraukti MRT specialistai, kad patvirtintų ar gali būti, kad nesimato patempimo. I. S. gydymas užsitęsė dėl lėtinių ligų. Traumatologas pamatęs vaizdą teisingai skyrė apykaklę. Kada baigėsi patempimo gydymas, o nuo kada gydymas tęsėsi dėl lėtinių ligų patologijos, atsakyti negali. Paprastai patempimas praeina per savaitę. Mano, kad tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę, o į ekspertų komisiją būtina įtraukti tiek neurologą, tiek ir magnetinio rezonanso gydytojus.

2018-09-27 specialisto paaiškinime konstatuota, jog I. S. diagnozuotas nugaros raumenų patempimas, tačiau jis nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3921/2018(01) konstatuota, jog I. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio žasto ir kairio kelio srityse kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 33–35).

Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0355/18 konstatuota, jog I. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio žasto ir kairio kelio srityse bei kaklo raiščių patempimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai dėl automobilio smūgio į kito automobilio galą. I. S. kaklo raiščių patempimas gydytas kaklo įtvaru, dėl ko gydymas užtruko ilgiau nei 10 parų ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG46/2019(01) konstatuota, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie I. S. buvusias kaklo traumas iki 2018-08-10. I. S. kaklo raiščių patempimo diagnozė patvirtinta objektyviu echoskopijos tyrimu gydytojo A. Z. 2018-08-17. Tokia kaklo trauma galėjo būti patirta 2018-08-10 nagrinėjamo eismo įvykio metu, kai susidūrus automobiliams galėjo įvykti staigus stuburo išlenkimo-sulenkimo kūno judesys viršutinėje dalyje. Išraše iš UAB „Kardiolita“ 2018-09-17 gydytoja neurologe rekomendavo atlikti stuburo kaklinės dalies MRT tyrimą, tačiau šio tyrimo tikslo nenurodė. Konkrečiu atveju po 2 mėn. nuo traumos atliktas MRT tyrimas kaklo raiščių patempimo požymių nerodė. Šiuo atveju kaklo raiščių patempimas nustatytas echoskopijos tyrimu. I. S. po 2018-08-10 eismo įvykio nustatyti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio žasto ir kairio kelios srityse, kaklo raiščių patempimas. Šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl kaklo raiščių patempimo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų (b. l. 85–86).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu I. S. atstovas advokatas V. Vasilionokas pateikė prašymą teismui dėl nukentėjusios patirtų išlaidų pripažinimo procesinėmis ir jų priteisimo. Išlaidas sudarė 400 Eur išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti (dėl konsultacijų, skundo surašymo, atstovavimas posėdyje, bylos medžiagos įvertinimas, prašymo parengimai), UAB „Ungė“ atliko teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą už 320 Eur. Šios išlaidos bendroje sumoje sudarė 720 Eur. Šias išlaidas prašo pripažinti procesinėmis išlaidomis ir priteisti iš VPK kelių policijos valdybos arba iš G. B.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK teismui pateiktame atsiliepime dėl prašymo priteisti proceso išlaidas prašė I. S. prašymo netenkinti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad nors ANK 666 str. numatyta, kad sprendžiant dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu kilusių išlaidų atlyginimo mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso nuostatos (toliau – ir BPK) nuostatos, tačiau šios nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja įstatymo, reglamentuojančio administracinius nusižengimus ir jų teiseną, prasmei bei tikslams. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena yra tęsiama pagal I. S. (nukentėjusiojo asmens) paduoto skundo dėl policijos institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurio už nusižengimo padarymą buvo skirta bauda G. B. Kadangi I. S. prašo teismo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną G. B., tai ji perima administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B., kaip atstovo, funkcijas.

