Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2024-11-18 · Civilinė byla Nr. e2-6276-1112/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-18
Bylos Nr.
e2-6276-1112/2024
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01134-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
V. Š.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas, Artūras Venckaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6276-1112/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01134-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 3.2.6.1; 3.2.3.8 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 18 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Karolinai Butkienei,dalyvaujant ieškovei J. J. ir jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,atsakovui V. Š. ir jo atstovui advokato padėjėjui Artūrui Venckui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. patikslintą ieškinį atsakovui V. Š. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovas neteisėtai naudodamasis 0,4300 ha, žemės sklypu, iš jo žemės ūkio naudmenų plotas 0,4300 ha, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė ieškovės nuosavybės teises ir įpareigoti atsakovą grąžinti neteisėtai naudojamą daiktą – žemės sklypą, jį sutvarkyti, užsėti pieva ir perduoti ieškovei per 1 mėnesį nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1000 eurų sumą už neteisėtą naudojimąsi 0,4300 ha, žemės sklypu, esančiu Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2021-2024 m., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2005 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą 0,4300 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio turto niekam neperleido, neįkeitė, nenuomojo ir niekaip kitaip savo nuosavybės teisių neapribojo ir naudotis ar kitaip disponuoti šiuo jai priklausančiu turtu niekam teisių nesuteikė. Nuvažiavusi apžiūrėti savo žemės sklypo pastebėjo, kad juo yra naudojamasi, jis apsėtas rapsu, nors prieš tai buvo pieva ir buvo įsigijusi žemės sklypą kaip pievą. Keletą metų nepavyko išsiaiškinti, kas galėtų taip įžūliai paimti svetimą žemės sklypą, juo naudotis, jį suarti, apsėti, gauti derlių ir juo disponuoti, netgi deklaruoti jį Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir gauti valstybės išmokas. Išsiaiškinusi, kad jos žemės sklypu neteisėtai jau septynis metus naudojasi V. Š., kreipėsi į policijos komisariatą. Žino, kad buvo skirta administracinė nuobauda. Dėl šio savavališko žemės sklypo naudojimo, buvo išarti riboženkliai, dėl jų atstatymo kvietė matininkus ir jiems sumokėjo užmokestį, kurį įtrauks į bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės J. J. pareikštu ieškiniu iš esmės nesutinka. Ieškinyje sąmoningai nurodomos neteisingos aplinkybės, turint tikslą suklaidinti teismą. Ieškinys dėl nuosavybės teisių gynimo gali būti pareikštas tik tada, kai nuosavybės teisės pažeidimai realiai egzistuoja. Šiuo atveju atsakovas ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi nei dabar, nei ieškinio pateikimo metu nesinaudojo (nesinaudoja), todėl ieškinys iš esmės pareikštas siekiant ginti savininko teises, kurios niekaip nėra pažeidžiamos. Ieškovė yra pareiškusi nepagrįstą ir neteisėtą ieškinį, prašo jį atmesti. Atsakovas pripažįsta, kad dėl neatsargumo ir neapsižiūrėjimo, dirbdamas šalia esančius savo valdomus žemės sklypus (ieškovės žemės sklypas iš abiejų pusių ribojasi su atsakovo valdomais žemės sklypais) 2022 m. buvo apsėjęs rapsais ir ieškovei priklausantį žemės sklypą. Ieškovei pareiškus pretenzijas, atsakovas 2023 m. rugpjūčio mėn. nusiėmė derlių ir ieškovei priklausantį žemės sklypą visiškai atlaisvino. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas visiškai nesinaudoja ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Ieškovė 2023 m. pateikė skundą policijai, policija skundą pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT). NŽT ištyrusi įvykio aplinkybes, nustatė, kad atsakovas 2022 m. ieškovei priklausančiame žemės sklype vykdė ūkinę veiklą, t. y. žemės sklypą užsėjo rapsais. Dėl to NŽT 2023 m. gruodžio 12 d. atsakovo atžvilgiu priėmė nutarimą (dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas), kuriuo atsakovui paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Atsakovas už savo veiksmus jau yra atsakęs įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas po minėto įvykio ieškovės žemės sklypą yra pilnai atlaisvinęs, jame nebevykdo jokios veiklos, taigi teisės pažeidimas yra pasibaigęs, ieškovei nėra jokio reikalo ginti teisės, kuri nepažeista. NŽT 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu aiškiai nustatyta, kad atsakovas tik 2022 metais buvo užsėjęs ieškovės žemės sklypą, todėl ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai, kad atsakovas ieškovei priklausančiu žemės sklypu neteisėtai naudojosi septynis metus, ar tai laikotarpyje nuo 2021 m. iki dabar, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas teismui teikia šiai dienai darytas ieškovei priklausančio žemės sklypo nuotraukas, iš kurių aiškiai matyti, kad ieškovės žemės sklypas yra pilnai atlaisvintas, juo nesinaudoja jokie kiti pašaliniai asmenys (tame tarpe ir pati ieškovė). Teikiamos nuotraukos kartu paneigia ir ieškovės reikalavimo dalį, kad atsakovas turėtų užsėti ieškovei priklausantį žemės sklypą pieva. Teikiamos nuotraukos aiškiai patvirtina, kad ieškovės žemės sklype auga gausi ir vešli žolė (pieva), todėl užsėti pieva ieškovės žemės sklypo nėra jokio poreikio. Kartu ieškovės sklype auganti pieva aiškiai patvirtina, kad atsakovas jokios ūkinės veiklos ieškovės žemės sklype jau ilgą laiką nevykdo, kas tik dar kartą patvirtina atsakovo teiginius, kad ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Tuo pačiu atsakovas teismui paaiškina, kad ieškovė savo žemės sklypo daugybę metų niekaip neprižiūrėjo. Sklypas buvo apleistas ir absoliučiai nenaudojamas. Jame augo neprižiūrima ir tinkamai nešienaujama žolė. Tai, kad atsakovas per neapsižiūrėjimą, vienais metais užsėjo ieškovės žemės sklypą rapsais, neprižiūrimam ir apleistam ieškovės žemės sklypui padarė daugiau naudos nei žalos (žalos apskritai nebuvo padaryta).

