Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, teistas

2013 m. sausio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;

2019 m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais keturiems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. G. 2019 m. gruodžio 22 d., apie 13.30 val. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios J. K. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia rankos kumščiais sudavė lovoje gulėjusiai J. K. daugybinius smūgius į kairę krūtinės ląstos pusę ir galvos sritį bei tempė jai už plaukų, taip nukentėjusiajai J. K. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai įvyko 2019 m. gruodžio mėnesį, dienos metu, Pakruojo r., M. kaime, gėrė J. K. namuose. J. K. jo pažįstama, ji paskambino ir pasikvietė atvyki išgerti. Nuvyko vienas, ten buvo daugiau žmonių. Į jos namus nuvyko blaivus, ten gėrė kelias dienas. Konflikto metu jis ir J. K. buvo neblaivūs, neprisimena kodėl sukonfliktavo. Išgertuves vyko kambaryje. Sudavė J. K. kumščiu, ne vieną smūgį, gali būti, kad sudavė į krūtinės ląstą ir galvą, gal ir už plaukų tempė. Mano, kad tokiais savo veiksmais sukėlė J. K. fizinį skausmą. Kai smūgiavo, nepamena, ar ji verkė, kraujo nesimatė. Tokį savo elgesį vertina blogai, gailisi, su nukentėjusiąja daugiau nebendravo. Tokiems jo veiksmams turėjo įtakos neblaivumas. Konflikto metu buvo vieni, niekas nematė. Po konflikto išvažiavo dviračiu į namus. Su J. K. pažįstami seniai. Išgėręs būna labai piktas, sukyla nervai. Su Teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios pateiktais ieškiniais sutinka. Žada atlyginti abu ieškinius per 5 mėnesius, planuoja liepos mėnesį įsidarbinti. Dabar pragyvena dirbdamas pavienius darbus.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai Jolantai Kavaliauskienei.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis E. G. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 108–113, 115–121), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas, tačiau turi galiojančių nuobaudų (b. l. 122–123), nedirbantis (b. l. 124), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 125), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės. E. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamasis baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 41 straipsnis, 48 straipsnis), paskiriant įpareigojimus.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis E. G. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Nukentėjusioji J. K. pareiškė 10,83 eurų civilinį ieškinį jai padarytai turtinei ir 100 eurų neturtinei žalai atlyginti, iš viso 110,83 eurų (b. l. 97). Turtinė žala padaryta perkant medikamentus gydantis dėl patirto sužalojimo. Ji yra įrodyta, pagrįsta, todėl priteistina iš kaltinamojo E. G. Nukentėjusiajai J. K. buvo padaryta ir neturtinė žala, ji patyrė skausmą, baimę, nepatogumus, stresą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 100 eurų nėra per didelis, todėl priteistinas iš kaltinamojo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 121,84 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai J. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 58–59). Šis ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajai šios paslaugos (gydymas) po jos sužalojimo dėl kaltinamojo E. G. kaltės buvo suteiktos, todėl ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo (CK 6.263 str., 6.280 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 156–157) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinis diskas su garso įrašu, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje per visą bausmės laikotarpį; dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei per 5 (penkis) mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. G. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:

- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje per visą bausmės laikotarpį;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- per 5 (penkis) mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai J. K. 110,83 Eur (šimtą dešimt eurų 83 ct) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą nukentėjusiajai atlyginti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš nuteistojo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį už nukentėjusiosios Jolantos Kavaliauskienės gydymą – 121,84 eurų (šimtą dvidešimt vieną eurą 84 ct) Šiaulių teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188784026, atsiskaitomoji sąskaita: Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.