Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji bendrovė (toliau - BUAB) „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – mokestinės nepriemokos balansų, patikrinimo pažymos, avanso apyskaitos, Kauno apylinkės teismo nutarimo, Kauno apygardos teismo nutarties, bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos – vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad atlygino ieškovei padarytą žalą, daroma išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ieškovės skolininkė, kurios vadovo pareigas nuo 2008 m. kovo 13 d. iki 2018 m. liepos 31 d. ėjo atsakovas. Siekiant nustatyti trečiojo asmens įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir surašyta 2016 m. lapkričio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažyma už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., kurioje nustatyta, kad trečiasis asmuo tikrintinu laikotarpiu atsiskaitymus atliko kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams nei ieškovė, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Dėl minėtos atsiskaitymo eiliškumo su kreditoriais tvarkos pažeidimo, ieškovė 2017 m. sausio 6 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Teismas 2017 m. vasario 22d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą nustatė, kad atsakovas pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai trečiasis asmuo, turėdamas pakankamai lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tiekėjais, ir tuo padarė administracinį nusižengimą dėl ko teismas atsakovą nubaudę administracine nuobauda - bauda. Ieškovė trečiojo asmens atžvilgiu vykdė mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, todėl mokestinė nepriemoka dalinai buvo išieškota, tačiau likusi nepadengta mokestinė nepriemoka ieškinio dieną sudaro 14 783,09 Eur. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi iškėlė trečiajam asmeniui bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo. Kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų mokestinės nepriemokos dalis nebuvo padengta, ieškovė teikia tiesioginį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo, privalo vengti asmeniniai interesai prieštaravimo juridinio asmens interesams ir kt. (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Juridinio asmens vadovui nevykdant arba netinkamai vykdant įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turi juridinio asmens vadovas – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. trečiasis asmuo neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tačiau atliko 48 339,64 Eur dydžio mokėjimus žemės eilės, nei ieškovė, kreditoriams, nors turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. Atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, privalėjo, vadovaudamasis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais numatyto eiliškumo ir atsiskaityti su ieškove, kaip kreditore, esančia aukštesnėje eilėje nei visi kiti kreditoriai, su kuriais trečiasis asmuo atsiskaitė. 14 783,09 Eur mokestinė nepriemoka, kurią prašo priteisti ieškovė, atsirado nurodytu laikotarpiu ir būtų padengta, jeigu atsakovas būtų laikęsis numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos. Trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą jis nėra pajėgus padengti ieškovei kreditorinio reikalavimo. Trečiasis asmuo neteisėtų atsiskaitymų su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais metu buvo pajėgus visiškai sumokėti ieškovei mokestinę nepriemoką, bet dėl atsakovo neteisėtų veiksmų to nepadarė, o šiuo metu nesugebės padengti visos valstybei turimos skolos, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka tikrintino laikotarpio pabaigai yra subsidiari atsakovo, kaip buvusio trečiojo asmens vadovo, prievolė. Dėl atsakovo, kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmų ieškovei atsirado žala, o atsakovas savo kaltės prezumpcijos jokiais įrodymais nepaneigė, todėl jis privalo atlyginti ieškovei atsiradusią žalą (2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai – iš atsakovo ieškovei priteisiamas 14 783,09 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnis 1 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249, 6.251 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 177 straipsnis).

Visiškai patenkinus patikslintą ieškinį, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 333 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, kodas 188659752, 14 783,09 Eur (keturiolikos tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 09 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 333 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.