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovas neturėdamas žemės savininkės sutikimo naudojosi žemės sklypu, teigdamas savo atsiliepime, kad jis nesinaudoja žemės sklypu ir jo fiziškai negali perduoti žemės savininkei, yra neteisus. Žemės sklypas buvo užsėtas kultūrine pieva, buvo lygi graži pieva, kurios šiuo metu nėra. Pasinaudojęs, kai buvo įspėtas už neteisėtus veiksmus, privalėjo aktu perduoti tvarkingą žemės sklypą, būtent tokį, kokį pradėjo naudoti užsėdamas ir suardamas. Šiuo metu, kaip pats ir teikia teismui nuotraukas, žemės sklypas yra nelygus, apaugęs savaime išaugusia žole – piktžolės, t. y. atrodo, lyg būtų apleistas sklypas. Ieškovės reikalavimas grindžiamas NŽT konstatuotu faktu, jog atsakovas tikrai buvo užsėjęs žemės sklypą rapsais ir iki šiol aktu nėra perdavęs žemės sklypo savininkei tokį, kokius ji kelia reikalavimus, siekdama atgauti savo visiškam ir pilnam disponavimui žemės sklypu, t. y. žemės sklypą, jį sutvarkyti, užsėti pieva ir perduoti ieškovui per 1 mėnesį nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Administracinio nusižengimo protokolu nustatyta, kad buvo naudojamasi žemės sklypu ir net deklaruojami mokėjimo agentūrai bei už šį žemės sklypą yra gautos valstybės išmokos. Atsiliepimu yra siekiama įteisinti neteisėtus veiksmus.