ANK 666 str. yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. BPK 103-106 str. BPK 105 str. 5 d. numato galimybę išteisintajam, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokomos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK nenumato galimybės I. S., kaip išteisintajam (šiuo atveju G. B., kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena bus nutraukta) priteisti proceso išlaidas iš valstybės ar jos institucijos. Pagal BPK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys įrodymai – 2018-08-10 eismo įvykio deklaracija, 2018-08-13 tarnybinis pranešimas, nukentėjusiosios I. S. 2018-08-13 pareiškime nurodytos aplinkybės, teisminio nagrinėjimo metu I. S. ir G. B. teikti paaiškinimai – patvirtina, kad G. B. 2018-08-10 apie 16.48 val., Vilniuje, Kirtimų g. 29, vairuodamas automobilį Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą. Eismo įvykio metu nukentėjo Volvo S60 vairuotoja I. S., kuriai buvo sutrikdyta sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių 127 p., be kita ko, nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

G. B. pripažino, kad nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio Volvo S60, todėl į jį atsitrenkė. Taigi G. B. savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 423 str. 2 d. nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 Eur.

Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Iš aptartų ANK 423 str. 2 d. ir BK 281 str. 1 d. nuostatų matyti, kad atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius eismo įvykį, diferencijuojama priklausomai nuo eismo įvykio metu nukentėjusiesiems asmenims sukelto sveikatos sutrikdymo masto: tuo atveju jeigu sveikata sutrikdyta nežymiai, veika kvalifikuotina kaip ANK 423 str. 2 d. numatytas administracinis nusižengimas; jei sveikata sutrikdyta nesunkiai – veika kvalifikuotina kaip BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas.

Taigi, sprendžiant I. S. pateikto skundo reikalavimo pagrįstumą, būtina nustatyti jos 2018‑08‑10 eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo mastą.

Teismui buvo pateikti prieštaringi įrodymai apie nagrinėjamo eismo įvykio metu Volvo S60 vairuotojos I. S. patirtą sveikatos sutrikdymą: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3921/2018(01) konstatuota, kad I. S. nustatytos poodinės kraujosrūvos kairiojo žasto ir kairiojo kelio srityje galimai padaryti eismo įvykio metu; po eismo įvykio diagnozuotas kaklinės ir krūtininės stuburo dalies raiščių patempimas nepatvirtintas objektyviais klinikiniais ir instrumentinių tyrimų duomenimis, ilgalaikis gydymas siejamas su stuburo kaklinės dalies degeneracijos paūmėjimu, todėl kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą į gydymo trukmę, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių atskirų punktų komentaro 12 ir 13 p., neatsižvelgiama (1 p.). I. S. nustatytos poodinės kraujosrūvos kairiojo žasto ir kairiojo kelio srityje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 p.).

I. S. pateiktoje teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0355/18, surašytoje gydytoje dr. P. Petreikio, nurodoma, kad I. S. nustatytos poodinės kraujosrūvos kairiojo žasto ir kairiojo kelio srityje bei kaklo raiščių patempimas; kaklo trauma išsivystė galimai dėl automobilio smūgio į kito automobilio galą (1 p.); I. S. kaklo raiščių patempimas gydytas kaklo įtvaru, ko pasekoje gydymas užtruko ilgiau nei 10 parų ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 p.).

Esant prieštaringoms medicininėms išvadoms teismo 2019-02-13 nutartimi buvo paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3921/2018(01) konstatuota, kad: 1. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie I. S. buvusias kaklo traumas iki 2018-08-10.; 2. I. S. kaklo raiščių patempimo diagnozė patvirtinta objektyviu echoskopijos tyrimu gydytojo A. Z. 2018-08-17. Tokia kaklo trauma galėjo būti patirta 2018-08-10 nagrinėjamo eismo įvykio metu, kai susidūrus automobiliams galėjo įvykti staigus stuburo išlenkimo-sulenkimo kūno judesys viršutinėje dalyje; 3. Išraše iš UAB „Kardiolita“ 2018-09-17 gydytoja neurologe rekomendavo atlikti stuburo kaklinės dalies MRT tyrimą, tačiau šio tyrimo tikslo nenurodė; 4. Konkrečiu atveju po 2 mėn. nuo traumos atliktas MRT tyrimas kaklo raiščių patempimo požymių nerodė; 5. Konkrečiu atveju kaklo raiščių patempimas nustatytas echoskopijos tyrimu; 6. I. S. po 2018-08-10 eismo įvykio nustatyti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio žasto ir kairio kelios srityse, kaklo raiščių patempimas. 7. I. S. sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl kaklo raiščių patempimo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų.

