Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų (įkeisto daikto savininkų) P. V. (P. V. ) ir I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti skolą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotieji asmenys (įkeisto daikto savininkai) P. V. ir I. V. , skolininkė V. K. .

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Pagal hipotekos lakštą Nr.01120070025832, įregistruotą 2007-09-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant V. K. iki 2037 m. rugpjūčio 1 d. suteikto kredito grąžinimą, buvo įkeistas kreditoriui Nordea Bank Finland Plc nekilnojamas daiktas - 900/1766 dalis (plane pažymėta indeksu A ir taškais 1-2-13-12-7-8-14-1) 0,1766 ha ploto žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias P. V. ir I. V. .

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

Pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Be to pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Apeliantai nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pakankamas ir pagrįstas pagrindas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacine instancija nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2009).

CK 4.192 straipsnio 1 dalis suteikia teisę hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nagrinėjamu atveju skolininkei V. K. ir įkeisto daikto savininkams P. V. bei I. V. per nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius Nordea Bank Finland Plc pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. spalio 29 d. priėmė nutartį areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininkę bei įkeisto turto savininkus apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Skundžiama 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi tas pats hipotekos skyrius nutarė išieškoti skolą, priverstinai parduodant turtą iš varžytynių. Apeliantai, nesutikdami su pastarąja nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad 2008 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto 26-ame notarų biure jie sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog perkamas turtas yra įkeistas Nordea Bank Finland Plc sutartinės hipotekos lakštu. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punkte nurodyta, kad visas įsiskolinimas kredito įstaigai Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui yra padengtas bei pridėti tai patvirtinantys dokumentai. Dėl to, apeliantų nuomone, kredito įstaiga neturėjo pagrindo kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta, kaip neįtakojančius apskųstosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, ir pažymi, kad aplinkybė, jog įkeisto daikto savininkai nesutinka su skolos bankui egzistavimu ir tvirtina neesant pagrindų kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, neatima iš kreditoriaus teisės realizuoti savo kaip hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-50/2010). Bylos duomenys tvirtina, kad tarp Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus ir V. K. 2007 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/08/27J su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais. Prievolių pagal šią sutartį vykdymui skolininkė hipotekos lakštu įkeitė 900/1766 dalis žemės sklypo iš 0,1766 ha bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu A ir taškais: 1-2-13-12-7-8-14-1, esančio (duomenys neskelbtini), kurį 2008 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo apeliantai. V. K. nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 2009 m. gegužės 7 d. pranešimu Nr. 3639 ir 2009 m. rugsėjo 24 d. pranešimu Nr. 8306 informavo skolininkę ir įkeisto daikto savininkus apie tai, kad vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola nustatytu terminu negrąžinama, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.

Apeliantai atskirajame skunde iš esmės neginčija, jog su kreditoriumi nėra visiškai atsiskaityta, tačiau kelia klausimą dėl priežasčių, kodėl atsirado skola pagal kredito sutartį, kurios prievolės buvo užtikrintos žemės sklypo hipoteka, ir kodėl nebuvo išregistruota žemės sklypo hipoteka, kaip tai numatė pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punktas. Tačiau tokie argumentai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, nes, kaip jau minėta, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 str. 5 d.), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą. Tačiau hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir, jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201/2007). Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Todėl apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi, kadangi nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra ir pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Taigi hipotekos teisėjas skundžiama nutartimi nenagrinėjo klausimų dėl žemės sklypo hipotekos išregistravimo apeliantų ar skolininkės prašymu. Nagrinėjama nutartis yra priimta kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagrindu (CPK 558 str. 1 d., LR CK 4.192 str.). Tuo tarpu, kaip tvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys, apeliantai P. V. ir I. V. 2010-11-18 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, kur ir bus sprendžiamas šalių ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, pasibaigimo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina 16,70 Lt (po 8,35 Lt iš kiekvieno) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 2010-10-20 paduotu prašymu taip pat prašo priteisti iš apeliantų 1210,50 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų suteikimu, motyvuodamas tuo, kad banko ir įkeisto daikto savininkų interesai nagrinėjamoje byloje yra priešingi. Teisėjų kolegija prašymą tenkina iš dalies, sutikdama su tuo, jog nagrinėjamu atveju galima vertinti, jog dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas yra skirtingas ir jų interesai yra priešingi (CPK 443 str. 6 d.). Tačiau prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma – 1210,50 Lt mažintina, atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas: nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, advokato darbo ir laiko sąnaudos nėra didelės (atskirasis skundas ir atsiliepimas į atskirąjį skundą nedidelės apimties), todėl kreditoriui iš apeliantų priteistina 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų (įkeisto daikto savininkų) I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (skyriaus kodas 112025592) naudai ir po 8 (aštuonis) litus 35 centus pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).