Atsakovas pateikė tripliką, kuriame pažymėjo, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir iš esmės klaidiną teismą. Atsakovui atsiliepimu į ieškinį paneigus ieškovės melagingus teiginius apie naudojimąsi žemės sklypu leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovė dublike jau nurodo visai kitas aplinkybes. Pateiktu dubliku ieškovė patvirtina, kad atsakovas jos žemės sklypu nesinaudoja (nebėra užvaldęs), todėl nėra (ir nebuvo) pagrindo vindikacinio ieškinio pateikimui. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas jos žemės sklypu tariamai neteisėtai naudojasi septynis metus. Atsakovui paneigus šiuos ieškovės teiginius, dublike ieškovė analizuojamų teiginių nebepatvirtino. Ieškovė teigia teismui žinomai neteisingą informaciją, klaidina teismą, todėl ieškovės dėstoma pozicija turi būti vertinama itin kritiškai. Nesutinkama su dubliko teiginiais, kad tariamai atsakovas turi perduoti ieškovei žemės sklypą pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovas ieškovei nepardavė žemės sklypo, kad jo perdavimą reikėtų forminti pasirašant priėmimo-perdavimo aktą, tokio reikalavimo taip pat nenumato joks galiojantis teisės aktas. Ieškovės argumentai yra sunkiai sveiku protu suvokiami, nes ieškovei priklausantis žemės sklypas yra atlaisvintas, atsakovas jame jokios veiklos nevykdo, nėra jo užėmęs, aptvėręs ar kitaip apsunkinęs ieškovei galimybę naudotis nuosavybe. Nepagrįsti dubliko argumentai, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo užsėtas kultūrine pieva, kuri buvo lygi ir graži. Pirma, šių argumentų patvirtinimui ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų. Antra, atsakovas atsiliepime jau nurodė, kad ginčo žemės sklypas ieškovės buvo absoliučiai neprižiūrimas ir apleistas. Jame augo ne graži lygi žolė, o paprasčiausia pieva (daugiametė žolė), kurios ieškovė neprižiūrėjo. Nepagrįsti dubliko teiginiai, kuriais nurodoma, kad atsakovas yra deklaravęs pasėlius ieškovės žemės sklype 2020-2022 metais. Atsakovas pateikė į bylą nutarimą dėl administracinio nusižengimo, iš kurio matyti, kad pasėlius atsakovas deklaravo tik 2022 metais. Atsakovas kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri nurodė, kad atsakovas už ieškovės žemės sklype deklaruotus pasėlius iš valstybės gavo 59,22 Eur. Kartu su dubliku ieškovė pateikė ir 2023 m. rugsėjo 11 d. sutartį Nr. 23/09-11, pagal kurią galimai buvo atlikti ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, nes iki to buvo tik preliminarūs. Reikalavimas priteisti kadastriniams matavimams patirtas išlaidas yra visiškai nesuprantamas. Sutarties pasirašymas aiškiai patvirtinama, kad jau nuo 2023 m. ieškovė disponavo savo žemės sklypu, samdė matininkus, kurie laisvai galėjo patekti į ieškovės žemės sklypą, jį matuoti. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino reikalavimus ir prašė pripažinti, kad atsakovas neteisėtai naudodamasis 0,4300 ha, žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė ieškovės nuosavybės teises ir įpareigoti atsakovą grąžinti neteisėtai naudojamą daiktą – žemės sklypą, jį sutvarkyti, užsėti pieva ir perduoti ieškovei per 1 mėnesį nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 200 eurų sumą už neteisėtą naudojimąsi 0,4300 ha, žemės sklypu, esančiu Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2022-2023 m., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino savavališkai, neturėdamas jokio leidimo ar sutikimo, perėmė ieškovei priklausantį 0,4300 ha, žemės sklypą, jį suarė, užsodino rapsu, kitais metais rapsą nukūlė, tokiu būdu neteisėtai, ne mažiau kaip du metus naudojosi šiuo žemės sklypu ir turėjo iš to naudos. Po lauko nukūlimo nesikreipė į ieškovę, neperdavė jai neteisėtai paimto žemės sklypo, jį paliko nesutvarkytą, apleido piktžolėmis, todėl laiko, kad iki šiol žemės sklypas yra jo žinioje. Atsakovas pripažino, kad iki jam neteisėtai, neturint teisinio pagrindo ir savininkės leidimo, ginčo žemės sklypas buvo apsėtas kultūrine pieva, pripažino, kad dabar šiame žemės sklype auga piktžolės. Ražienų nesutvarkius ir apleidus žemės sklypą piktžolėmis, šis žemės sklypas tapo visiškai nebenaudingas, todėl kelia nurodytus patikslintus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į patikslintus reikalavimus nurodė, kad iš esmės su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei ieškinio pareiškimo metu ieškovė nebuvo praradusi galimybės valdyti ginčo žemės sklypo. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 6 d. pateiktu prašymu sumažino savo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo nuo 1000 Eur iki 200 Eur ir šiuo metu jau prašo iš atsakovo priteisti 200 Eur sumą už neteisėtą naudojimąsi žemės sklypu. Kitaip tariant, ieškovė sumažino aptariamo ieškinio reikalavimo dalį 80 procentų. Toks ieškovės reikalavimas atsirado ne iš karto, o tik po daugybės bandymų iš atsakovo išsireikalauti didelę ir nepagrįstą kompensaciją. 2023 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė pateikė prašymą „Dėl savivaliavimo ir naudojimo man priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir nenoro atlyginti man padarytos žalos“ Klaipėdos apskrities policijos komisariatui, kuriame nurodyta, kad dėl neteisėto naudojimosi ginčo žemės sklypu jai padaryta 2000 Eur žala. Būtent šios (ir dar didesnės) sumos iš atsakovo ieškovė visada ir reikalavo. Kreipdamasi į teismą pradiniu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1000 Eur sumą ir įrodinėjo šios sumos pagrįstumą nagrinėjant bylą iš esmės 2024 m. rugpjūčio 30 d. vykusiame teismo posėdyje. Prašomos iš atsakovo priteisti kompensacijos dydis buvo sumažintas tik po to, kai atsakovas pateikė išsamius argumentus ir paaiškinimus dėl ieškovės pareikšto reikalavimo nepagrįstumo. Kaip matyti, ieškovės reikalaujama kompensacijos suma iš atsakovo nuo 2000 Eur sumažėjo iki 200 Eur. Visa tai rodo, kad ieškovės tikslas yra ne tariamas pažeistų teisių gynimas, o galimybė „pasipelnyti“ atsakovo sąskaita.