Teismo vertinimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3921/2018(01) buvo objektyviausiai įvertintas I. S. eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo sužalojimo mastas, nes joje buvo aptarti bei įvertinti tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3921/2018(01) nurodyti medicininiai dokumentai, tiek P. Petreikio surašyta teismo medicinos konsultacinė išvada bei jo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai.

Atsižvelgus į tai bei remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3921/2018(01), konstatuotina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu I. S. padaryti sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos kairio žasto ir kairio kelios srityse, kaklo raiščių patempimas, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad G. B. veikoje yra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, todėl jo veiksmai, esant visoms kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms, pirmiausia turėtų būti vertinami baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme. Tai, jog asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės įtvirtinta ir ANK 5 str. 2 d. nuostatose.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą teismas priima vieną iš ANK 642 str. 1 d. 1–6 p. nurodytų sprendimų. Iš minėtame straipsnyje įtvirtintų nuostatų analizės matyti, kad ta teisinė situacija, kai teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą asmens veikoje nustatoma nusikalstamos veikos požymių ir dėl to teismas negali priimti teisėto sprendimo, nereglamentuojama.

Todėl teismas, taikydamas įstatymo analogiją bei vadovaudamasis ANK 642 str. 1 d. 4 p., atsižvelgęs į tai, jog šioje administracinio nusižengimo byloje būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir vadovaujantis ANK 592 str. 1 d. spręsti klausimą dėl surinktos medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, skundžiamą Nutarimą panaikina ir grąžina bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis ANK 592 str. 2 d., prokurorui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, surinkta medžiaga būtų grąžinta įgaliotai institucijai ir tęsiamas administracinio nusižengimo tyrimas.

Dėl I. S. pateikto prašymo priteisti procesines išlaidas

Teismo posėdžio metu I. S. pateikė teismui prašymą pripažinti jos patirtas 720 Eur išlaidas (400 Eur atstovo teisinei pagalbai apmokėti ir 320 Eur sumokėtus už teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0355/18) procesinėmis ir jas priteisti iš Policijos komisariato arba administracinėn atsakomybėn patraukto G. B.. Kartu su prašymu buvo pateikti jo priedai – 2020-01-07 sąskaita faktūra 2020-01-01 už teisines paslaugas ir Nr. 2019-01-08 pinigų priėmimo kvitas, iš kurių matyti, kad advokatui V. Vasilionokui už atstovavimą buvo sumokėti 400 Eur; sąskaita faktūra Nr. UNG000712 ir Swedbank pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantys, kad UAB „Ungė“ už teismo medicinos konsultacinę išvadą Nr. 0355/2018 UAB buvo sumokėti 320 Eur (b. l. 95–98).

ANK 666 str. nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Iš BPK 103–106 str. įtvirtintų nuostatų analizės matyti, kad išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, taip pat šių išlaidų atlyginimo (priteisimo) nukentėjusiajam klausimas spręstinas priimant galutinį procesinį sprendimą baudžiamojoje (pagal analogiją – ir administracinio nusižengimo) byloje.

Nagrinėjamu atveju I. S. skundas patenkintas iš dalies – Nutarimas panaikintas ir byla gražinta institucijai tolimesniems tyrimo veiksmams atlikti bei spręsti klausimą dėl surinktos medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui.

Taigi galutinis procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas, todėl I. S. prašymas dėl jos patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo, šioje administracinio nusižengimo bylos stadijoje negali būti nagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Nukentėjusiosios I. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-12-17 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-34939-2018, kuriuo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 2 d. numatyto nusižengimo padarymą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui papildomiems tyrimo veiksmams atlikti ir klausimo dėl surinktos medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui kaip numato Administracinių nusižengimų kodekso 592 str. 1 d. nuostatos išsprendimui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys