Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto CM skyriuje, (Įrašo Nr. 3393, Santuokos liudijimas AA Nr. 207980), sudarytą tarp V. I. ir V. I., nutraukti ir pripažinti kalta dėl santuokos nutraukimo atsakovę V. I.; 2) pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų bendro gyvenimo pabaigos, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d.; 3) transporto priemonė - lengvasis automobilis VOLKSWAGEN TIGUAN, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris ((duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui V. I.; 4) prievolė, pagal vartojimo kredito sutarties Nr. 90009234983 Sandorį Nr. 3 kreditoriui, po santuokos nutraukimo, yra bendroji V. I. ir V. I. prievolė, pagal kurią jie atsako solidariai, tačiau ieškovas yra atsakingas už prievolės įvykdymą; 5) pripažinti Pastatą - Pirtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir Pastatą - Ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo V. I. nuosavybe; 6) nustatyti nepilnamečių vaikų – E. I., A. I. gyvenamąją vietą su jų tėvu V. I. ir priteisti iš V. I. nepilnamečių vaikų E. I., A. I. išlaikymui, nuo civilinės bylos iškėlimo, kas mėnesį mokamas periodines išmokas - po 280 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatyti nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise - ieškovą V. I.; 7) nustatyti 1(vienerių) metų trukmės, skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais, pereinamąjį laikotarpį, kurio metu V. I. su nepilnamečiais vaikais bendraus sekančia tvarka: (i) kiekvieną savaitę, (ii) po vieną valandą (iii) nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, (iiii) nepilnamečių saugumo reikalavimų užtikrinimą garantuojant V. I.; 8) ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai turėtas teisinės pagalbos išlaidas; 9) palikti po santuokos nutraukimo jo turimą prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovas nurodė, kad V. I. su V. I. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto CM skyriuje, (Įrašo Nr. 3393, Santuokos liudijimas AA Nr. 207980). Šalys, po santuokos sudarymo, kurį laiką puikiai sutarė, tačiau ilgainiui pagarba ir lojalumas ginčo šalių šeimoje ėmė blėsti. Ieškovo vertinimu, atsakovė nustojo būti lojali ieškovui ir nustojo gerbti ir remti moraliai ieškovą, nežiūrint į tai, kad ieškovas, atsižvelgiant į jo galimybes, vienas materialiai išlaikė šeimą ir rūpinosi jos gerove, tuo tarpu atsakovė neprisidėjo prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Ieškovas su atsakove jau daugiau negu 5 (penkerius) metus gyvena atskirus vienas nuo kito ir savarankiškus gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio, negyvena, kaip sutuoktiniai. Ieškovas pabrėžė, kad visais reikalais - vaikais, buitimi rūpinosi vienas, nes atsakovė nerodė jokios iniciatyvos sukurti šeimai geresnes, patogesnes gyvenimo ir buities sąlygas. Atsakovės elgesys ne visada yra adekvatus, su ja bendras gyvenimas tapo neįmanomas, bet neigiamą emocinę būseną ne kartą buvo patyrę ir ginčo šalių nepilnamečiai vaikai. Ieškovas yra įsitikinęs, kad dėl iširusios šeimos yra kalta atsakovė. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų bendro gyvenimo pabaigos, tai yra nuo 2020 m sausio 1 d. Pažymėjo, kad atsakovė nedalyvauja vaikų gyvenime, netenkina būtinųjų poreikių, nedalyvauja auklėjime, nesidomi vaikų sveikata, laisvalaikiu. Nepilnamečių vaikų teisų įgyvendinimą bei jų interesų tenkinimą iš esmės užtikrina ieškovas ir jo motina, tuo tarpu atsakovės vaidmuo vaikų gyvenime buvo epizodinis, o pastaruoju metu apskritai galima teigti, kad jo nėra, todėl susiklostė tokia situacija, kad vaikai šiuo metu neturi ryšio su motina ir kategoriškai atsisako su ja bendrauti, vengia pasimatyti. Vaikai aiškiai suformulavo savo nuomonę, pareiškę, kad jie nori gyventi kartu su tėvu, kad vaikai nepageidauja bendrauti su motina, nenori su ja susitikti. Taigi ieškovui kyla esminis klausimas, kaip atkuriant nepilnamečių vaikų ryšį su motina, užtikrinti vaikams maksimaliai saugią aplinką, pereinamuoju laikotarpiu bendraujant su motina. Ieškovo vertinimu, geriausia būtų tai, kad, motinos bendravimas su vaikais, vyktų vaikų gyvenamojoje vietoje, kurioje jie faktiškai gyvena su tėvu ir, kad motinos bendravimo su vaikais metu, vaikų interesus į saugią aplinką užtikrintų ieškovas, kuris ne tik užtikrintų saugią namų aplinką, bet ir netrukdys atsakovei bendrauti su nepilnamečiais vaikais, siekiant sukurti su vaikais emocinį ryšį.