Šalies argumentai

Ieškovė J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos nuosavybės teisės pažeidžiamos dėl to, kad jos žemės plotas neteisėtai užimtas, atsakovas deklaruoja šį žemės plotą ir gauna iš valstybės išmokas, nebando susisiekti ir atsiskaityti. Buvo pripažinęs, kad 7 metus naudojasi, kad gali jai duoti 700 Eur. Šiuo metu nesinaudoja, nupjovė ir paliko. Ji rado užsėtus rapsus ir pasakė jam, kad nepjautų, nes tai yra jos žemė ir jos pasėlis. Atvažiavusi rado nupjautą, likusios dirvoje tik šaknys. Matininkai buvo išmatavę, kuolai buvo įkasti, reikia vėl kviesti matininkus. Sklypas yra, bet jis turi būti sutvarkytas ir atsiskaityta. Šiuo metu gali pati naudotis sklypu, bet jis nesutvarkytas. Prieš pradedant naudotis buvo žolė, ši žemė nebuvo nuomojama. Giminaitis naudojosi kažkada. Ji atsakovui paskambino, atsakovas klausė jos, ar neišnuomos žemės. Po savaitės pasakė, kad nenuomos, nes pardavinėja sklypą, bet atsakovas pasakė, kad sklypą jau suarė. Nuo 2020 m. atsakovas deklaruoja Nacionalinei žemės tarnybai, gauna išmokas, buvo už tai nubaustas, žino visus kadastrinius numerius. Prašo 1000 Eur, nes turi kitų žemės sklypų ir žino, kiek už juos gauna, todėl vertina, kad už šį sklypą būtų tokia suma. Šio žemės sklypo negalėjo nuomoti, nes juo kažkas naudojosi ir užtruko, kol išsiaiškino, kas būtent naudojasi. Jos žiniomis, atsakovas naudojosi 7 metus, šiuos savo teiginius grindžia tuo, kad buvo telefoninis pokalbis. Su advokatu pasitarė, kad gali prisiteisti tik už 4 metus. Žeme naudojosi jos krikšto tėtis. Už nuomą gali prašyti, kiek ji nori, kiek ji susitaria su žmogumi.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad žemė buvo nešienaujama ir nedirbama, kuolai išvartyti. Nusiuntus darbininką, jis suarė ir apsėjo rapsais, kuolų vizualiai nebuvo matyti. 2022 m. išarta ir 2022 m. rudenį pasėti rapsai, 2023 m. nukūlė, tiek buvo naudojamasi. Iki tol buvo nešienaujama žemė, krūmai augo. Toje vietoje yra apie 15 sklypų, jie visi labai siauri, jis dirba juos visus pagal nuomos, panaudos ar žodinius leidimus, kitus yra nupirkęs. Pastebėjo, kad įvyko klaida, pradėjo ieškoti ir skambinti ieškovei. Po pirmo pokalbio sakė pagalvos, po antro pokalbio pradėjo šaukti, kaltinti, kad ir kitus jos sklypus dirba, į kalbas sunkiai eina, susitarti neįmanoma. Ieškovės telefono numerį rado internete, tada kito sklypo kaimynė patvirtino ir davė Janinos numerį. Po rapsų daugiau tos žemės nedirbo. Pieva ataugusi geresnė net nei buvo. Deklaravo tą plotą tik vienerius metus 2022 m., gavo išmoką, kuri nesiekia 100 Eur. Sklype buvo nepjauta žolė, darbininkas tiesiog per klaidą suarė. Pats nuomojasi žemę, moka 200 Eur už hektarą, šiuo atveju siūlė ieškovei 100 Eur už nuomą. Galvojo, kad gal netyčia jis išarė kuoliukus, bet pradėjo aiškintis, kad nesutampa laikotarpiai, ieškovė kadastrinius matavimus atliko 2023 m. lapkričio mėnesį. Nurodė, kad septynis metus negalėjo naudotis ieškovės žeme, nes jo ūkis tik 4 – 5 metai registruotas. Karvių ganyti tame lauke negalėjo, ūkinių gyvūnų neturi ir niekada nelaikė. Sklypas neatrodo prasčiau nei buvo.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstas, pritempinėjamas prie faktinių aplinkybių. Atsakovui ginantis ieškovės reikalavimas sumažintas 80 procentų nuo pradiniu ieškiniu prašomų reikalavimų. Ieškinys nepagrįstas, pareikštas piktnaudžiaujant, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu yra kaimynai. Žino, kad netyčia vienus metus suarė žemę ir iškilo problema dėl pinigų. Žemė prieš tai buvo apleista ir dabar yra apleista, pati gyvena šalia sklypų, dėl kurių vyksta ginčas. Daugybę metų buvo pieva. Sklypas suartas buvo 2022 m. Iki tol niekas nešienavo, niekas nedirbo gal net 10 metų. Atsakovui nuomoja žemės sklypą metus laiko kitame plote. Šalia ieškovės sklypo turi sklypą, kurį išnuomojusi kitam ūkininkai, augina ten dobilus. Nematė, kad kas ganytu karves. Žemės nuomos kaina toje teritorijoje apie 200 Eur už hektarą.

