Vilniaus apygardos teismo nutartis

4. Skundu advokatas D. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 10 d. nutartį bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartimi jam paskirtą 3 MGL (150 EUR) dydžio baudą.

4.1. Nurodoma, kad nepagrįstai buvo sumenkinta faktinė aplinkybė, jog teisiamojo posėdžio metu, 2026 m. sausio 20 d. 13 val., advokatas fiziškai dalyvavo kitame teismo posėdyje aukštesnės instancijos teisme, t. y. Šiaulių apygardos teisme. Teismo posėdis prasidėjo 9.30 val., buvo paskelbta pertrauka, po kurios teismo posėdis atnaujintas lygiai 13 val. ir truko iki 15.43 val. – tai patvirtina byloje esanti pažyma apie bylos eigą ir jos aplinkybes. Vis tik, užimtumas kitoje byloje, ypač kai teismo posėdis nenumatytai užsitęsė, buvo nepripažintas objektyvia ir svarbia priežastimi. Nors akcentuojama, kad advokatas klaidingai pasižymėjo datą darbo kalendoriuje, tačiau ši žmogiška klaida lėmė tik tai, jog iš anksto nepranešė teismui apie negalimumą dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime, tačiau pati neatvykimo priežastis buvo objektyvi – fizinis negalėjimas būti dviejose vietose vienu metu. Taigi, išvada, kad dalyvavimas apygardos teisme yra tik šalutinė aplinkybė, prieštarauja faktinei tikrovei, nes būtent šis užimtumas buvo tiesioginė kliūtis atvykti.

4.2. Advokato teigimu, skiriant procesinę baudą, būtina vertinti, ar asmens veiksmai realiai sutrukdė procesą. Šiuo atveju 2026 m. sausio 20 d. posėdis neįvyko ne tik dėl advokato, bet ir dėl kaltinamojo L. B. neatvykimo. Kaip nurodoma Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartyje, kaltinamasis L. B. į posėdį neatvyko, o susisiekus su juo telefonu, jis stebėjosi dėl teisiamojo posėdžio, jam taip buvo paskirta bauda, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis nebuvo tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 246 straipsnio 1 dalimi, nagrinėti bylą nedalyvaujant kaltinamajam pirmosios instancijos teisme negalima (išskyrus retas išimtis, kurios šiuo atveju netaikytos). Tai reiškia, kad net jeigu advokatas būtų atvykęs į posėdį laiku, bylos nagrinėjimas vis tiek būtų buvęs atidėtas dėl kaltinamojo nedalyvavimo, t. y. advokato neatvykimas nebuvo lemiama priežastimi, dėl kurios nevyko posėdis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinė prievarta turi būti proporcinga, todėl teisiamajam posėdžiui objektyviai negalint vykti dėl kitų proceso dalyvių nebuvimo, baudos skyrimas advokatui tampa pertekliniu formalumu, neturinčiu realaus prevencinio poveikio proceso eigai. Juo labiau, šiuo atveju nėra duomenų apie paties kaltinamojo ir advokato tinkamą informavimą apie teisiamąjį posėdį bei tinkamą pranešimo įteikimą ar vertinimą, apie tai, kad prieš skiriant posėdžio datą būtų vertinti „LITEKO“ duomenys apie jau esamą / buvusį užimtumą kitose bylose, ką teismai įprastai atlieka paskiriant posėdžio datą.

4.3. Atkreipiamas dėmesys, kad Šiaulių apygardos teisme 2025 m. lapkričio 13 d. vykusio posėdžio metu buvo numatyta, jog teismo posėdis vyks 2026 m. sausio 21 d., tuo pačiu suplanavus ir kitas būsimų teismo posėdžių datas. Todėl, advokato teigimu, logiškai vertinant nebuvo įmanoma situacija, kad jis būtų Šiaulių apylinkės teismui telefonu nurodęs, jog ši data yra laisva. Duomenų, kad raštu, pavyzdžiui, elektroniniu paštu, būtų teikęs teismui savo užimtumą, taip pat nėra. Itin tikėtina situacija, jog teismas galėjo žinodamas ar matydamas advokato užimtumą Šiaulių apygardos teisme pirmoje dienos pusėje, vis tiek skirti posėdį po pietų, nes, kaip nurodoma, nebuvo žymos apie bylos numatomą vedimą visą dieną. Atitinkamai daroma išvada, kad Šiaulių apygardos teismo posėdis buvo oficialiai paskelbtas ir numatytas mėnesiu anksčiau nei minimas Šiaulių apylinkės teismo pranešimas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Be to, informavimas vyko ne teismo posėdžio atidėjimo metu, kai įprastai yra derinamos datos ir šalys pasirašo, kad susipažino ir žino teismo posėdžio laiką, bet telefonu, o tai neatitinka tinkamo informavimo būdo. Akivaizdu, kad neatvykus ir kaltinamajam tą pačią dieną į teisiamąjį posėdį, nebuvo užtikrintas tinkamas informavimas, nors iki tol vykusiame procese tiek gynėjas, tiek kaltinamasis dalyvavo, o posėdžio data nebuvo suderinta dėl skirtos ekspertizės, kurios pabaigos ir kito posėdžio datos iš anksto numatyti nebuvo galima.

4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad nors ir papildoma aplinkybė, tačiau klaidinga pažymėta data kalendoriuje liudija, jog nebuvo fiksuotas posėdžių dubliavimosi faktas, kurį galėjo matyti ir Šiaulių apylinkės teismas per „LITEKO“. Šio fakto advokatas neignoravo tyčia, tuo metu realiai atliko profesinę pareigą kitoje byloje, t. y. užsiėmė ne asmeniniais reikalais, taip pat, tai yra vienkartinis tokio pobūdžio incidentas šioje byloje iš advokato pusės, o klaida žymint datą neturėtų būti prilyginama piktavališkam vengimui atvykti, už kurį taikoma griežčiausia procesinė prievarta – bauda. Be to, jei advokatas nebūtų užimtas ir teismui nurodžius būtų operatyviai pasirodęs procese, šis vis tiek teisiamasis posėdis nebūtų įvykęs dėl paminėtų aukščiau aplinkybių, tame tarpe ir dėl paties kaltinamojo netinkamo informavimo, dėl ko vertinama, kad pakankama priemone šiuo atveju būtų buvęs protokolinis įspėjimas ar tiesiog situacijos įvertinimas kaip pateisinamos. Juo labiau, kad į teisiamąjį posėdį neatvykus, kaltinamajam, teismas privalėjo skelbti pertrauką arba atidėti nagrinėjimą nepriklausomai nuo to, ar advokatas būtų (ne)atvykęs į teisiamąjį posėdį. Atkreipiamas dėmesys, kad, pagal teismų praktiką, skiriant procesinę baudą būtina vertinti ne tik formalų pažeidimą, bet ir jo sukeltas pasekmes. Šiuo atveju advokato neatvykimas nesutrukdė bylos nagrinėjimui, todėl baudos skyrimas atlieka ne prevencinę, o tik nubaudimo funkciją, o tai neatitinka procesinių prievartos priemonių paskirties. Atitinkamai svarbu ir tai, kad sankcijos advokatams neturi daryti atgrasomojo poveikio jų profesinei veiklai, jei pažeidimas nėra tyčinis, dėl ko 150 EUR dydžio bauda, esant objektyviam užimtumui apygardos teisme, nesant realios žalos bylos eigai bei duomenų apie tinkamą visų šalių informavimą apie procesą, yra neproporcinga priemonė.