Liudytojas B. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino ginčo esmę. Turėjo žemės šalia, kurios nebedirba 4 – 5 metai, dar šalia turi kitą sklypą. Ieškovės sklype visada buvo žolė, buvo užsėti rapsai, dabar vėl apaugus žolė iki kelių. Žemės sklypas buvo nedirbamas, žolė pjaunama buvo, bet ne visada, buvo ir krūmų priaugę. Atsakovas tik vieną kartą suarė sklypą. Karvės ir dabar šalia ganosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2005 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, įsigijo žemės sklypą 0,4300 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nekilo ginčas, kad atsakovas 2022-2023 m. neturėdamas ieškovės leidimo, naudojosi 0,4300 ha, žemės sklypu, iš jo žemės ūkio naudmenų plotas 0,4300 ha, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovas neteisėtai naudodamasis 0,4300 ha, žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė ieškovės nuosavybės teises ir įpareigoti atsakovą grąžinti neteisėtai naudojamą žemės sklypą, jį sutvarkyti, užsėti pieva ir perduoti ieškovei per 1 mėnesį nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Ieškovė reikalavo ginti jos teises taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.95 straipsnio nuostatas, t. y. reiškė vindikacinį ieškinį, taigi privalėjo įrodyti atitinkamas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95 – 4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.95 straipsnio taikymo sąlygas daugkartinėje savo praktikoje yra nurodęs, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015). Aprašytos sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. kai netenkinama bent viena iš jų, tenkinti vindikacinį ieškinį nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas. Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas be ieškovės sutikimo 2022 m. žemės sklypą užsėjo rapsu ir 2023 m. nuėmė jo derlių. Atsakovas nurodė, kad nuėmus derlių atsakovas daugiau ginčo žemės sklype žemės ūkio veiklos nebevykdė. Šias aplinkybes ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu, taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Iš nurodytų duomenų darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo žemės sklypas yra neteisėtai užvaldytas atsakovo ir ieškovė neturi galimybės žemės sklypo naudoti, jį valdyti ir juo disponuoti. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl pasikeitusios žemės kokybės nesudaro pagrindo reikšti vindikacinį ieškinį, o būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra įrodyta, kad žemės kokybė ar galimybė ją naudoti būtų pablogėjusi, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie žemės kokybės pokyčius ir esamą žemės sklypo būklę, taip pat pagal šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus darytina išvada, kad žemė ilgą laiką buvo neprižiūrėta ir į jos kokybę nebuvo investuota, o atsakovo pateikta žemės sklypo nuotrauka nepatvirtina ieškovės teiginių apie blogą žemės būklę.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą ir pripažinti, kad atsakovas neteisėtai naudodamasis 0,4300 ha, žemės sklypu, iš jo žemės ūkio naudmenų plotas: 0,4300 ha, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė ieškovės nuosavybės teises ir įpareigoti atsakovą grąžinti neteisėtai naudojamą daiktą – žemės sklypą, jį sutvarkyti, užsėti pieva ir perduoti ieškovei per 1 mėnesį nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, nėra pagrindo ir šis ieškovės reikalavimas yra atmestinas.

Ieškovė galutiniu patikslintu reikalavimu prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 200 eurų sumą už neteisėtą naudojimąsi 0,4300 ha, žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2022-2023 m.

Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas 2023 m. gruodžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nutarimas dėl administracinio nusižengimo Nr. NZT-ANR-N-5180-2023, patvirtina, kad atsakovas neturėdamas ieškovės sutikimo 2022 – 2023 m. naudojosi 0,4300 ha dydžio ginčo žemės sklypu, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto žemės sklypo naudojimo, atlyginimo.

Iš į bylą pateiktų VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ginčo sklypo kadastriniai matavimai byloje buvo atlikti įregistravus 2023 m. spalio 16 d. kadastro duomenų bylos duomenis. Byloje duomenų, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau ir sklypo ribos buvo pažymėtos riboženkliais negauta, todėl teismas šiuo atveju neturi pagrindo vertinti, kad matininko paslaugų ieškovei prireikė būtent dėl atsakovo atliktų veiksmų.

Teismas pažymi, kad pagal atsakovo paaiškinimus ir liudytojos V. B. parodymus darytina išvada, kad žemės ūkio paskirties žemės nuoma toje teritorijoje kainuoja apie 200 Eur už ha. Byloje įrodymų, kad išnuomojusi žemės sklypą ieškovė būtų galėjusi gauti didesnę nuomos kainą, nepateikta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į žemės sklypo plotą, naudojimosi laiką, gautus duomenis apie žemės nuomos kainą toje teritorijoje, sprendžia, kad prašoma priteisti žalos suma sumažintina iki 100 Eur.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė ir jos atstovas į bylą pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 133,00 Eur žyminis mokestis ir 1500,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimus įrodančius dokumentus.

Atsakovas ir jo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 1250,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimus įrodančius dokumentus.

Teismas atsižvelgdamas į teismo posėdžių skaičių, procesinių dokumentų skaičių bei bylos sudėtingumą, rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius, sprendžia, kad pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laikytini pagrįstais ir neviršijančiais rekomenduojamų dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies (vienas reikalavimas atmestas, vienas reikalavimas tenkintas iš dalies), atsižvelgiant į pradinio ieškinio sumą ir bylos eigoje sumažėjusią reikalavimo sumą, į bylos šalių procesinį elgesį, vadovaujantis 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis bei 98 straipsniu, iš atsakovo ieškovei priteistina 7 Eur žyminio mokesčio ir 75 Eur advokato išlaidoms, o atsakovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 1188 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis. Įskaičius tarpusavio reikalavimas, atsakovui iš ieškovės priteistina 1106 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies

priteisti iš atsakovo V. Š. 100 Eur (vieno šimto eurų) žalos atlyginimą ieškovės J. J. naudai.

Atsakovui V. Š. iš ieškovės J. J. priteisti 1106 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Jasutienė